Nuoskaudų duobė
Kartą vienas žmogus labai supyko ant kito žmogaus. Ir supyko taip smarkiai, kad nusprendė jam atkeršyti: iškasti duobę ant tako, kuriuo šis dažnai vaikšto – kad įkristų, kad kentėtų taip, kaip jis dabar kenčia..
Sutemus jis pradėjo kasti duobę. Kasdamas įsivaizdavo, kaip skriaudėjas įkrenta į duobę, kaip susižeidžia ir negali išlipti. Galvodamas apie savo kerštą jis taip įsijautė, kad nepastebėjo, jog duobė darosi vis gilesnė ir gilesnė. O išaušus nustebo pamatęs, kad jau pats negali iš duobės išlipti..
Taigi, prieš kasdami kitam duobę, atminkite: tam, kad ją iškastumėte, turėsite į ją pirmas įlipti.. Ir ar beišlipsite?.. Todėl geriau nepradėkite :).
Viskas paprasta..
Išminčiaus paklausė:
– Kodėl žmonės pykstasi ir barasi? Kaip tai pakeisti?
Išminčius atsakė:
– Labai paprastai: vietoje nuolatinių pastangų būti visada teisiu, tiesiog pradėkite.. mylėti!
Pamatyti Dievą
Vienas turtuolis atėjo pas išminčių ir pasakė:
– Duosiu tau daugybę pinigų, jei parodysi man – kur yra Dievas.
Išminčius nusišypsojo ir atsakė:
– Aš duosiu tau tris kartus daugiau, jei tu parodysi, kur jo nėra.
Vidinė šviesa
Mokytojo paklausė:
– Kaip atpažinti dvasingą žmogų?
Jis atsakė:
– Tikrai ne pagal jo tariamus žodžius ir ne pagal tai, kaip jis atrodo. Jį atpažinsite tik pagal jo dvasios skleidžiamą šviesą: ypatingą gerumo ir ramybės atmosferą, kurią tuoj pat pajusite, kai būsite šalia jo..
Kas suartina žmones?
Išminčiaus paklausė:
Kas labiausiai suartina žmones?
Išminčius atsakė:
– Žmones suartina ne panašumas, ne apgaulingi kompromisai ir net ne bendra praeitis. Žmones suartina nuoširdus džiaugsmas dėl kitoniškumo – kai nesistengi kažką žūtbūt įrodyti ar perdaryti kitą pagal save.. O kai tiesiog bendrauji su žmogumi, lyg skaitytum knygą: kažkam pritari, kažkam ne, bet tau taip įdomu ir lengva, kad negali atsitraukti..
Sustok..
Pasėdėk ramiai – ir tu suprasi, kokie kartais išgalvoti mūsų rūpesčiai.
Patylėk truputį – ir tu suprasi, kokios tuščios būna mūsų kalbos.
Atsisakyk įprasto šurmulio – ir tu suprasi, kaip daug jėgų žmonės iššvaisto veltui.
Būk žmoniškas – ir tu suprasi, kokie bedvasiai būna žmonės.
Kada?..
Mokinys paklausė Mokytojo:
– Ar ilgai dar teks laukti gerų permainų?..
Mokytojas atsakė:
– Jei lauksi – tai ilgai!..
Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂 Jei saulė ilgai už debesų – reiškia, laikas šviesti mums! 😉
Vėl švieski man vėl :)))!!! Gražaus ir tau :)!
PatinkaPatinka
Ačiū :)!
PatinkaPatinka