Žmogiškumas

* Žmogiškumas – tai prigimtinės, būdingos žmogui savybės, pagal kurias galime atskirti žmogų nuo kitų gyvų būtybių. Ir tai ne tik išorė, tai svarbiausios – vidinės žmogaus savybės, kurios įtakoja jo elgesį.

* Šiuolaikiniai žmonės labai dažnai painioja žmogiškumą su išorinėmis savybėmis, įvaizdžiu, socialine padėtimi – kai “geriausiais“ skaitomi ryškios išvaizdos, iššaukiančio elgesio arba turtingi žmonės.

* Posakis: “Mes tik žmonės..“ apskritai nuleidžia žmogų į bejėgės, amžinai nesusipratusios, palaidos, nesuvokiančios kas ji yra, neatsakingos būtybės padėtį, kuri aklai bando viską gyvenime, nes ji – “tik žmogus“..

* Nesuvokiant – kas yra žmogus, galima visą gyvenimą pragyventi žmogaus pavidalu, bet taip ir neišvystyti žmogiškų savybių, o vystyti tik kūniškus instinktus arba egoizmą. Ir – nešioti daugybę kaukių..

* Klausimas “Kas yra žmogus?“ yra pats svarbiausias orientyras gyvenime, o atsakymas į jį yra “įdėtas“ kiekviename žmoguje – kaip sąžinės balsas, gebėjimas mylėti, altruizmas, padorumas, kūrybingumas, vienybės su visa žmonija ir gyvybe Žemėje jausmas.

* Žmogiškumo sinonimai: dvasingumas, orumas, meilė, taika, tiesa, pasitikėjimas, geranoriškumas, žmoniškumas, humanizmas, atvirumas, nuoširdumas.

* Žmogiškumo antonimai: priešiškumas, žiaurumas, neapykanta, kova, abejingumas, beširdiškumas, pyktis, amoralumas, melas, egoizmas, išdidumas.

* Tai, kad šiuo metu pasaulyje vyksta karai ir religinės kovos, yra badas, bedarbystė, konkurencija, skurdas, žmonių išnaudojimas, korupcija, nelygybė ir visos kitos socialinės blogybės – visa tai žmogiškumo nebuvimo įrodymai.

* Kai žmonės neturi žmogiškumo orientyrų, tikrosios vertybės pakeičiamos netikromis – prasideda degradacija, kuri plinta lyg užkratas (į nuokalnę visada greičiau..). O be žmogiškų, bendražmogiškų vertybių negali būti tobulėjimo – tai dėsnis.

* Žmogiškumas yra neatsiejama, prigimtinė savybė, kurią reikia padėti vaikui vystyti nuo pirmųjų dienų. Nevystoma arba slopinama, ši savybė gali virsti priešingybe (nežmoniškumu, bedvasiškumu), kuri gimdo žmoguje vidinius prieštaravimus ir nebūdingą žmogui agresyvų elgesį (degradaciją).

* Žmogiškumas – aukštų moralinių savybių (dorybių) visuma, būdinga dvasingam ir išmintingam Žmogui. Šias savybes jis išreiškia visur ir visada: bendravime su žmonėmis, sąveikoje su gamta ir visa gyvybe, saviraiškoje, kūryboje, savo kasdieninėje veikloje.

* Šias savybes būtina turėti tėvams, auklėtojams ir mokytojams, visų rangų vadovams, gydytojams, žurnalistams – visiems tiems, kas lemia žmonių likimus arba daro jiems įtaką. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad visuomenė vadovausis žmogiškumo principais ir tobulės.

* Žmogiškumas leidžia pamatyti žmonėse geriausias savybes ir jas vystyti. Ir daryti gerus darbus: harmonizuoti savo aplinką, puoselėti gamtą ir kurti visų labui orų gyvenimą su geriausiomis ateities perspektyvomis.

* Jei norime, kad visuomenė pasveiktų, turime vystyti žmogiškumą ir vadovautis aukščiausiomis dorybėmis ne tik savo šeimoje, bet ir visuomenėje: pagelbėti, kuo tik galime kiekvienam, pakliuvusiam į sudėtingą situaciją; taikiai spręsti visus klausimus; skleisti dvasingą, įkvepiančią informaciją ir pan.

