Žmoniškumas ten, kur nesitiki..

Kaip dažnai turime kažkokias šablonines nuostatas kitų žmonių atžvilgiu.. Tai liečia ir benamius.

Tačiau retas susimąsto, kad sąlygos, atėmusios iš jų namus, labai dažnai būna tiesiog nenumatytos ar netikėtos: artimųjų sunki liga, sužalojimai, gaisrai, nelaimės, kreditai, bedarbystė..

Ne visi turi artimuosius, kurie gali ir nori pagelbėti nelaimėje. Ir kai kurie iš tiesų palūžta, nes praranda pasitikėjimą savimi, gyvenimu ir žmonėmis..

Dar Konfucijus sakė: “ Už tai, kad šalyje yra alkanų, benamių ir nelaimingų žmonių, atsakingas valdovas, nes nesugeba organizuoti oraus savo piliečių gyvenimo.“ Sunku tai paneigti..

Neskubėkime jų smerkti – nei vienas iš jų tikrai nesvajojo tapti benamiu. Bet kartais aplinkybės užgriūva lyg lavina ir visiškai sujaukia gyvenimą. Ir nors jie benamiai, jie – Žmonės: tokie patys, kaip ir visi mes, tik pakliuvę į didelę bėdą.

Galbūt, tai surežisuotas epizodas, bet jis priverčia susimąstyti..

O čia įgarsinimas rusų kalba:

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s