Apie sveiką visuomenę

Kaip jums atrodo – kokia turėtų būti sveika visuomenė? Ir ar šiuolaikinė visuomenė yra sveika? Ko gero, retai užduodame sau tokį klausimą, nes rūpinamės tik asmenine gerove, o tai šiuolaikiniame pasaulyje daugeliui yra jau ne tik gerovės, bet ir išgyvenimo klausimas.

Be to, nėra taip paprasta atsekti ir suprasti sveikos visuomenės kriterijus – informacinėje erdvėje jau senokai skęstame daugžodžiavimo ir tuščiažodžiavimo lavinoje, todėl viskas atrodo supainiota ir sudėtinga.

Ryškėja ir eilę metų skiepyto įvaizdžio “svarbumo“ rezultatai: svarbu atrodyti, o ne būti! Todėl ne tik miestai, valstybės, bet ir visas pasaulis šiandien atrodo lyg gražiai aprengtas ir nugrimuotas sunkiai sergantis ligonis.

Ir kai tik pamatome tą neatitikimą tarp “atrodyti ir būti“, iškyla klausimai, į kuriuos atsakius, išryškėja kriterijai, pagal kuriuos galime spręsti – sveika mūsų visuomenė ar ne.

Kokie tie klausimai? Ar gali būti sveika visuomenė, jei:

– keroja neapykanta, egoizmas, išnaudojimas, konkurencija, korupcija, prievarta, karai?
– plačiai taikomos informacinės manipuliacijos, melas, dogmos, įslaptinti kenkėjiški veiksmai?
– niokojama, teršiama ir nuodijama Gamta – visų mūsų vieninteliai namai?
– tebėra nelygybė, nepriteklius, bedarbystė, skurdas ir badas?
– žmogaus vertingumas matuojamas tik pinigais?
– žmogus nesijaučia saugus ir tikras dėl rytdienos?
– palaikoma žalojanti žmones gamyba: alkoholio ir tabako, žalingų maisto priedų, genetiškai modifikuotų produktų, kenksmingos kosmetikos ir buitinės chemijos?
– palaikoma psichologiškai žalojanti veikla: besaikis vartojimas, azartiniai žaidimai, komercinis sportas, smurtą ir paleistuvystę propaguojantys filmai?

Tokių klausimų iškyla ir daugiau, kai tik pamatome neatitikimą tarp realybės ir kalbų. Pavyzdžiui – pakanka susidurti su rimtesniu klausimu, kurį turime išspręsti kažkokių institucijų pagalba: jei norime išspręsti (ir tai jau pasidarė įprasta) – ieškome pažįstamų.

O tai taip pat nesveikos visuomenės požymis – juk kreipiamės į specialistą ir jam turi pakakti kompetencijos, nes tai jo tiesioginis darbas! Todėl jei jis negali padėti ir turime ieškome pažįstamų – reiškia, sistema neveikia.

Galima ir kitaip pamatyti nesveikos visuomenės požymius: pabandyti pritaikyti “mažas dideliame ir didelis mažame“ principą, t.y., palyginti, tarkim, šeimos harmoningo bendravimo principus ir dabartinės visuomenės gyvavimo principus. Tam taip pat tereikia užduoti kelis klausimus..

Pavyzdžiui: ar taikote šeimoje prievartą ir smurtą, jei norite pasiekti savo egoistinių tikslų? Ar skolinatės didžiules pinigų sumas, neatsiklausdami savo šeimos narių ir palikdami skolų grąžinimą ne tik vaikams, bet ir anūkams? Ar išnaudojate šeimos narius? Ar meluojate jiems? Ar primetate savo taisykles? Ar siekiate iš jų pelno? Ir t.t., ir pan..

Kodėl reikia žinoti sveikos visuomenės kriterijus ir kam to reikia? Mums visiems, kiekvienam žmogui: jei nesuprantame, kokioje visuomenėje gyvename – nevalingai savo veiksmais ją palaikome ir išlaikome. Be to, nesveikos visuomenės požymiai yra ir visuomenės vystymosi (degradacijos) tendencijos.

Juk sakoma: jei norime pasveikti, turime pripažinti, kad sergame – tik tuomet galime pradėti gydytis ir sveikti. Kad pasveiktume, turime nedaryti to, kas mus sargdina ir žinoti – kas palaiko gerą sveikatą.

O sveikos visuomenės kriterijai labai paprasti: bendri tikslai, darbas visų labui, skaidrumas, kūrybingumas, tiesa, lygybė, taika, meilė, vienybė. Pradėkime nuo savęs, įgyvendinkime juos savo šeimoje, rodykime gerą pavyzdį – gėris auga geruoju :)..