Laimingos šeimos principai

Šeimyninių santykių tyrinėtojai išskiria kelis bendrus laimingos šeimos bruožus: gebėjimą išreikšti meilę ir švelnius jausmus, abipusę pagarbą ir pasitikėjimą, bendrus interesus ir vertybes, meilę vaikams, jautrumą kitų poreikiams, žaismingumą ir humoro jausmą.

Tokie ir laimingos šeimos principai – iš meilės, meilei, vardan meilės ir visų gerovei. Peržvelkime juos.

Meilė, šilti jausmai ir nuoširdus rūpestis. Mes nuolat rūpinamės visais šeimos nariais. Prieš valgydamas pasidomėk – ar sotus artimas žmogus? Prieš ilsėdamasis – padėk artimam žmogui atlikti jo darbus, kad ir jis galėtų pailsėti. Rūpestį ir šilumą išreiškiame kiekvienu veiksmu.

Jautrumas. Jei artimas žmogus kalba – ar atidžiai klausomės, ar gerai jį suprantame? Ar vertiname jo poreikius taip pat, kaip ir savuosius? Esame atidūs ir geranoriški vieni kitiems. Pastebime artimųjų būsenų pokyčius.

Pagarba. Gerbiami visi šeimos nariai – ir maži, ir dideli. Šeimoje netoleruojame jokių žmogaus orumą žeminančių žodžių ar veiksmų.

Atsakingumas ir padorumas. Laikomės duoto žodžio ir vykdome įsipareigojimus. Susitarimai – ne laisvės apribojimas, o priemonė, kuri padeda gerai sugyventi. Jei artimas žmogus pamiršo kažką atlikti arba suklydo – ar pakanka kantrybės ir supratimo? O jei patys neįvykdome įsipareigojimo – ar pakanka stiprybės ir sąžiningumo tai pripažinti? Viską geranoriškai aptariame, nes suprantame, kad pretenzijos ir priekaištai gadina santykius.

Vienybė. Jei yra galimybė kažką daryti kartu – darykime: atostogaukime, tvarkykime namus, gaminkime maistą, kurkime, meistraukime, žaiskime, iškylaukime… Juk bendra veikla vienija! Todėl skatiname ją ir stipriname šeimos vienybę.

Pozityvumas. Laimė priklauso nuo kiekvieno šeimos nario, tik su gerais ketinimais daromi geri darbai. Esame pozityvūs ir atviri kiekvienam žmogui ir pasauliui. Galime branginti tai, kas jau yra, arba kurti ir gerinti tai, kas jau pradėta. Dovanoti artimam žmogui džiaugsmą – malonus kiekvienos dienos įsipareigojimas!

Sveikata. Visapusiškai rūpinamės visų šeimos narių sveikata: mityba, fiziniu aktyvumu, higiena, psichologine būsena, gyvenimo būdu. Nepamirštame, kad kiekvienas rytas turi prasidėti gera nuotaika!

Svajonės ir tikslai. Svarbiausia – prisiminti, kad pagrindinis šeimos tikslas yra pati šeima! Branginame ir saugome ją. Turime ir bendrus tikslus – dėl jų tariamės ir deriname juos. Palaikome ir, jei reikia – padedame realizuoti visų šeimos narių asmeninius tikslus.

Tobulėjimas ir kūryba. Esame atviri naujovėms ir smalsūs: ko išmokome, ką rengiamės išmokti artimiausiu metu? Kiekvienas turime savitų gabumų ir pomėgių, skatiname artimų žmonių saviraišką. Mokomės naujų darbų, mokomės būti naudingi.

Tvarka, jaukumas, grožis. Mūsų namai – tvarkingi ir jaukūs. Puoselėjame ir gražiname namus, visi palaikome tvarką: jei pamatome, kad kažką reikia sutvarkyti – tvarkome. Naminė apranga estetiška ir tvarkinga – esame gražūs ir namie. Svarbu: gerbiame kiekvieno asmeninę erdvę!

Laikas. Gerbiame savo ir artimų žmonių laiką. Skirstome ir planuojame jį išmintingai, todėl jo viskam pakanka.

Ar pritariate šiems principams? O gal galėtumėte kažką pridurti?

