Apie vandenį

Vanduo, kaip ir deguonis, yra svarbiausias gyvybę palaikantis faktorius. Didesnę dalį žmogaus kūno sudaro vanduo – jis reikalingas visiems gyvybiniams procesams, todėl netekti net dešimtosios dalies kūno skysčių yra pavojinga. Norint išlaikyti normalų vandens balansą organizme, reikia nuolat jį papildyti.

Yra daug vandens rūšių: šaltinio, polydžio, gyvas (šarminis), mineralinis, distiliuotas, sidabrinis ir t.t.. Kiekvienas iš jų savaip naudingas, bet koks žmogui tinkamiausias? Toks, kuris savo struktūra artimiausias žmogaus organizmo ląstelių skysčio struktūrai.

Toks vanduo labiausiai atitinka ląstelių skysčio molekulės diametrą, jis lengvai praeina per ląstelių membraną. Dėl to visos cheminės reakcijos organizme vyksta sklandžiai ir greitai, aktyvuojama druskų apykaita. Be to, toks vanduo turi būti tinkamos pH reikšmės,t.y., atitikti organizmo vidinės terpės parametrus. Peržvelkime įvairaus vandens savybes.

Šaltinio vanduo. Tai natūraliai išeinantys į žemės paviršių požeminiai ir gruntiniai vandenys. Iš esmės jis mažai kuo skiriasi nuo šulinio vandens – tik tuo, kad šulinys yra iškasamas. Kildamas į paviršių, šis vanduo praeina natūralaus filtro sluoksnius (smėlio, molio).

Tokio vandens savybės gali būti skirtingos dėl skirtingos sudėties. Jei jis neužterštas, tai tikrai gali būti sveikatos ir energijos šaltinis. Kadangi daugelio šaltinių vandens sluoksnis yra negiliai, į jį gali patekti kenksmingos medžiagos iš žemės paviršiaus, ypač jei netoliese yra pramoniniai objektai. Todėl gerti nepatikrinto šaltinio vandenį gali būti nesaugu.

Mineralinis vanduo. Tai geriamasis vanduo su mikroelementais ir mineralinėmis druskomis. Toks vanduo yra 2-jų ir daugiau kilometrų gilyje. Kartais pakyla į paviršių natūraliai, daromi ir gręžiniai. Kiekvieno mineralinio šaltinio vanduo ypatingas savo sudėtimi ir pastoviu elementų kiekiu.

Priklausomai nuo sudėties, gali turėti įvairių gydomųjų savybių: gerinti virškinimą ir medžiagų apykaitą, gydyti virškinamojo trakto ligas, papildyti organizmą tam tikromis mineralinėmis druskomis ir mikroelementais. Mineralinį vandenį galima gerti periodiškai, profilaktiškai.

Polydžio vanduo. Tai vanduo, kuris gaunamas tirpinant ledą arba sniegą. Tyrimais nustatyta, kad toks vanduo artimas savo struktūra žmogaus organizmo ląstelių skysčio struktūrai. Be to, šiame vandenyje nėra vadinamojo sunkiojo vandens ( kai vandens molekulėje vietoj vandenilio yra jo izotopas – deiteris).

Gaminamas paprastai – stikliniame inde užšaldomas vanduo ir atšildomas kambario temperatūroje. Tam, kad nebūtų sunkiojo vandens ir kitų kenksmingų priemaišų, išmetame pirmąjį susidariusį paviršiuje ižą, ir tik paskui pilnai užšaldome likusį vandenį. Šis vanduo teikia energijos ir sveikatos.

“Gyvas“ ir “negyvas“ vanduo. Toks vanduo pagaminamas prietaisu, kuriame vykstant elektrolizei, pagaminamas jonizuotas (aktyvuotas) rūgštinis ir šarminis vanduo. Rūgštinis (negyvas) vanduo turi silpną teigiamą elektros krūvį. Šarminis (gyvas) vanduo – silpną neigiamą elektros krūvį.

Rūgštinis vanduo – natūralus baktericidas. Šarminis skirtas palaikyti optimaliam rūgščių-šarmų balansui organizme. Geros sveikatos ir ilgaamžiškumo sąlyga ir yra optimalus rūgščių ir šarmų balansas. Rūgštinių atliekų kaupimasis – senėjimo bei ligų priežastis. Šarmai neutralizuoja rūgštis. Be to, toks vanduo – natūralus antioksidantas, yra tiesiogiai įsisavinamas, su juo gauname daugiau deguonies.

