Apie bendravimo etapus

Visi mes norime harmoningo bendravimo – jei mūsų santykiai šeimoje ir su kitais žmonėmis geri, mes jaučiame vidinę ramybę ir esame tiesiog.. laimingi :). Bendravimas mums gyvybiškai svarbus – nuo santykių kokybės priklauso viskas: šeimos laimė, draugystė, sėkmė, kūrybingumas, darbingumas, sveikata..

Sunkus ir įtemptas bendravimas atima daugybę energijos, o nuolatinė įtampa sukelia depresijas ir net kūno ligas. Todėl visuomet verta ieškoti būdų pagerinti santykius, nelaukiant, kol jie savaime “pagerės“ – gyvenimas įrodė, kad nevaldoma situacija paprastai linkusi blogėti..

Įdomu tai, kad visi mūsų santykiai gyvenime – draugiški, šeimyniniai, darbiniai ir t.t.. – kuriami pagal tam tikrus vienas kitą dėsningai keičiančius etapus. Kiekviename etape vystomos reikalingos savybės bendravime, kurios ir bus pagrindas sekančiam etapui.

Jei tų savybių neišvystome – “užstringame“ kažkuriame etape ir santykių toliau nevystome, bet einame tarsi užburtu ratu, automatiškai kartodami ydingą elgesį. Ir net jei tokiame “užstrigime“ nutraukiame santykius – naujuose santykiuose kartosime tas pačias klaidas, kol.. nesuprasime, kad reikia keistis, arba – kol besikartojančios gyvenimo situacijos neprivers susimąstyti.

Tai savotiški spąstai, kuriuos galime atpažinti, jei žinome – kokie yra bendravimo vystymosi etapai. Psichologijoje jie apibūdinami taip:

Pasitikėjimo ir saugumo kūrimo etapas. Jame svarbiausi nuoširdumas, atvirumas, buvimas savimi tikruoju – tai gerų santykių pagrindas. Jei šis etapas sėkmingas – gimsta saugumo jausmas bei pasitikėjimas vienas kitu, ir mes keliaujame į sekantį santykių vystymosi etapą.

Jei nesėkmingas – užstringame jame. Dažniausiai pasitaikančios šio etapo problemos – pastangos pasirodyti ne tuo kuo esame (keičiame kaukes), įtarumas, nepasitikėjimas, uždarumas, baimė.

Individualių skirtumų pripažinimo etapas. Mokomės priimti žmogų tokį, koks jis yra, gerbti jo interesus, laikytis susitarimų. Taip pat mokomės išreikšti ir savo poreikius bei jausmus – be kaltinimų ir kritikos. Mokomės klausyti ir išgirsti.

Užstringame šiame etape, jei pradedame kovoti dėl “valdžios“, reikšti pretenzijas, slėpti nepasitenkinimą ir nuoskaudas. Užstrigę šiame etape, žmonės dažnai skiriasi, bet santykių nutraukimas būna skausmingas dėl susikaupusio pykčio, abipusių pretenzijų ir ilgai kauptų nuoskaudų.

Dialogo, bendradarbiavimo, bendrumo ir sutarimo etapas. Gilaus emocinio ryšio užgimimas, ramūs ir harmoningi santykiai: bendri ir asmeniniai tikslai, palaikymas, patikimumas, vienybė.

Šio etapo problemos – nuklydimas į paviršutiniškumą (apsileidimas dėl gyvenime atsiradusio santykių stabilumo), bendrų tikslų nebuvimas (kai kiekvienas užsiima tik savais tikslais), susvetimėjimas.

Tam tikro santykių lygmens užbaigimas. Pasirengimas pereiti į aukštesnį, kokybiškesnį bendravimo lygmenį, suvokimas, kad turime tobulėti ir pradėti naują santykių etapą. Po šio etapo santykiai arba pasibaigia (tačiau pozityviai, be negatyvumo), arba tęsiami – bet jau kokybiškai aukštesniame lygmenyje.

Jei užstringame šiame etape, pajuntame, kad gyvenimas – lyg stovinti bala, kad viskas įgrįso. Bet.. ir pakeisti kažką sunku, nes nėra taip paprasta atsisveikinti su įprastais dalykais ir pereiti į aukštesnį, bet.. dar nepažįstamą bendravimo lygmenį.

Taigi, turime nuolat kurti santykius – kad tobulėtume, kad sukurtume tvirtą pagrindą sekančiam etapui, kad skleistume harmoniją.. Juk šiame pasaulyje nėra nieko statiško: viskas juda, sąveikauja, vystosi. Mūsų santykiai taip pat: keičiamės mes, keičiasi aplinkybės bei žmonės mūsų gyvenime – todėl turime keisti (tobulinti) ir mūsų bendravimą :).

