Dramblys ant grandinės

“Kai buvau mažas, aš labai mėgau cirką, ir labiausiai cirke man patiko laukiniai gyvūnai. Mane ypač žavėjo dramblys – visų vaikų numylėtinis.

Pasirodymų metu šis didžiulis laukinis gyvūnas visiems demonstravo savo neįtikėtiną jėgą, dydį ir svorį. Bet tuoj po pasirodymo ir iki pat sekančio išėjimo į sceną dramblys visą laiką buvo pririštas prie grandinės, kurios vienas galas buvo pritvirtintas prie jo kojos, o kitas – prie įsmeigto į žemę kuolelio.

Tai buvo nedidelis medžio kuolelis, kelis centimetrus įsmeigtas į žemę. Ir nors grandinė buvo stora ir tvirta, tačiau man buvo akivaizdu, kad toks stiprus gyvūnas, kuris gali išrauti medį su šaknimis, galėtų lengvai ištraukti tą kuolelį ir pabėgti.

Kas jį laiko? Kodėl jis nepabėga?

Cirko dramblys nepabėgo todėl, kad nuo vaikystės buvo pririštas prie tokio kuolelio. Kad išsilaisvintų, drambliukas traukė jį iš visų jėgų, tačiau nežiūrint visų jo pastangų, jam tai nepavykdavo, nes tuo metu kuolelis jam buvo neįveikiamas.

Vakare jis krisdavo iš nuovargio, o ryte bandė vėl ir vėl.. Kol vieną lemtingą drambliukui dieną jis pasidavė likimui ir pripažino savo bejėgiškumą.

Šis didelis ir galingas dramblys nepabėga iš cirko, nes galvoja, kad negali to padaryti. Jo atmintyje išliko tas vaikystėje patirtas bejėgiškumo jausmas. Blogiausia, kad jis nė karto nesuabejojo tais prisiminimais, todėl niekuomet daugiau nebandė ištrūkti.

Mes visi truputį panašūs į tą cirko dramblį: šiame pasaulyje esame pririšti prie šimtų “kuolelių“, ribojančių mūsų laisvę. Mes gyvename galvodami, kad “negalime“ daryti daugybės dalykų tik todėl, kad kažkada, labai seniai, kai buvome maži, mes bandėme kažką padaryti, bet tuo metu mums tai nepavyko.

Tuomet mes pasielgėme kaip šis dramblys – “įsirašėme“ į savo atmintį nuostatą: “Negalėjau, negaliu ir niekada negalėsiu“. Mes išaugome su tokia nuostata, todėl daugiau nei karto nepabandėme ištraukti kuolelio..

Kartais, girdėdami grandinės žvangesį, mes pažvelgiame į kuolelį ir galvojame: “Negaliu ir negalėsiu niekada“..“

Autorius – Chorche Bukaj, vertė – ruvi.lt

Visiems gero artėjančio savaitgalio 🙂 !

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s