Alkoholio poveikis žmogaus psichikai

Mokslininkai atliko daug tyrimų ieškodami žmogaus charakterio bruožų, atvedančių į alkoholizmą. Buvo siekiama atrasti taip vadinamą „alkoholinę asmenybę“ – specifinius charakterio bruožus ar žmonių psichologinius tipus, kuriems lemta tapti alkoholikais. Tačiau duomenų, patvirtinančių specifinį alkoholinį tipą, nerasta. Net alkoholikų vaikai turi tik polinkį į alkoholizmą, bet ne paveldėtą ligą – alkoholizmą. Tačiau patvirtinta, kad alkoholikų vaikai, pradėję vartoti alkoholį, paskutines ligos stadijas pasiekia greičiau.

Buvo ištirtos įvairios žmonių grupės. Pasirodo, alkoholikais tampa cholerikai ir flegmatikai, sangvinikai ir melancholikai. Patvirtinta, kad priklausomi nuo alkoholio tampa išsilavinę ir mažai išsilavinę, talentingi ir nelabai, turtingi ir pasiturintys, psichiškai sveiki žmonės ir psichiniai ligoniai, vyrai ir moterys ir t.t.. Atrasti ir alkoholizmą skatinantys faktoriai: vartoti alkoholį pradedama dėl socialinio programavimo, dėl alkoholio prieinamumo ir didelio alkoholio vartojimo paplitimo.

Medicininiais tyrimais patvirtintas dar vienas dėsningumas: tipinis (vienodas) alkoholio poveikis asmenybei, kokia ji bebūtų. Alkoholio vartojimas padaro vienodą poveikį ir charakteriui, ir sveikatai, o vėliau ir išvaizdai. Atrodytų, pradžioje visiškai skirtingi alkoholį vartojantys žmonės laikui bėgant vis labiau supanašėja. Šis procesas vadinamas asmenybės niveliavimu (skirtumų pašalinimu, suvienodinimu).

Galiausiai tai pasibaigia standartine asmenybės degradacija pagal alkoholinę stadiją. Svarbus atradimas buvo tai, kad vartojantiems alkoholį žmonėms būdingos tam tikros psichologinės ypatybės, ir tuo remiantis įrodyta, kad alkoholis visus žmones veikia vienodai.

Peržvelkime pagrindinius vartojančio alkoholį žmogaus psichologinius ypatumus:

1. Neadekvatus požiūris į alkoholį ir į alkoholizmą. Jis atsiranda dėl socialinio programavimo, žinių trūkumo ir daugybės klaidinančių mitų, kurie sklando visuomenėje. Be to, priklausomas žmogus yra linkęs pateisinti savo priklausomybę. Toks požiūris išreiškiamas trim variantais:

a) anognozija – pilnas priklausomybės neigimas. Tai sunkiausias atvejis, nes net kai aplinkiniams akivaizdu, kad žmogus yra alkoholikas, jis pats tai aršiai neigia. Su tokiu požiūriu pasveikti nuo alkoholizmo neįmanoma, nes tam, kad žmogus pasveiktų, jis turi pripažinti, kad turi priklausomybę – jis turi būti sąžiningas pirmiausiai su savimi.

b) lengvabūdiškas požiūris – tai nepakankamas įvertinimas, nes alkoholio vartojimo pasekmės išryškėja ne iš karto. Toks požiūris būdingas daugumai vartojančių alkoholį žmonių. Kartais pripažįstama, kad būna problemų su alkoholiu, bet alkoholio neatsisakoma: bandoma gerti silpnesnius gėrimus, kontroliuoti dozę, daryti pertraukas. Tokiu būdu bandoma sau įrodyti, kad situacija valdoma.

c) demonstratyvus pervertinimas – tai retas atvejis, kai alkoholikas demonstratyviai pareiškia, kad jis yra alkoholikas, bet jo liga tokia sunki, kad pasveikti neįmanoma. Tai gali būti susiję su blogos savijautos baime, dažniau – demonstratyvi priedanga, kad galėtų netrukdomas toliau gerti.

