Priimti tokius, kokie yra..

Ar lengva priimti kitą žmogų besąlygiškai – tokį, koks jis yra? Ko gero – ne, nes dažniausiai į pasaulį ir žmones žiūrime per savo suvokimo prizmę, todėl manome, kad kiti žmonės turi elgtis lygiai taip pat, kaip ir mes.

Dėl šios nuostatos kyla daugybė nepagrįstų pretenzijų ir nereikalingų ginčų. Tačiau kai pradedame suprasti, kad visi mes skirtingi – yra prigimtiniai psichologiniai lyčių skirtumai, gyvenimo patirties skirtumai, temperamento skirtumai ir t.t.. – galime mokytis derinti tuos skirtumus, o ne tuščiai konfliktuoti.

Juk žinome, kaip sunku keisti save, o keisti kitą žmogų – neįmanoma, todėl paprasčiau priimti tuos skirtumus ir išmokti gyventi harmoningai juos derinant ir papildant. Tai ypač aktualu šeimos gyvenime.

Anksčiau nagrinėjome vyrų ir moterų psichologijos skirtumus, o šiandien plačiau pažvelkime į bendravimo skirtumus:

* Per dieną vyras vidutiniškai ištaria apie 3 tūkstančius žodžių, o moteris – apie 7 tūkstančius. Ir esmė ne žodžių kiekio skirtume, bet tame, kad ir vieni, ir kiti skirtingai suvokia (interpretuoja) atskiras frazes.

* Vyras kalba tiesiai. Moteris, atvirkščiai, kalba taip, kad pašnekovui kartais sunku suprasti – ką ji turi omenyje. Vyrus labai erzina toks kalbėjimas užuominomis, “iš tolo“.

* Kad pajustų ryšį su vyru, moteris turi su juo kalbėtis. Tačiau būtent dėl moters polinkio kalbėti neaiškiai, užuominomis, vyras gali pradėti vengti pokalbių.

* Su vyrais paprasčiau sutarti, jei kalbama tiesiai, atvirai, konkrečiai apie reikalą.

* Vyrai ir moterys tarpusavyje aptarinėja skirtingas temas. Vyrai dažniausiai kalbasi apie naujienas, sportą, muziką, techniką, pomėgius. Moterys – apie santykius šeimoje, vaikus, dvasines paieškas, sveikatą, svorį, mitybą, drabužius. Bendra tendencija – vyrai kalba apie visuomeninius reikalus, moterys – apie asmeninius.

* Vyras užduoda klausimus tik tam, kad gautų konkrečią informaciją. Moteris – kad pajustų ryšį su pašnekovu.

* Pokalbyje vyrai dažnai provokuoja pašnekovą, ir daro tai ne dėl noro pasiginčyti, bet tam, kad “pasigalynėtų“, pasitikrintų – kas turi daugiau žinių.

* Moterys mėgsta pasakoti apie tai, ką išgyveno, apie savo asmeninę patirtį, praeitį. Vyrai tai vertina kaip tuščias kalbas, “pilstymą iš tuščio į kiaurą“ – jiems trūksta konkretumo, veiksmo, rezultato.

* Moters žodyne žymiai daugiau žodžių, kuriais galima išreikšti emocijas, jausmus ir būsenas. Jos džiaugiasi pačiu bendravimo procesu.

* Kad išspręstų problemą, moteris pirmiausiai turi apie ją pakalbėti. Jai reikia, kad jos išklausytų. Vyrai tam dažnai neturi kantrybės, nes jo prigimtis – siūlyti konkrečius sprendimus ir veikti nedelsiant.

* Vyras gali pertraukti pašnekovą, jei jam atrodo, kad jis suprato reikalo esmę. Moterys šito nemėgsta, nes jai svarbus pats bendravimo procesas.

* Moteris nori, kad vyras pokalbyje elgtųsi kaip draugė, kaip kita moteris: įdėmiai išklausytų, palaikytų pokalbį, pritartų, klaustų apie jos jausmus ir išgyvenimus.. Vyrai visada nori kalbėti iš esmės.

Bendravimas šeimoje labai svarbus. Blogiausia, kas gali nutikti – kai dėl skirtumų nesuvokimo įsitraukiame į nuolatines ambicijų kovas, ir vietoje harmoningo bendravimo nuolat ginčijamės ir baramės.

Naudinga prisiminti mūsų senolių patirtį, kai moterys emocingiems pokalbiams turėjo ir vyresnę išmintingą moterį, ir savo drauges. Ir vyrai skirdavo laiką bendravimui su bendraminčiais. Tai turėjo ir prasmę, ir naudą.

Kai besąlygiškai mylime, kai priimame žmogų tokį, koks jis yra – išmokstame ir išklausyti, ir kalbėti tiesiai, ir susitarti, ir derinti skirtumus, o kartais ir.. laiku patylėti 🙂 . Išmokstame kurti harmoniją bendravime..