Mintys apie mokymąsi ir žingeidumą

* Nėra natūralesnio troškimo, kaip žinių troškimas. (M. de Montenis)

* Svarbu nenustoti klausinėti… Neprarasti švento žingeidumo. (A. Einšteinas)

* Įrodinėti žmogui žinių būtinumą – tolygu įtikinėti, kad regėjimas yra naudingas. (M. Gorkis)

* Poreikis mokytis įgimtas visiems žmonėms; žmonės trokšta ir ieško žinių, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti. (L. Tolstojus)

* Kas nieko neklausia, tas nieko ir neišmoks. (T. Fuleris)

* Tikrojo išsilavinimo kelias – savišvieta. (N. Rubakinas)

* Plėsti savo žinias galima tik žiūrint tiesiai į akis savo nežinojimui. (K. Ušinskis)

* Taigi, jei turi protą, mokykis ko nors; nes protas be mokymosi – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: išsilavinimas – proto veidas. (“Kabuso knyga“)

* Žmogus turi tik vieną despotą – nemokšiškumą. (V. Hugo)

* Nėra nieko baisesnio už aktyvų nemokšą. (J. V. Gėtė)

* Jeigu žmogaus žinios netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo mąstymas. (H. Spenseris)

* Genialumas – tai gebėjimas tobulai koncentruoti dėmesį į nagrinėjamą dalyką. (I. Pavlovas)

* Išmintis – patirties duktė. (L. da Vinčis)

* Visos mintys, sunokinančios brandžiausius vaisius, visada paprastos. (L. Tolstojus)

* Norint lavinti protą, reikia daugiau mąstyti, nei mokytis atmintinai. (R. Dekartas)

* Retas protas žūva nuo susidėvėjimo, didžiuma jų surūdija nenaudojami. (K. N. Bouvis)

* Pažanga – ne atsitiktinumas, o būtinybė. (H. Spenseris)

* Išsilavinęs žmogus mato įvairias reiškinio savybes, o tamsuolis jų nepastebi, įsižiūri tik kurią nors vieną ir pagal ją sprendžia apie visas kitas. (N. Rubakinas)

* Visų mokslų raktas yra klaustukas. (H. Balzakas)

* Mūsų žinių troškimui nėra galo; proto pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. (M. de Montenis)

* Žengdamas į priekį, mokslas nuolatos verčia niekais pats save. (V. Hugo)

* Jei pradingsta žingeidumas, reiškia, atėjo senatvė. (V. Zigfrydas)

* Iš visų hipotezių rinkitės tą, kuri netrukdo toliau mąstyti apie tiriamus dalykus. (Dž. Maksvelis)

* Mokslas – įrankis, bet ne tikslas. (L. Tolstojus)

* Į žinojimą turime žiūrėti kaip į maistą. Gyvename ne tam, kad žinotume, kaip ir gyvename ne tam, kad valgytume. (D. Raskinas)

* Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. (Eschilas)

* Didiems ir kilniems protams žingeidumas – pirmoji ir paskutinė aistra. (S. Džonsonas)

* Kas nesinaudoja savo dvasinėmis jėgomis, tą jos palieka. (J. Rainis)

* Dvasiniame gyvenime, kaip ir praktiniame, turintieji žinių visada progresuoja. (V. Džeimsas)

* Kas žino, kokie turi būti daiktai – tas protingas žmogus; kas žino, kokie daiktai yra iš tikrųjų – tas patyręs žmogus, o kas žino, kaip juos pagerinti – genialus žmogus. (D. Didro)

* Vertingiausia savybė gyvenime – amžinai jaunas, nenuvargintas metų ir kas rytą vis atgimstantis žingeidumas. (R. Rolanas)

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s