Kam pabaiga, o kam – pradžia..

Kai baimės eskalavimas “pasaulio pabaigos“ tema vis auga – rodos, ramiai ir be sensacijų tono apie tai kalbėti neįmanoma.. Kaip jums atrodo, ar yra žmonių, kurie tiksliai žino – kas ir kaip bus artimiausioje ateityje? Aš manau, kad ne, o tie, kurie žino ir jaučia – tyli arba kalba apie tai atsargiai dėl savo atsakingumo.

Dar keisčiau, kad į tai aktyviai įsijungė ir mokslininkai, kurie visada iš aukšto žvelgė į ezoterines temas. Kodėl jie tai daro? Priežastis labai paprasta – pelnas: kažkas rašo “sensacijas“ apie naujai iškilusias “pabaigos“ aplinkybes, variantus ir laiką; kažkas kuria filmus ir knygas.. Na, o baimės akys didelės: todėl vieni ruošia maisto atsargas kad išgyventų, o kiti – stengiasi apie tai negalvoti.

Tačiau klysta ir tie, kurie tiki tais siaubo scenarijais, ir tie, kurie mano, kad viskas bus kaip buvę. Ir labai džiugu, kad vis daugiau žmonių jau mato – kokioje realybėje mes gyvename ir suvokia, kad atėjo laikas pirmiausia dvasiniams pokyčiams, kurie, žinoma, įtakos ir fizinius – matomus pasikeitimus.

Labai svarbu suprasti esminę Dvasinę Kūrinijos idėją – kad kiekvienas didingas išradimas-pradžia pirmiausiai gimsta mintyse: minčių-vaizdinių pavidalu. O kai jis tampa realybe, visiems skeptikams nelieka nieko kito, kaip patikėti tuo, ką jau mato.

Todėl dvasingas žmogus pasaulį mato kaip savo sąmonės pratęsimą: kur nėra vidinio ir išorinio, nes viskas yra vientisa, susieta. Bet žmonės jau seniai atitraukti nuo tokio pasaulio matymo, o kartu ir nuo Vienybės – su gamta, visa gyvybe joje ir žmonija.

Tokio atitraukimo rezultatas – susiskaldymas, priešiškumas, baimė, kova, godumas, vienišumo pojūtis. Išnaudojami žmonės, niokojama gamta ir gyvūnija.. Klesti labai aktyvi parazitinė visuomenės mažuma, kurios rankose valdymo, poveikio ir nuobaudų priemonės, ir kuriai visi kiti žmonės – tik vartotojai, rinkėjai, darbo jėga.

Šiuo metu šis senasis pasaulis (pasaulinė ekonominė sistema) dėsningai žlunga, nes negali iki begalybės tęstis tai, kas prieštarauja visiems etikos, moralės ir dvasingumo dėsniams. Ši sistema nekuria, o tik griauna, ji negali pati savęs atkurti ir palaikyti, nes yra parazitinė – todėl ir yra pasmerkta.

Taigi, dabar vienu metu gyvuoja du pasauliai: gęstantis senasis ir užgimstantis naujasis, todėl matome daug chaoso. Kam pabaiga, o kam – pradžia.. Todėl bijoti gali tie, kurie gyvena kenkdami ir griaudami, o dori žmonės turėtų džiaugtis, kad pagaliau baigiasi tamsos periodas.. ir visa tai vyksta augančio žmonių sąmoningumo dėka.

Mūsų pasaulis iš tiesų įgijo Didžiąją Viltį, todėl bijoti nėra ko: tai bus judėjimas į Vienybę ir Harmoniją. Paklausykime, ką apie tai sakė Šri Činmoj – žymus humanistas, filosofas, rašytojas, kompozitorius ir dailininkas – viename iš savo pasisakymų apie šių dienų pokyčius:

Pasaulio pabaigos nebus. Dievas turi ypatingą planą

“Dievas turi labai ypatingą planą.
Jo geriems darbams nėra pabaigos. Begalinė Jo Didybė ir jo Gerumas begalinis.
Tai Jo Kūrinija, Jis niekuomet neleis, kad ji būtų sugriauta.
Jei mergaitė žaidžia su lėle, o kažkokie išdykę berniūkščiai numes lėlę, ji bus dėl to labai nusiminusi, nes lėlė yra jos kūrinys, ir visa jos meilė ir dėmesys skirti lėlei.
Panašiai ir mes – esame Dievo kūriniai, Jis niekada neleis jų griauti. Niekada. Niekada.
Bet dabar, metai po metų, mes praeiname labai tamsų periodą.
Kartais, kai naktis labai tamsi, mes nematome šviesos.
Tiesiog dabar situacija pasaulyje labai apgailėtina. Bet tai nesitęs amžinai.
Aš jaučiu, kad greitai – aš nesakau, kada, bet artimiausiu metu, pasaulis išvys naują aušrą. Naujo pasaulio istorijos aušrą.
Artimiausiu metu įsižiebs nauja šviesa, kuri išsklaidys tankius debesis, susikaupusius per daugybę metų.
Svarbu ne tai, ką jūs darote, ne tai, ką jūs kalbate, bet tai, kuo visi mes galų gale norime tapti – Dievo išrinktaisiais.
Mūsų filosofija – tai viltis, viltis, viltis..
Viltis – ne mentalinė haliucinacija, nes viltyje pražysta Pažadas.
O kai įgyvendiname savo pažadą, mes pajuntame, kad tai padarė mūsų Vidinė Jėga!“

Taigi – nebijokime, atverkime savo širdis šviesioms permainoms! Tai žmonės suteikė Kūrėjui egoistiško žmogaus savybių, todėl galvoja, kad jis baudžia ir kankina. Tai žmonės įsijautė į Gamtos užkariautojų vaidmenį.. Viską, ką išgyvename negatyvaus – yra žmonių veiksmų pasekmės.

Tuo tarpu Kūrėjas yra Meilė ir Šviesa, jis neturi nė lašo tamsos.. Visada tai atminkime ir kasdien kurkime savo mintimis, žodžiais ir darbais gerą naują Pradžią :).