2. Egocentrizmas. Alkoholikai savo elgesiu primena išlepintus vaikus – jie elgiasi taip, tarsi jų interesai būtų svarbiausi už viską. Jie įsitikinę, kad puikiai valdo savo gyvenimą ir kad niekas neturi teisės trukdyti gyventi taip, kaip jie nori. Pagrindinis jų noras – vartoti alkoholį tada ir tiek, kiek ir kada jie nori. Alkoholikai neperneša jokių prieštaravimų ir yra nepakantūs menkiausiam psichologiniam diskomfortui. Psichologai tai vadina žema frustracine tolerancija. Visas problemas alkoholikai sprendžia butelio pagalba ir nesupranta tų, kurie nesielgia taip pat ar nepritaria tam.

3. Nenuoseklumas ir asmenybės susidvejinimas. Alkoholikas lengvai meluoja, žada ir pamiršta, išgėręs kuria didingus planus, o po kelių valandų pagirių būsenoje jau viską neigia ir jaučiasi menkysta. Alkoholiko savęs vertinimas priklauso nuo to, kada jis išgėrė. Apsvaigęs jis vienoks, pagiringas – visiškai kitoks. Toks nenuoseklumas veda į asmenybės susidvejinimą. Šių būsenų geriantysis nesuvokia ir nesuriša tarpusavyje, tačiau aplinkiniams tai akivaizdu.

4. Inertiškumas. Alkoholikai nesusimąstydami plaukia pasroviui paskui savo priklausomybę metų metais, diena iš sienos. Jie nedaro jokių išvadų, nors daugelio organizmas jau neperneša alkoholio, ir organizmas jau siunčia akivaizdžius signalus. Net jei pastebi, kad tarsi savaime „atsiranda“ įvairios ligos, su savo priklausomybe to nesusieja ir gerti nenustoja. Dažniausiai guodžiasi žodžiais, kad „kai tik panorės, galės nustoti gerti“, bet taip ir lieka gyventi su šia iliuzija. Alkoholio vartojimo inertiškumas toks stiprus, kad nustoti gerti alkoholikui atrodo baisu – jis tiesiog neįsivaizduoja kitokio gyvenimo.

Verčiančios susimąstyti išvados, tiesa? Alkoholis suvienodina, atbukina ir sumenkina bet kokį žmogų. O problemos su alkoholiu sprendžiamos tik visišku alkoholio atsisakymu.

(Pagal gydytojo narkologo V. A. Melnikovo darbus, vertė ruvi.lt)

Reklama

7 mintys apie „Alkoholio poveikis žmogaus psichikai“

  1. Sveiki 🙂
    Įdomiausia tai kad nėra kažkokios apibrėžtos socialinės grandies ir alkoholiku gali tapti kiekvienas (jei tik tiki bendrąja nuomone ir pasiduoda medijos programavimui). Įdomus dalykas, kai laiką leidi su žmonėmis, kurie negeria, gali šnekučiuotis kad ir visą dieną gliaudydamas riešutus ir gerdamas arbatą ir laikas bėga taip lėtai ir nenuobodžiai, atrodo turi visą amžinybę ir gali būti čia ir dabar. Tačiau jei kompanijoje bent keli išgeriantys tuoj pat atsiranda nerimas, jie atsineša butelį ir jų bendravimo laiką riboja tarsi smėlio laikrodis tas prakeiktas butelis, jei butelis į pabaigą jie jaučia didžiulį nerimą ir pasilieka du kelius arba išsiskirstyti arba nusipirkt dar alkoholio, tas nerimas tai išvis užkrečiantis yra. Arba kitu atveju jei vieni pas kitus žmonės atsineša butelį- tai kaip jau lieka ant dugno jie žvilgčioja į laikrodžius ir jau ketina išeit. Kažkoks iškreiptas bendravimo matas tas butelis yra

    Patinka

  2. Labas rytas 🙂

    Man ši informacija galutinai sudėliojo taškus alkoholio klausimu, todėl išrinkau tai, kas seniai įrodyta ir ko užginčyti jau negalima. O tai, kad ji nutylima – kitas klausimas. Džiaugiuosi, jei ji pakvies susimąstyti.

    Šie rašinukai rašyti prieš metus į projektą “Blaivi Tauta“, ir tuomet jie susilaukė daugiau kritikos, nei supratimo. Matyt, viskam savo laikas 🙂 ..

