Apie organizmo užterštumą

Ligas dažniausiai siejame su nepriklausančiais nuo mūsų dalykais (šaltas oras, infekcijos, paveldimumas ir pan.), tačiau didesnė jų dalis priklauso būtent nuo mūsų organizmo užterštumo. Ir užteršiamas jis palaipsniui, todėl ligos, kurias siejame su žmogaus amžiumi – dažnai tėra ilgai trūkusio organizmo teršimo pasekmės.

O kadangi ir mityba, ir psichinė žmonių būsena, ir ekologija šiuo metu yra itin nepalankios – ligų vis daugėja, o serga, deja, vis jaunesni žmonės ir net vaikai. Organizmo užterštumo požymiai: dažnas nuovargis, periodiški galvos skausmai, silpnumas, prakaitavimas, miego sutrikimai, nemalonus burnos kvapas, vidurių užkietėjimas ar pūtimas, viduriavimas, apnašos ant liežuvio, dantenų ligos, bėrimai, alergijos, kraujospūdžio svyravimai ir t.t..

Kokios pagrindinės organizmo užterštumo priežastys? Jų yra ne taip jau mažai:

* Nesubalansuota, neteisinga mityba, nekokybiškas maistas;
* Žalingi įpročiai;
* Psichoemociniai sutrikimai;
* Rūgščių-šarmų balanso sutrikimai;
* Deguonies trūkumas;
* Vandens trūkumas;
* Judėjimo trūkumas;
* Ekologija;
* Gausus medikamentų vartojimas.

Visi šie poveikiai negatyviai veikia organizmą: sutrinka virškinimas, medžiagų apykaita bei baltymų, fermentų ir kitų organizmo reguliatorių funkcijos; šlakų sankaupos sutrikdo deguonies tiekimą ląstelėms, silpnėja imunitetas; prastėja vitaminų ir mikroelementų įsisavinimas (net jei jų gaunama pakankamai).. Organizmo užterštumas yra daugelio ligų priežastis.

Makrobiotika (mokslas apie žmogaus amžiaus prailginimą) teigia, kad yra tam tikri organizmo užterštumo etapai, kuriuos žinodami galime ne tik suprasti įvairių ligų atsiradimo priežastis, bet ir jas ištaisyti bei neutralizuoti.

Peržvelkime juos:

Pirmasis etapas. Išoriškai sveikas žmogus jaučia tik bendrą nuovargį, greitai pavargsta – ir tai liudija apie prasidedantį nervinių kanalų užterštumą, kuris gali išsivystyti į kaklo osteochondrozę. Mažai judantys žmonės šiuos požymius pajunta anksčiau.

Antrasis etapas. Prie nuovargio prisideda periodiški galvos, sąnarių ir raumenų skausmai. Tai signalizuoja apie tai, kad žmogus valgo maistą, kuris jam netinka, pvz., per daug cukraus arba valgo netinkamai apdorotą maistą.

Trečiasis etapas. Jam būdingas alerginių reakcijų atsiradimas – tai natūralus užteršto organizmo siekis išsivalyti nuo šlakų. Alergenas šiuo atveju sustiprina organizmo apsivalymo reakciją. Organizme atsiranda gleivės, išskyros, prasideda įvairūs odos bėrimai.

Ketvirtasis etapas. Prasideda ligos, susijusios su jungiamojo organų audinio deformacija – reumatas, poliartritas. Sąnariai ir raumenys kaupia šlapimo rūgštį. Kraujagyslės kietėja, ant sienelių kaupiasi cholesterinas (širdies ir kraujagyslių sistemos ligos).

Šeštasis etapas. Prasideda sunkios ligos formos dėl susikaupusių žarnyno šlakų ir nervinių kanalų užterštumo (parezė, paralyžiai, Parkinsono liga ir pan.)

Septintasis etapas. Paskutinė organizmo užterštumo stadija su organų ir audinių irimu, piktybiniais augliais, nes neveikia organizmo apsauginės ir kompensacinės sistemos.

