* Ne tas yra turtingas, kuris daug turi, o tas, kuris daug duoda.
* Šykštuolis labai susirūpinęs, kad tik ko neprarastų – psichologiniu požiūriu jis yra vargšas, menkas žmogelis, kad ir kiek daug turėtų.
* Kiekvienas, kuris gali atiduoti save, yra turtingas.
* Ką vienas žmogus duoda kitam? Jis atiduoda save, vertingiausia, ką turi – dalelę savo gyvenimo.
* Bet to nereikia suprasti pažodžiui. Jis atiduoda savo gyvybinę energiją, savo džiaugsmą, savo dėmesį, savo supratimą, savo žinias, savo humorą, savo liūdesį – visus išgyvenimus ir visas savo dvasinių vertybių išraiškas.
* Taip jis praturtina kitą žmogų, didindamas jo kūrybines jėgas, stiprindamas jo gyvybingumą.
* Jis duoda ne tam, kad gautų: besąlygiškas dovanojimas dovanojančiam pats savaime – džiaugsmas.
* Duodamas jis neišvengiamai pažadina kitame žmoguje gerumo atsaką, ir to gerumo energija sugrįžta atgal, praturtindama duodantį dvasiškai.
* Davimas skatina ir kitą žmogų tapti duodančiu, ir jie abu didina tą džiaugsmą, kurį pažadino gyvenimui.
* Kažin ar reikia akcentuoti, kad gebėjimas mylėti, kaip dovanojimas, priklauso nuo asmens charakterio brandumo.
* Subrendusi meilė yra ryšys, kurio sąlyga yra asmens orumo, individualybės išsaugojimas.
* Nesubrendusi meilė teigia: “Aš myliu tave, nes tu man esi reikalingas”. Brandi meilė sako: “Tu man esi reikalingas, nes aš myliu tave“.
* Be dovanojimo, meilės išreiškiama dar keliais esminiais elementais, bendrais visoms meilės formoms. Tai rūpestis, atsakomybė, pagarba ir pažinimas.
* Yra tik vienas meilės buvimo įrodymas: santykių gilumas ir abiejų gyvybingumas.
* Meilėje įmanomas paradoksas – du žmonės tampa viena, ir vis dėlto išlieka du.
* Meilė yra veikla, o ne pasyvus afektas; tai „pastovi būsena“, o ne „laikinas įsimylėjimas“.
* Bendriausia prasme, aktyvus meilės pobūdis gali būti apibūdintas pirmiausia kaip davimas, o ne gavimas.
* Meilė yra veiklumas: jei aš myliu, aš esu nuolat, veikliai dėmesingas mylimam asmeniui.
* Be meilės žmonija negalėtų išgyventi nė dienos.
* Gilintis į meilės prigimtį, reiškia suvokti bendrą jos stygių šiandien ir pasmerkti tas socialines sąlygas, kurios atsakingos už šį stygių.
* Negalima atidalinti meilės saviems nuo meilės svetimiems. Priešingai, pirmoji egzistuoja tik su ta sąlyga, kad egzistuoja ir antra.
* Savęs dovanojimas ir yra ta jėga, iš kurios gimsta meilė; iš pasyvumo meilė gimti negali.
Mintys iš E. Fromo knygos “Menas mylėti“
ruvi 