* Turime pradėti mylėti, bendrauti, draugauti, bendradarbiauti, kurti: būti naudingais, pasijusti ne tik žmonėmis – pagaliau pasijusti vieninga Žmonija!

* Būtent žmogiškumas suteikia gyvenimui prasmę ir ryžtą keisti šį pasaulį į gera. Jis mums visiems suteikia Gerąją Viltį – tikėjimą, kad žmonija atsibus, atgims ir suklestės..

* Reikia tiek nedaug: būti tuo, kuo gimėme – būti ŽMONĖMIS 🙂 ..

(iš mokymų, paskaitų ir knygų parengė ruvi.lt)

4 mintys apie „Žmogiškumas“

  1. “Žmogiškumo antonimai: priešiškumas, žiaurumas, neapykanta, kova, abejingumas, beširdiškumas, pyktis, amoralumas, melas, egoizmas, išdidumas.“
    Asmeniškai aš ne su visu sakiniu sutikčiau. Beveik viskas kas čia išvardinta yra iškraipytos emocijos(žmogui negerai su galva), bet yra viena “tyra“ emocija- pyktis.
    Daugelis žmonių pyktį laiko neigiama emocija, bet taip nėra. Pyktis- tokia pat brandi emocija kaip ir meilė, įgalina žmogų kovoti su patiriama neteisybe.
    Mokėti kovoti su neteisybe, už vertybes, už kitus žmones, už save- žmoniškumo pagrindas.

    Patinka

  2. Labas, leksai 🙂

    Mes jau kartą diskutavome šia tema. Ir kiekvienas žiūri iš savo požiūrio, savo patirties taško. Ir tikrai naudinga savo nuomone pasidalinti, kad geriau suprastume mus supantį pasaulį ir gyvenimą.

    leksai, aš manau, kad MEILĖ yra jausmas, būsena, kurianti energija. Emocijos yra greičiau trumpalaikės, greitai besikeičiančios reakcijos, ir pyktį tikrai galime vadinti emocija, kaip ir, pavyzdžiui, aistrą ar susižavėjimą.

    Ir pakartosiu savo požiūrį iš savo straipsnelio kovos tema, tai mano išvados iš gyvenimo patirties. Galbūt, aš klystu, gal tai tarpinės išvados, bet dabar manau taip:

    Kovodami mes tik didiname blogį ir tampame blogio daugintojais. Blogis – klastinga energija: kovodami mes aktyvuojame pyktį, agresiją, žiaurumą, neapykantą – t.y., tą patį blogį.

    Be to, mes kovojame su matoma blogio išraiška, o tai reiškia – su pasekmėmis, palikdami blogio ištakas (priežastis), kurios ir toliau be perstojo “štampuoja” blogį, su kuriuo mes be galo kovojame ir kovojame..

    Kiekvienas veiksmas turi pradžią, ištakas arba – priežastį. Jei pradedame kovoti su veiksmo pasekme – kovojame su vėjo malūnais.. Blogis gali būti neutralizuotas vieninteliu būdu – panaikinus jo pradžią, ištakas arba – priežastį.

    Ir tai nereiškia, kad turime sėdėti rankas sudėję. Tiesiog turime mokytis atpažinti blogį – kad jo nekartotume. Ir ne tik matomą blogio išraišką – pasekmės, bet ir aiškiai suprasti jo atsiradimo priežastis – kad nesudarytume sąlygų jam atsirasti.

    Ir nors blogio dabar daug, atpažinti jį paprasta: blogis yra doros priešingybė. Kiekvienas žmogus turi įgimtą doros pojūtį per sąžinės balsą.

    DORAS ELGESYS YRA STIPRIAUSIAS PRIEŠNUODIS BLOGIUI. Kuo daugiau dorų, tyros sąmonės žmonių – tuo greičiau išnyksta palankios sąlygos blogiui gyvuoti. Sustabdyti agresiją atsakomąja jėga galima TIK kraštutiniu atveju.

    Ugnimi ugnies neužgesinsime, ką pasėsime – tą ir skinsime. Sėkime dorą – visas žmogiškas dorybes, tuomet skinsime taiką, vienybę ir meilę 🙂 .

    Patinka

  3. Atgalinis pranešimas: Matyti ir skleisti Gėrį.. – ruvi
  4. Atgalinis pranešimas: Taikos vardan – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s