Reklama

6 mintys apie „Laimingos šeimos principai“

  1. Sveika Vilte:))

    Kažkur esu girdėjęs posakį, jog visos laimingos šeimos panašios, o nelaimingos – kiekviena savaip. Tačiau ir laimingi atrodo gali būti savaip.

    Atrodo tavo tiklaraštyje jau bandžiau išdėstyti savo idealios šeimos formulę, bet per kelis mėnesius ji gal kiek ir pakito:)

    Visų pirma sužinojau labai man priimtiną žodžių konstrukciją – Emocinė kompetencija. Tai sugebėjimas suvokti ir išreikšti savo emocijas, bei sugebėjimas suprasti ir priimti kito žmogaus emocijas. Tai labai panašu į tavo teksto pirma punktą, tačiau apima ne tik ten išvardintus “teigiamus“ jausmus, bet ir visą jų spektrą. Manau neįmanoma gyventi niekad nepajuntant pvz. liūdesio, nusivylimo ar pykčio ir šie jausmai turi teisę egzistuoti bei būti išreikšti ir adekvačiai priimti bei suprasti. Taigi pakartosiu savo idealios šeimos apibrėžimą:
    “Šeima, kurioje kiekvienas narys turi teisę ir galimybę jausti ir išreikšti visus savo jausmus bei atvirai apie juos kalbėti ir sutuoktiniai vienas kito neužmuša – yra labai gera šeima. O jei jie tokiose situacijose netgi nenaudoja smurto, vienas kito atžvilgiu – šeima ideali“:)
    Per trisdešimt metų sudužusi viena, kita lėkštė, ant kilimo nukritęs televizorius ar pro langą išskridęs marinuotų agurkų trilitrinis, mano manymu, yra tiesiog gyvenimo smulkmenos.

    Dar man sunkiai “virškinasi“ visos tos išvardintos gyvenimo šeimoje taisyklės, įsipareigojimai ir įpareigojimai. Dabar pagalvojau, gal esu anarchistas? Todėl pridėsiu dar vieną požymį:
    “Šeima, kurioje nėra žodžio turiu, privalau arba reikia, bet kažkas uždirba pinigų, vaikai be pataisų pereina iš klasės į klasę, bute nešmirinėja žiurkės ir tarakonai, bei nei vienas nemiršta badu – yra gera ir netgi ideali“ O dulkės, katės plaukas, aliejiniai dažai ant kilimo ar tapetų, kaip ir į sekciją atremtas dviratis ar išmėtyti batai bei visur sukrautos knygos – gyvenimo smulkmenos. Svarbiausia, kad kiekvienas norėtų iš bet kur į tuos namus greičiau sugrįžti, o jaunėlės dukros draugė, kuri pirmą kartą apsilankiusi, pasakė: “Tavo tėvai tikri keistuoliai“, vėliau patikslino:“bet pas jus kažkaip labai ramu ir gera“:))

    Geros dienos:))

    Vladas

    Patinka

  2. Iš pirmo žvilgsnio skamba per gerai, kad būtų tiesa. Bet pasigilimus darosi aišku, kad laimingos šeimos tikrai laikosi tam tikrų moralės taisyklių. Yra apie ką pagalvoti.

    Patinka

  3. O, dar pagalvojau, kad būtų gerai perkelti šituos principus į visuomenės gyvenimą. 🙂 Tai jau tikrai būttų rojus žemėje! 🙂 Ar ne? 🙂

    Patinka

  4. Sveiki 🙂

    Valdai, pasakyčiau dar kitaip: ir laimingos šeimos laimingos dėl tam tikrų gyvenimo principų, kurių jos laikosi, ir nelaimingų šeimų nelaimės turi konkrečias priežastis – tam tikrus elgesio stereotipus.

    Skaiste, tikrai, tik gerais darbais ir mintimis galime pasiekti gerų rezultatų 🙂 .

    Vaida, gera mintis – perkelti šiuos principus į visuomenės gyvenimą! O laikytis šių principų nesunku, tereikia peržengti egoizmą ir akcentuoti geranoriškumą, bendradarbiavimą ir vienybę. Tikrai nesunku, ypač kai pamatai rezultatus 🙂 .

    Patinka

  5. Atgalinis pranešimas: Šeima be dvasingumo – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s