* Kapitalizmas, nors ir dangstomas demokratijos idėjomis, yra viena atgrasiausių santvarkų, nes patys blogiausi žmogaus bruožai daro jį sėkmingu tokioje visuomenėje.
* Žmonėms teigiama, kad viskas reguliuojama įstatymais. Jei taip – visi prieš įstatymą turėtų būti lygūs. Tačiau realybė kitokia: yra “lygesnių“, kurių naudai įstatymai gali būti įvairiai interpretuojami. Ten, kur įteisinta nelygybė ir pinigų valdžia – teisingumo negali būti.
* Vienintelė valdžios teisė – kurti įvairių tarnybų normatyvinius aktus, kurie sudarytų sąlygas visiems žmonėms gyventi laisvai ir laimingai. Dabar gi viskas atvirkščiai: valdžia vis sunkina žmonių gyvenimą vis naujais mokesčiais ir prievolėmis.
* Žmonėms sakoma, kad jie išsirenka valdžią, bet.. Ypatingai retai balsuoti susirenka visi gyventojai (rinkėjai). Daugiausiai – apie 70 %, bet ir tarp jų nėra vienybės, nes kiekvienas “kovoja“ už “savo“ kandidatą. Pridėkite čia dar ir įvairių partinių balsus (kurie balsuoja taip, kaip reikia partijai), ir – geriausiu atveju valdžią visiems “išrenka“ penktadalis gyventojų.
* Sistema sutvarkyta taip, kad pasiimtų iš daugumos žmonių tiek pinigų, kad skatintų dirbti juos vis daugiau. Tai įvairūs mokesčiai, rinkliavos, draudimas, kreditai ir skatinimas vartoti vis daugiau.
* Daugumą profesijų priverčia rinktis būtinybė išgyventi, o ne saviraiška ar kūryba. Nuolatinis pinigų stygius – galingas instrumentas, verčiantis dirbti nemėgiamą darbą.
* Bet kokioje šalyje visada yra “šeimininkai“ (vadinamasis “elitas“) ir “vergai“ (visi kiti gyventojai), o didžioji turto dalis visada kaupiama nedidelės “šeimininkų“ grupės rankose.
* Visos valstybės yra prasiskolinusios liaudies vardu, todėl kiekvienam gimusiam piliečiui “solidariai“ padalinama valstybės skolos dalis (nors jis nieko nesiskolino ir net nežino, kas yra ta skola)..
* Dauguma žmonių skursta ne todėl, kad yra “nepakankamai protingi“, o todėl, kad yra sąžiningi – dėl to jiems nepakanka gudrumo ir įžūlumo brautis arčiau valdžios.
* Žiauri statistika: kasmet beveik trečdalis viso maisto pasaulyje yra išmetama, o šalia – milijardas žmonių badauja (ir šis skaičius kasmet auga)..
* Padorus, sąžiningas, principingas ir galvojantis apie kitų žmonių gerovę žmogus tampa “balta varna“ visuomenėje, kur viskas matuojama pinigais, pelnu, nauda.
* Kapitalizmas pavertė žmogų monstru be idealų, tikėjimo, meilės, sąžinės, garbės ir orumo. Vienintelis “vertingumo“ kriterijus – pinigų kiekis, nes “viskas perkama ir parduodama“.
* Kai besąlygišką, tyrą meilę pakeičia meilė pinigams – žmogus tampa parazitu, savo godumo vergu ir pradeda sėti aplink kančią ir nelaimes.
* Šiuolaikiniai didmiesčiai dažnai užima teritorijas, kurios didesnės už kai kurias valstybes. Juose gyvena milijonai žmonių, paversti vartojimo ir pramogų vergais. Jie gyvena uždarame rate, kuriame besivydami laimę, “apauga“ daiktais.. Ir – paradoksas – būtent tokiuose didmiesčiuose gyvena daugybė vienišų žmonių.
* Visame pasaulyje kasmet tūkstančiai migrantų važiuoja (ir kartais net žūsta pakeliui) į kitas šalis, į savo “ekonominę svajonę“, ir jei atranda darbą – dažniausiai dirba kaip beteisiai vergai.
* Žmonės šioje Žemėje turi būti ne barbarai, užkariautojai, priešai ar išnaudotojai. Jie turi būti kūrėjai, draugai, bendražygiai, turintys bendrus tikslus ir planus visų gerovei.
* Norime to ar ne – tačiau gyvenimas privers gyventi kitaip – remtis dorove, saugoti Žemę, gerbti ir mylėti žmones.. Totalinio melo, manipuliacijų ir destrukcijos sraute atsiranda labai stiprus tiesos ir teisingumo poreikis. Tiesa įgauna ypatingą vertingumą, ir žmonės ją jaučia, jos siekia, nes tiesa tampa vienintele atrama ir viltimi.. ir tik ji gali visus išlaisvinti.
(Mintys iš paskaitų ir knygų, parinko – ruvi.lt)
ruvi 