Ką daryti, jei organizmas užterštas ir jau juntame tam tikrus simptomus? Visuose etapuose pirmiausiai reikia sureguliuoti mitybą, atsisakyti žalingų įpročių ir peržiūrėti savo gyvenimo būdą. Net ir susirgus tai yra ta sveikimo dalis, kurios už ligonį negali padaryti joks gydytojas.

Kelias į gerą sveikatą arba pasveikimą yra vienas – organizmo išvalymas ir sugrįžimas į sveiką mitybą ir gyvenseną. Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂

Reklama

10 minčių apie „Apie organizmo užterštumą“

  1. Žinomas dalykas, bet aš taip kategoriškai neteigčiau. Ko gero nėra žmonių, galinčių visiškai steriliai gyventi. Išeina, kad visi žmonės užsiteršę? O kaip tada su vaikais, kada jie spėja?

    Patinka

  2. Labas, Elena!

    Sutinku, kad mes negalime gyventi (kol kas) švarioje aplinkoje. Bet.. galime gyventi taip, kad minimaliai terštume organizmą. Taip, pažiūrėkite atidžiau – dabar visi žmonės užsiteršę, pakanka pažvelgti į jų kūnus.

    Vaikai taip pat dar būdami mamytės kūne jau gauna viską, ką valgo būsimoji mamytė. O ir gimęs vaikas valgo ir gyvena taip, kaip ir suaugusieji.

    Faktai byloja, kad žmonės serga vis daugiau, ir vis jaunesni tokiomis ligomis, kurios dar neseniai buvo siejamos su žmogaus senyvu amžiumi.

    Rinkimės sveiką gyvenseną, natūralią gyvenseną, be visų tų dalykų, kurie žaloja sveikatą. Mokykime savo pavyzdžiu to savo vaikus. 🙂

    Patinka

  3. Sveika Ruvi,

    Tu skaitai mano mintys 🙂 Aš vakar kaip tik pradėjau badauti. Manau, tai vienas iš geriausių užteršto organizmo valymų. Mane įkvėpė tai daryti knyga : “Rumi four essential practices“, nežinau ar šią knygą įmanoma rasti lietuvių kalba. Bet ji tikrai puiki, kaip ir visa Rumi poezija 🙂

    Ačiū už gerus straipsnius! Aš juos nuolat skaitau, tik retai kada palieku komentarą 🙂
    Ir linkiu nuostabaus bei gaivaus ryto! 🙂

    Patinka

  4. Labas, Vilija! 🙂

    Ačiū, ačiū už gražius palinkėjimus, už Tavo širdies šilumą :).

    Knygos paieškosiu internete, sudomino :). O valyti organizmą tikrai naudinga, sutinku – badavimas, ko gero, efektyviausias būdas.

    Gražaus savaitgalio, Vilija! 🙂

    Patinka

  5. Labas! O man dar viena mintis kilo: gaunasi, kad reikia sakyti ,,užsiteršiau“, o ne ,,sergu“? Tada aišku, kodėl teigiama, kad šiuolaikinė medicina tik gesina simptomus. Gražių išeiginių! 🙂

    Patinka

  6. Labas, Elena!

    AČIŪ :)!

    Labai gera mintis :). Bet kokios ligos atveju reikėtų pirmiausiai pažvelgti – ar nežaloju organizmo (žalingi įpročiai), ar sveikas maistas, ar teisingas gyvenimo būdas. Šalia gydymo tai didžiulė paspirtis sveikimui, yra posakis: “Yra liga, gydytojas ir ligonis. Kieno pusėje bus ligonis, tokia bus ir ligos eiga“. Niekas neneigia medikų darbo, bet ir ligonis turi atlikti savo darbo pusę. Kartais žmonės nesupranta, kaip tai svarbu, ir net mirtino pavojaus akivaizdoje neatsisako žalingų įpročių ar neteisingos mitybos įpročių.

