Trumpi pasakojimai

PAVOJINGA DRAUGYSTĖ

Susidraugavo šieno kupeta su degtuku.

– Ne pora jis tau! – sakė jai visi. – Laikykis nuo jo atokiau, nes gali bėdos susilaukti!

Bet ji net klausyti nieko nenorėjo. Visą dieną grožėjosi savo draugu. Ir net naktį norėjo jį matyti.

Negalėjo jai atsakyti degtukas ir brūkštelėjo savimi į akmenį…

Atėjo ryte žmonės, žiūri – nuo šieno kupetos tik juodas ratas pievoje belikęs. O iš degtuko apskritai nieko neliko!

*******

PRADŽIA IR PABAIGA

Jei darbas visada turi pradžią..
Tai tinginystė niekada neturi pabaigos!

*******

VORAS IR MUSĖ

Nusižiūrėjo voras į aukas naują musę. O ta buvo tokia gudri, kad niekaip vorui į tinklą nepakliūdavo. Ir ko tik voras nesugalvodavo, kur tik tinklus benupindavo – neina į juos musė, ir gana!

Galiausiai jis tarė:

– Na, viskas, muse! Negaliu tavęs įveikti.. Matau, kad tu esi ypatinga! Todėl nusprendžiau tau tarnauti. Tūpk į mano tinklą ir įsakyk man viską, ką tik nori!

Atsitūpė apkerėta musė ant tinklo krašto ir… Voras net sutriko, nes nesitikėjo tokios lengvos pergalės.

Štai kokią jėgą kartais turi liaupsės ir išdidumas!

*******

DRĄSUS BAILUMAS

Šaipėsi katinas iš parišto ant grandinės kiemsargio.
Juokėsi, kol net grandinei kantrybė trūko!

*******

NEIŠVENGIAMA

Rausė kartą žmogus kitam žmogui duobę ir.. atrado auksą!

– Na, štai! – džiūgavo jis. – O sako, kad neraustum kitam duobės, nes pats į ją įkrisi! Todėl šią vietą iš tolo apeidavau, o pasirodo – čia tiek daug aukso, tiek daug!..

Ir kuo giliau – tuo daugiau!

Rausė jis, rausė. Ir taip giliai įsikasė, kad jau negalėjo iš tos duobės išlipti, ir – pasiliko joje.

Kitaip tariant – vis vien į ją papuolė!

*******

BE ŠAKNŲ

Atėjo kartą medžiui mintis – be šaknų pagyventi.

– Kam jos man? Juodos, purvinos, o ir vaikščioti man, kur noriu, trukdo!

Truktelėjo medis, išsivadavo nuo šaknų ir pradėjo vaikščioti, kur nori ir daryti ką tik panorėjęs.

Viena bėda – neilgai vaikščiojo. Išseko ir sudžiuvo.

Juk jis nė neįtarė, kad šaknyse buvo visa jo jėga ir gyvybė!

*******

VIKŠRAS IR DRUGELIS

Pažiūrėjo drugelis į vikšrą ir pasibodėjo:

– Fu, koks pabaisa!

Pažiūrėjo vikšras į drugelį ir sušnibždėjo:

– Ach, koks gražuolis!..

O kad vienas iš jų žinotų apie savo praeitį, o kitas – apie ateitį!..

*******

Autorius – vienuolis Varnava, vertė – ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s