Kaip motyvuoti save sportuoti

Judėjimas – tai pats gyvenimas, ir niekam dėl to nekyla abejonių. Mes esame sukurti judėjimui – apie tai byloja ir galinga žmogaus raumenų sistema. Todėl kiekvienam žmogui kartas nuo karto kyla natūralus noras mankštintis, tačiau.. jis dažnai užgęsta po 2-3 treniruočių.

Kodėl taip nutinka ir kaip motyvuoti save sportuoti? Pirmiausia – reikia turėti konkretų pasiekiamą tikslą (būti sveikam, sustiprėti, turėti dailias formas ir pan.), o ne abstraktų norą (norėčiau, reikia, gerai būtų).

Jei tikslas ilgalaikis – tarkim, numesti daug svorio – naudinga tokį tikslą suskirstyti į smulkesnius etapus. Pavyzdžiui, pradėti nuo lengvesnio fizinio krūvio kelis kartus į savaitę, o paskui po truputį jį didinti ir sportuoti dažniau.

Labai svarbu – neatidėlioti užsiėmimų pradžios (rytoj, kitą savaitę, kai įsigysiu sportinę aprangą ir pan..). Būtinai nustatyti konkrečią datą ir – kada pradėsite, kiek kartų ir kokiomis savaitės dienomis sportuosite. Svarbiausia – pradėti, o jau paskui įsigyti tai, ko pritrūks.

Pradiniame etape ypač svarbus treniruočių reguliarumas. Juk tam, kad išsiugdytume šį gerą įprotį, turime mankštintis reguliariai ne mažiau kaip mėnesį – kol išsivystys natūralus poreikis sportuoti.

Būtinai pasirinkite tokį užsiėmimą, kuris jums patinka. Nesirinkite to, kas “madinga“ ar metodikas, kur žadamas greitas rezultatas – galite nusivilti ir prarasti ūpą sportuoti. Jei sportuojate namie – pasirinkite kompleksą, kurį galima kaitalioti – kad nebūtų monotoniška ir neatsibostų. Pvz., smagiau 15 minučių mankštinimosi treniruokliu “suskaldyti“ po penkias minutes, o tarpuose atlikti pritūpimus, atsilenkimus ar tempimo pratimus. Nepamirškite įjungti mėgiamą muziką! 🙂

Dažnai norą sportuoti numuša pernelyg aktyvios pirmosios treniruotės – po jų juntamas nemalonus nuovargis ir raumenų skausmai. Tokios organizmo reakcijos priverčia vėl atidėti treniruotes.. Todėl pirmieji užsiėmimai turėtų būti lengvi, o fizinis krūvis didinamas palaipsniui.

Ypač atsargiai reikėtų pradėti mankštintis po traumų ar operacijų – nuo mažų, lengvai atliekamų pratimų (pvz., raumenų sutraukimo ir atleidimo, mažų amplitudžių judesių), palengva (kiek leidžia organizmas) atlikti sudėtingesnius judesius, didinant krūvį kas 4-5 savaites.

Neatidėkite treniruočių dėl nenoro sportuoti ar prastos nuotaikos – kai pradėsite judėti – nuotaika tikrai pagerės ir pasijusite žvalūs :). Geriau trumpesnė treniruotė, nei jokios. Kita vertus – jei teko praleisti treniruotę – nieko baisaus, tačiau.. tai neturi tapti sistema.

Motyvuoja sportuoti ir bendraminčiai arba būrelis draugų, su kuriais galite lankyti treniruotes. Su draugais ir pradėti drąsiau, o be to, jie neleis apsileisti, praleisti treniruotes dėl tingėjimo ar prastos nuotaikos.

Puikus motyvas – užsirašyti pasiektus rezultatus sportuojant – pagerėjusią savijautą, numestą svorį, dailias kūno formas, stiprius raumenis, pasitikėjimą savimi, padidėjusią energiją bei žvalumą. O štai lyginti savo pasiekimus su kitų pasiekimais neverta – juk visi esame skirtingi, todėl ir pasiekimai visų skirtingi.

Ir.. apie visus motyvus numušantį pasiteisinimą “neturiu laiko“.. Tai visada reiškia nenorą – juk visada randame laiko tam, ką norime daryti, tiesa? Todėl – šalin šį atsikalbinėjimą ir pažiūrėkime, kiek galime rasti laiko tikslingai pajudėti:

– galime mažiau žiūrėti televizorių ar mažiau praleisti laiko prie kompiuterio;
– galime anksčiau atsikelti ir iki darbo kelias stoteles paėjėti žvaliu žingsneliu;
– šiltuoju sezonu galime važinėti dviračiu;
– jei turite šunį – ryte ir vakare pabėgiokite su juo – bus naudinga ir jums, ir augintiniui;
– lipkime laiptais, atsisakykime važinėjimosi liftais ir eskalatoriais;
– ir t.t.., ir t.t.. – tereikia noro! 🙂

Manau, svarbiausias motyvas sportuoti yra sveikata. Ir ją stiprinti visada verta :). Kaip manote?