Apie tėvų draudimus

Didžioji dauguma tėvų draudimų – nepagrįsti, emocingi ir dažniausiai skirti tam, kad vaikas būtų paklusnus, lengvai tėvų valdomas ir kontroliuojamas. Mes tiesiog tęsiame mums perduotą auklėjimo būdą, kurį jau reikia keisti: iš kontrolės – į kūrybinį bendradarbiavimą 🙂 .

Ko gi mes siekiame draudimu? Drausdami mes kažką nutraukiame, ribojame, stabdome. Jis labai reikalingas, bet – tik kritiniu atveju. Visais kitais atvejais tėvai turi tiesiog supažindinti vaiką (kuris dar neturi gyvenimo patirties..) su visomis gyvenime pasitaikančiomis situacijomis.

Draudimai tampa pavojingi, kai svaidomi neapgalvotai, bet kada ir kaip papuola, nes gali sustabdyti tai, ką reikia vystyti: vaiko iniciatyvą, kūrybingumą, talentus, galimybes.. Todėl pagalvokime – ar visada jie pagrįsti, ar tikrai reikalingi?

Pažvelkime į kai kuriuos dažniausiai ištariamus tėvų draudimus.

Negalima verkti, šaukti, triukšmauti. Balsas – pirmoji vaiko “priemonė“, padedanti išreikšti savo jausmus, emocijas, nuotaikas. Todėl vaikai ją visaip bando – šaukia, dainuoja, skanduoja, bamba, šnabžda, rėkia, cypia.. Žinoma, reikia vaikui ramiai paaiškinti, kada tai nedera, jei jis pradeda šaukti ne vietoje ir ne laiku.

Tačiau jei ši vaiko išraiška nuolat stabdoma – jam suaugus tai gali turėti pasekmių: žmogus tyli ten kur reikia kalbėti, negali pradėti pokalbio, bijo kalbėti didesnei auditorijai, nedrįsta šauktis pagalbos ir pan.

Negalima išsitepti ar kažką ištepti. Mažam vaikui tai sunkiai suvokiamas draudimas – jis tiesiog neturi patirties ir todėl nesupranta, kas yra tvarka ir švara.. O noras tyrinėti, viską bandyti, liesti, apčiuopti yra stipresnis, nei nesuprantamas draudimas, kurį jis priima kaip draudimą tyrinėti..

Todėl būkime kantrūs – vaikas tikrai išmoks ir švaros, ir tvarkos, bet tam reikia laiko. Jei vaikas dažais vis išteplioja sieną ar grindis – pakabinkite arba patieskite didelį popieriaus lapą, ant kurio jis galės piešti. O drabužėlius dabar lengvai skalbia skalbyklė.. Auginant mažus vaikus naivu tikėtis idealios tvarkos 🙂 ..

Tokie nuolatiniai draudimai suaugus gali išugdyti neurotiškas reakcijas ir būsenas, kurios pasireiškia kaip liguistas tvarkos siekis ar liguista baimė išsitepti.

Negalima nepasidalinti tuo, ką turi. Geranoriškas, motyvuotas dosnumas pradeda vystytis tuomet, kai vaikas pradeda daugiau bendrauti su kitais vaikais – apie 3-4 metus. Reikėtų palaukti, kol vaikas pats norės dalintis, skatinti asmeniniu pavyzdžiu.

Kitaip gali susijaukti vaiko suvokimas apie jo asmeninius daiktus ir kitų žmonių nuosavybę. Juk ir suaugę nesidalina viskuo ir su visais – jie tai daro pagal situaciją, galimybes ir tuomet, kai to tikrai reikia.

Negalima ginčytis, prieštarauti ar priešintis tėvų valiai. Tokie draudimai ugdo gebėjimą paklusti ir būti lengvai valdomu. Tai labai klastinga: iš pradžių valdys tėvai, o vėliau – kas?..

Negalima išbarstyti, išmėtyti, sugriauti. Ir tai normalu vystymosi eigoje, nes susiję su vaiko siekiu viską tyrinėti: jis gali ilgai statyti smėlio pilis, o paskui (kad pažiūrėtų, kaip tai atrodys) viską sugriauti.. Arba – turėti mėgiamą žaislą ir vieną dieną jį sulaužyti (o kas ten viduje, kaip jis padarytas?..)

Tėvų akimis tai griovimas ir laužymas, o vaikui tai – aktyvus tyrinėjimas. O išbertas ant grindų kruopų pakelis ne tik patenkina vaiko smalsumą, bet ir vysto smulkiąją motoriką.

Negalima bėgioti, šokinėti, nukristi. Bet koks judėjimas labai svarbus vaiko vystymuisi, augimui ir sveikatai. Jam tai gyvybiškai reikalinga, o kai tiek daug judėjimo – kritimai neišvengiami..

Vaikai dažniau išsigąsta tėvų reakcijos į kritimą, o pačiam vaikui kritimas – patirtis, kuri išmoko būti atsargesniu.

Draudimai, liečiantys pavojingus daiktus. Paprasčiau organizuoti gyvenamą vietą ir vaiko žaidimo zoną taip, kad juose nebūtų pavojingų daiktų ir prietaisų. Juk paprasta padėti vaistus, adatas vaikui nepasiekiamoje vietoje, rozetes užsandarinti plastmasiniais kištukais, nupirkti vaikui žirkles užapvalintais galais ir t.t..

Ir vaikui augant, pagal jo amžių ir supratimą kantriai aiškinti – kuo koks daiktas ar prietaisas yra pavojingi. O draudimai tik paskatins vaiko smalsumą ištyrinėti tai, kas draudžiama.

Tėveliams taip svarbu kartais mokėti į viską pažiūrėti vaiko akimis.. Geriausia, jei šeimoje yra visiems aiškios taisyklės, kurios reguliuoja kasdieninį šeimos gyvenimą. O vietoje begalinių draudimų – geranoriški paaiškinimai, draugiški pokalbiai, susitarimai ir meilė 🙂 ..

(Iš paskaitų ir knygų apie vaikų auklėjimą, parinko ir išvertė – ruvi.lt)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s