    Gražios dienos! 🙂

    Patinka

  7. Sveikučiai. Vat skaitau jūsų mintis ir man taip norisi pasakyti,kad aš jums pavydžiu….UŽSISPYRIMO . Aš tikrai norėčiau ir organizmą išsivalyti ir pabadauti ir atsisakyti mėsos ,bet nesusivaldau… esu tokia ėdrūnė.. Pavalgau sūrai, tada jau noriu saldžiai,suvalgius bandelę norisi mėsytės .Ir taip sukasi ratu,visą dieną. Nejaučiu sotumo.Amžinai alkana.Kartą būdama sveikatingumo mokykloje 3 dienas maitinomės žaliu maistu.Kaip buvo gera.kaip lengva… bet grįžus į šeimą vėl tas pats.. trūksta bendraminčių palaikymo..Gal jūs galit man patarti kaip rasti tos vidinės stiprybės?

    Patinka

  8. Labas, saulute!

    Kai žmogus pradeda sveikai maitintis – jis nejaučia žvėriško alkio ir tikrai nenori grįžti prie nesveikos mitybos, nes pajunta sveikos mitybos privalumus – lengvumą, žvalumą, energiją, gerą sveikatą ir t.t. Sveikai besimaitinančiam žmogui nesveiki produktai yra ne tik neskanūs, bet ir nepriimtini.

    Daugumos mūsų klaida pereinant prie sveikos mitybos – mes norime greitų rezultatų ir dažnai imamės drastiškų, kardinalių pokyčių, ignoruodami senų įpročių jėgą (naujam įpročiui susiformuoti reikia maždaug dviejų mėnesių). Mitybos įpročius reikia keisti sąmoningai, palengva, laipsniškai – tuomet tai tampa nauju geru, stabiliu įpročiu. Be to, reikia organizmui duoti laiko persirikiuoti prie naujos mitybos, ir, žinoma, stebėti savijautą – juk visi esame skirtingi..

    Pavyzdžiui, jei žmogus nori tapti žaliavalgiu, o prieš tai jo mityboje dominavo mėsa – reikėtų iš pradžių palaipsniui mažinti mėsos valgymą (pvz. kelis kartus į savaitę), vietoje to pradėti valgyti daugiau daržovių, vaisių, riešutų, košių. Atsisakius mėsos, palikti žuvį, pieno produktus, ir tik dar po kiek laiko pradėti žaliavalgystę. Žinoma, yra žmonių, kurie gali drastiškai keisti mitybą, bet tokių yra nedaug. Reikia ir psichologiškai tam nusiteikti, pvz., į gyvūnus pažvelgti kaip į gyvybę, o ne kaip į mėsą.

    Ir dar reikia suprasti, kad “žvėriškas“ apetitas dažniausiai būna dėl to, kad valgome nekokybišką maistą ir todėl negauname pakankamai maistingų medžiagų – todėl ir norisi nuolat valgyti.

    Be to, gyvenant šeimoje, negalima ir jiems iš karto primesti naujos mitybos – reikia palengva pratinti, pasiūlyti, tuomet nebus pasipriešinimo ir nesusipratimų :).

    Pirmasis žingsnis link sveikos mitybos turėtų būti savo mitybos “revizija“ – ką valgome, kiek valgome, ar sveikas maistas (be sintetinių cheminių priedų), ar įvairi mityba, ar sveikas paruošimo būdas. Tai tikrai nesudėtinga, tik reikia pradėti ir nuosekliai vykdyti :). O motyvas paprastas – SVEIKATA :).

    Man asmeniškai, kai pradėjome sveikai maitintis – ir maistas skanesnis, ir jo paruošimui reikia mažiau laiko, nes jis paprastas, be įmantrybių. Sau gaminu dažniausiai atskirai, neverčiu šeimos maitintis kaip aš, o jiems gaminu tai, ką kiekvienas mėgsta, bet maksimaliai sveikai – juk smagu kažką gero padaryti mylimiems žmonėms :).

    Sėkmės, saulute! 🙂

    Patinka

  9. Atgalinis pranešimas: Kad stuburas būtų sveikas – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s