Sidabrinis vanduo. Šis vanduo turi sidabro jonų, kurių koncentracija matuojama miligramais litre. Sidabrinio vandens baktericidinės, gydomosios savybės žinomos nuo senų laikų: jis naikina mikrobus ir bakterijas. Todėl juo gydomos įvairios infekcinės ligos ir uždegimai.

Distiliuotas vanduo. Gryniausias, nes jame nėra jokių priedų ir priemaišų. Jį labai vertino sveikatos adeptas Polis Bregas – dėl to, kad jame nėra druskų. Tačiau gerti jį pastoviai nerekomenduojama, nes jame negyvena net žuvys – tai verčia susimąstyti.

Yra ir kitokio vandens – šungitinio, auksinio, koralinio, varinio, titnaginio ir t.t.. Kiekvienas iš jų turi specifinių savybių ir yra savaip vertingas. Ir nepamirškime mums labai tinkančio struktūrizuoto “vandens“ – daržovėse ir vaisiuose esančių sulčių. Dabar vasara – valgykime jų iki soties! 🙂

Reklama

5 mintys apie „Apie vandenį“

  1. Labas rytas, Ruvi 🙂
    ir didelis ačiū Tau, už susistemintą ir lengvai suprantamą informaciją. Pasidalinau ja su savo artimaisiais.

    Gražios dienos 😉

    Patinka

  2. Sveiki 🙂

    oposumai, pagalvojau ir apie tave rašydama, mūsų diskusija paskatino giliau pasidomėti, ir tikrai buvo naudinga susisteminti informaciją, pirmiausiai sau pačiai. Surašiau tai, kas yra mano manymu svarbu, nes dabar tų komercinių vandenų projektų – begalės, ir visų vanduo “pats geriausias“ , todėl kartais sunku susigaudyti… Man bent jau daug kas atsistojo į savo vietas.

    Daugvardai, sutinku. Bet po P. Brego darbų padaryti ir kiti distiliuoto vandens tyrimai, vietoje nestovima. Čia trumpai:

    Distiliavimas – tai procesas, kurio metu verdantis vanduo virsta garais ir po to garai vėl kondensuojami. Distiliuotas vanduo visiškai neturi ištirpusių mineralų, dėl ko įgauna savybę aktyviai absorbuoti toksines medžiagas iš kūno ir jas pašalinti. Tyrimų rezultatai patvirtina
    distiliuoto vandens naudą kai siekiama išvalyti ar detoksikuoti organizmą per trumpą laiko tarpą (iki keletos savaičių).

    Pasninkavimas naudojant distiliuotą vandenį gali būti pavojingas dėl spartaus elektrolitų (natrio, kalio, chlorido) praradimo ir mikroelementų kaip magnis trūkumo, kas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ir aukštą kraujospūdį. Verdant maistą distiliuotame vandenyje, distiliuotas vanduo ištraukia iš jo mineralus, tuo pačiu mažindamas jų mitybinę vertę.

    Distiliuotas vanduo yra aktyvus absorbentas ir kontaktuodamas su oru, absorbuoja anglies dvideginį ir tampa rūgščiu. Kuo daugiau asmuo geria distiliuoto vandens, tuo labiau rūgštėja organizmas. Anot JAV Aplinkos apsaugos agentūros (the U.S. Environmental Protection Agency), “distiliuotas vanduo, būdamas be gyvybiškai svarbių mineralų, yra labai agresyvus, dėl ko yra linkęs tirpinti medžiagas, su kuriomis kontaktuoja.

    Ypač intensyviai absorbuojamas iš oro anglies dvideginis, dėl ko distiliuotas vanduo tampa rūgščiu ir dar agresyvesniu.Distiliuotas vanduo tirpina daugumą metalų“. (Šaltinis: http://chetday.com/distilledwater.htm)

    Tiesiog negalima distiliuoto vandens gerti pastoviai, nuolat. O valant organizmą, kursais, ko gero, jis tikrai naudingas.

    Geros dienos! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s