* Gyvenimo prasmė ir tikslas – žengti už žinomų ribų aukštyn ir padėti vienas kitam evoliuciniame augime.
* Dvasinė pagalba – pati stipriausia.
* Sunkiausia užduotis – išvesti fizinį pasaulį iš inertiškumo vagos.
* Nauja – sunku, sena – jau netinkama. Tačiau nauja išreiškiama tik veiksmu.
* Tai, kas nepasiekiama šiandien – lengva rytoj. Sunkumai augimo kelyje tiesiogiai priklauso nuo senų įpročių. Todėl saugokitės jų – tegul jie atkrenta kaip nereikalingi lukštai.
* Išvalykime protą, atkimškime ausis, atmerkime akis – ir patys pamatysime savo iliuzijas.
* Išsklaidyti tamsą galima pakeitus minčių kryptį. Ne žodžiai, bet mintys audžia realybę.
* Štai tamsos veikimo pavyzdys: iš pradžių pasėti žmoguje abejonę, po to – užtvindyti troškimais ir išpūsti juos iki nusikaltimų, ir – dvigubas “derlius“ garantuotas.
* Atminkite: negalima mokėti už tarnystę Dievui. Kartu su auksu tikėjimas miršta.
* Dvasingumas visada nyksta, kai norime ir turime pernelyg daug daiktų.
* Nejaugi didvyriu vadiname karį, kuris gynė tėvynę, vedinas tik troškimo gauti ordiną?
* Atmetę tai, kas nereikalinga, atgauname paprastumą ir aiškumą. Gyvenimo paprastumas ir Naujo Pasaulio didingumo suvokimas atveria vartus į harmoniją.
* Gražūs siekiai veda į Aukščiausią Šviesą. Ne ginklu, bet tyromis mintimis laimėsime.
* Vaikas turi stipresnį teisingumo pojūtį, nei teisėjas.
* Paleistas į erdvę jausmas lyg bumerangas sugrįžta prie ištakų. Atpildas visada ateina pagal darbus.
* Naudingiau pažinti žmones, nei grožėtis jų kaukėmis.
* Kuo tikėti? Kur įrodymai? Dabar tiek netikrų pranašų… Įrodymai – tik darbuose. Melagis veda melo keliu, o melas visada baigiasi bloguoju – pagal tai atpažinsite tai, kas netikra. Vertinkime tik pagal darbą, o ne pagal žodžius.
* Būkime kantrūs ir nuoseklūs. Neieškokime vidurdienį vakaro. Keleivių nekantrumas negali pagreitinti traukinio eigos. Neskubėkime.
* Nauja diena atneša naujas galimybes ir polėkius. Paukštis prieš skrydį neįsivaizduoja, kaip įveiks vandenyną.
* Pasitikėkime gyvenimu. Viskas ateis tinkamu laiku: nakties virsmo į rytą akimirka akiai nepastebima.
* Kiekvienas medis džiaugsmingai puošiasi žiedais, bet mesdamas lapus neliūdi, nes žino, kad ateis pavasaris.
* Žiema – pavasario šauklys…
* Nėra amžinų išbandymų. Visi jie baigiasi, ir tuomet priartėjame prie artimiausio kelio, kuriame atsiveria naujos galimybės.
* Negalvokime apie kritimą, kai suteikti sparnai skrydžiui.
* Tikėjimas savimi ir tiesos paieškos kuria harmoniją.
* Tas, kas žino – eina ir ateina ten, kur turi nueiti. Dvasingumas vystomas minties tyrumu, kūrybiniu požiūriu į darbą ir džiaugsmo pojūčiu dėl savo misijos suvokimo.
* Turime ateiti iš iliuzijų prieblandos į šviesą. Turime pagaliau užaugti. Vaikščioti nuolat suvystytam nepatogu…
Mintys iš N. Rericho raštų rinkinio “Septynios didžiosios kosmoso paslaptys“