Reklama

4 mintys apie „Apie bendravimo etapus“

  1. Visi žmonės tarpusavyje turi ryšį. Ryšio stiprumui matuoti priskiriame skaičius nuo 1 iki 10. Ryšio stiprumas – 1, jį turi visi pasaulio žmonės su visais tarpusavyje, net ir su tais kurių nėra savo akimis regėję. Ryšys stiprėja pradedant bendrauti tarpusavyje ir dažniausiai apsistoja ties 5 arba 6 skaičiumi ir tai yra dažniausiai pasitaikantis tarp žmonių. 6 ryšio stiprumą vadinu tiesiog ‘pažįstami’, nes žmonės radę bendrą kalbą arba bendrą pomėgį lengvai sustiprina tarpusavio santykius. Įdomu tai, kad du nepažystami žmonės pradėdami bendrauti telefonu ar kompiuterio pagalba ir toliau tai darantys neribotą laiką ir nė karto nesusitikę gali pasiekti tik 5 balų ryšį.
    Ryšys tarp žmonių dažnai kinta, silpsta arba stiprėja +1 arba -1, bet yra pastovumas. Susitikę du žmonės gali pasiekti maksimalų tarpusavio santykių ryšį ir tai vėlgi skiriasi, nes kiekvienas žmogus skirtingas, todėl vieniems maksimalus ryšys bus 7 kitiems 8 arba 9, o gal net ir 10.
    Praleidžiant tarpinius skaičius iškart peršoksiu prie 10, tai yra besalygiškos meilės ryšys. Tarp vyro ir moters idealūs santykiai bus tik tada kai ryšys bus 9 arba 10. Dar stipriausias ryšys pasitaiko tarp gyvūno ir jo šeimininko, tarp mamos ir naujagimio.
    Galite lengvai sužinoti tarpusavio santykių stiprumą su jums artimiausiais žmonėmis. Tiesiog užsimerkite ir paklauskite savęs: ‘koks ryšio stiprumas dešimtbalėje skaičių sistemoje nuo 1 iki 10 mane sieja su ……… (tinka pasakyti vardą to žmogaus arba jį įsivaizduoti)?’ atsakymas ateis akimirksniu jums priimtina forma.

    Patinka

  2. Labas, Evaldai 🙂

    Kaip dėkoju tau už tokią išsamią informaciją, papildančią tai, apie ką parašiau! Ir man, ir tiems, kas domisi šia tema, tai labai naudinga.

    Apskritai, žmogus turi suprasti svarbiausią dalyką – kad tarpusavio santykiai yra kuriami, kad tai ne atsitiktinos sėkmės (kai sako, kad “pasisekė“ sutikti gerą žmogų) klausimas ar kažkoks savaiminis procesas. Jei žmogus nemoka bendrauti, tai sugebės sugadinti santykius ir su geriausiu žmogumi.

    Ir tai ne kažkokių manipuliacijų ar apsimetinėjimo klausimas, o būtent tai, apie ir tu rašai: apie nuoširdaus ryšio sukūrimą. Jei žmonės nuoširdūs, geranoriški ir tikrai nori sukurti gerus santykius – jie intuityviai atranda būdus, kaip tai padaryti.

    Man šis klausimas ilgai buvo aktualus, nes pastebėjau savo gyvenime besikartojančias bendravimo problemas, ir tos problemos buvo su skirtingais žmonėmis. Tada ir kilo įtarimas, kad kažką darau ne taip :). Todėl šia tema įdomu viskas .

    Dėkui tau, Evaldai! Gražios dienos :)!

    Patinka

  3. Labas. Man susidarė įspūdis, kad dauguma porų įstringa antrame etape. Čia prasideda kova už lyderiavimą ir pasireiškia visu gražumu egoizmas. Nes jauni žmonės beveik visi egoistai, išimčių nedaug. O ta besąlygiška meilė kur Evaldas rašo, pasitaiko gal tik tarp vyresnių ir dvasingų žmonių. Be veiksmų nebus rezultato, čia faktas. Veikime :).

    Patinka

  4. Labas, Guste 🙂

    Ko gero, taip – dauguma įstringa antrame etape.

    O dėl besąlygiškos Meilės – manau, tai brandaus žmogaus gebėjimas. Dvasiškai brandūs gali būti ir jauni žmonės, lygiai kaip ir vyresni gali būti nesubrendę dvasiškai.. Manau, amžius – ne rodiklis.

    Dėl veikimo – taip, būtinai. Tik veikti reikia ne bet ką, o tikslingai ;).

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s