    Vytautai, tai, ką rašai apie bendravimą, ir aš pastebėjau. Reikėtų įvardinti alkoholio gėrimą ne bendravimu, o tiesiog išgertuvėmis – juk taip ir yra: nėra butelio, baigiasi ir bendravimas.

    Kai mes nustojome vartoti alkoholį, tuomet daug draugų tiesiog rečiau pradėjo pas mus važiuoti. Mat, mes nelaikome namuose alkoholio ir nevaišiname juo – aš negaliu žmogų vaišinti narkotine medžiaga, žinodama, kas tai yra. Aišku, jei atsiveždavo, gerdavo, bet galiausiai nustojo ir tai daryti.

    Buvo toks laikas, kai bendravimas apmažėjo – matyt, atkrito visi ryšiai, kurie buvo susieti alkoholio gėrimu. O dabar dauguma sugrįžta – supranta mūsų pasirinkimą ir stebisi, kaip smagu bendrauti be alkoholio. Matyt, niekur kitur neturi progos tuo įsitikinti 🙂 .

    Mes nieko neagituojame, nepamokslaujame, žmonės patys pamato – kas yra kas. Jei paklausia, noriai dalinamės informacija. Man patiko vieno blaivybės propaguotojo žodžiai: blaivininkai neturi jokio tikslo (išskyrus žmonių sveikatą), agituodami žmones gyventi blaiviai, o tie, kas propaguoja girtuokliavimą – turi labai aiškius finansinius interesus.

    Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių sąmonėja, bunda ir pamato tiesą 🙂 .

    Patinka

  3. Sveiki:)

    “Mes nieko neagituojame, nepamokslaujame, žmonės patys pamato – kas yra kas.“

    Man asocijuojasi su dar viena mintimi:

    “BŪKITE TAS, KUO, JŪSŲ NUOMONE TURI TAPTI VISA VISUOMENĖ. JŪS TIKITE ŽODŽIO LAISVE? TADA KALBĖKITE LAISVAI. JŪS MĖGSTATE TIESĄ? TADA SAKYKITE TIESĄ.JŪS TIKITE ATVIRA VISUOMENE? TADA ATSIVERKITE. JŪS TIKITE PADORIA IR HUMANIŠKA VISUOMENE? TADA ELKITĖS PADORIAI IR HUMANIŠKAI.

    (iš Ryto Staselio interviu su “Gazeta wyborca“ redaktoriumi A. Michniku, “Verslo klasėje“)

    Puiku. Linkiu ir toliau mokyti savo artimuosius ir draugus gražaus ir blaivaus gyvenimo “geru žodžiu“ ir geru pavyzdžiu 🙂

    Vladas

    Patinka

  4. Viskas totali tiesa. Gyvenu su alkohllike mama kuriai visi sie punktai atitinka 98%, nezinau kaip jei padeti, nes kai bandau, ji psichologiskai ir fiziskai viska islieja ant manes, o pripazinus kad tokiu problemu turi (net ir budama blaivios busenos) rydienai atejus ji toliau taip daro ir net neketina keistis, nors ji nori kad visi ja supantys zmones keistusi, nes visuose randa trukumu! ;'(

    Patinka

  5. Labas vakaras, Benai,

    Jūsų patirtis tikrai sunki, ir ją šiek tiek gali palengvinti (jei taip galima sakyti) tokių narkologų išvadų žinojimas: tuomet žinote ir galite nuspėti alkoholiko elgesį, ir bent jau psichologiškai tai mažiau veikia.
    Nors, aišku, tai gal menka paguoda, kai tenka kasdien su tuo susidurti.

    Nei vienas alkoholikas nepripažįsta, kad yra alkoholikas, ir jie visada teisina savo priklausomybę ir kaltina žmones ir aplinkybes dėl savo bėdų. Jei alkoholikas pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio – tai jau atsiranda tikimybė, kad jis gali atsisakyti jo.

    Stiprybės jums, Benai. Nelengva gyvenimo patirtį turite, bet bent jau akivaizdžiai matote – ką alkoholis daro su žmogumi ir galite padaryti teisingas išvadas.

    Jei geria šeimoje vienas žmogus, kenčia visi – ne veltui psichologai vadina alkoholizmą šeimos liga, nes kartais su alkoholiku gyvenantiems žmonėms reikia rimtos psichologinės pagalbos.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s