Hedonizmas

Šios teorijos kūrėjas – Sokrato amžininkas, senovės graikų filosofas Aristifas. Hedonizmas – (gr. hedone – malonumas) etikos (mokslas, tiriantis moralę) teorija, teigianti, kad aukščiausias gėris ir žmogaus elgesio dorovinis kriterijus yra malonumas. Jis teigė, kad laimė pasiekiama tik siekiant malonumų ir vengiant kančios, o gyvenimo tikslas – malonumai.

Vėliau dauguma filosofų ir mąstytojų suabejojo šia teorija, motyvuodami tuo, kad malonumų troškimas gali būti beribis, ir jei žmogus jų siekia, tai rizikuoja įsisukti į begalinių troškimų karuselę, kurių patenkinti neįmanoma. O ir istorija parodė, kad būtent hedonizmas žlugdė net didžiules imperijas.

Be to, šiuolaikiniai psichoterapeutai tvirtina, kad polinkis vengti problemų ir jose slypinčių emocinių pergyvenimų yra realiausias visų psichinių susirgimų pagrindas (M. S. Peck). Su mažesnėmis ar didesnėmis problemomis gyvenime susiduriame visi, ir jos savaime neišnyksta – kad ir kaip jų vengtume. Čia tiktų gyvenimo patvirtintas posakis: “Jei tu nesi sprendimo dalis, tu esi problemos dalis“ (E. Claver).

Nežiūrint šių išvadų, hedonizmas dažnai painiojamas su pozityvumo filosofija arba meile sau ir tebegyvuoja mūsų dienomis. Išreiškiamas jis labai plačiai per norą turėti viską geriausią sau – nes tik tai hedonistui gali suteikti malonumą. Tai gali būti maksimalus komfortas, gurmaniškas maistas ir gėrimai, prabangūs namai ir automobiliai, prestižiniai daiktai ir rūbai, įvairiausi kūno malonumai, egzotiškas poilsis ir pramogos, ir t.t..

Visą savo pasaulėžiūrą ir vertybes hedonistas suveda į pagrindinį tikslą – malonumų ir naudos gavimą bei galimybę išvengti kančios ir nemalonių jam pergyvenimų. Jis gali pasinaudoti kitais, kad patirtų malonumą ir niekina tuos, kurie negyvena kaip jis. Jo gyvenimo kriterijai: patinka-nepatinka; ką man tai duos; aš vertas geriausio; ar daug gausiu.

Akivaizdu, kad tai egoistiškas, vartotojiškas požiūris, kurį hedonistas teisina paprastai: žmogus atneša jam naudą, o jis – tam žmogui, ir tokiu būdu jie aptarnauja vienas kitą, patenkina vienas kito poreikius. Iš tiesų tai tik pasiteisinimas, nes vartotojiški santykiai toli gražu ne visada abipusiai, be to, hedonistas visuomet siekia naudos pirmiausiai sau.

Hedonistiniai santykiai grįsti pasinaudojimu ir kito pažeminimu, lygus gali būti tik dviejų hedonistų bendravimas: jie supranta vienas kitą ir.. vienas kitą sėkmingai išnaudoja. Jų gyvenimo būdas judrus, besikeičiantis, nes nuolat ieškoma naujų malonumų. Tačiau išorinis lengvumas ir linksmumas dingsta tą pačią akimirką, kai baigiasi malonumas arba iškyla problemos, o nuotaiką pakelia tik numatomos linksmybės.

Ar malonumai yra blogai? Žinoma, ne – juk jie yra mūsų gyvenimo dalis. Problemos prasideda tuomet, kai jie iškeliami aukščiau visko gyvenime, kai jie susiejami tik su kūno poreikiais ir materialiais daiktais, kai jų siekiama bet kuria kaina ir įsivaizduojama, kad tik jie ir yra tikroji vertybė ir vienintelė gyvenimo prasmė. Siekdami vien malonumų ir vengdami iškylančių gyvenimo problemų sprendimų, žmonės pradeda gyventi vienpusišką, neurotišką gyvenimą.

Dėl tokio gyvenimo būdo žmogus patiria nuolatinę įtampą, nes gyvena iliuzija, kad gal dar kažkoks nepatirtas malonumas panaikins tą įtampą. Hedonistai nesugeba džiaugtis, jie moka tik apsidžiaugti, ir tai trunka trumpai, iki.. kito malonumo. Vengdami problemų sprendimo, kartu jie vengia ir tobulėjimo, nes kiekviena neišspręsta problema lieka amžina kliūtimi dvasiniam augimui.

Tuo tarpu dvasinis augimas veda ne tik į unikalumo išskleidimą, bet ir į aukštesnių, bendražmogiškų vertybių suvokimą. Dvasiškai tobulėjantis žmogus yra sąmoningas, jis valdo savo gyvenimą ir savo būsenas. Džiaugsmas jam – ne trumpalaikis malonumas, o būsena. Ošo rašė: “Kūno malonumai tėra menka užuomina apie dvasinę palaimą“.

Dvasingas žmogus gyvena džiaugsme, nes yra harmonijoje su savimi ir supančiu pasauliu. Hedonizmas yra egoizmo apraiška – kokiais gražiais žodžiais jį bevilktume – neturinti nieko bendra nei su pozityvumu, nei su dvasingumu, nei su meile sau.

O kaip jūs manote?

Reklama

13 minčių apie „Hedonizmas“

  1. O taip malonumai labai traukia, ir kultūra kuri supa mus moko patenkinti visus savo poreikus lengviausiu būdu (o gal net ne poreikius o tiesiog atrakcijas). Daugelis mūsų nuo pat gimimo esame pratinami tokiam gyvenimo būdui. Ir tiesiog kartais mus glumina kaip galima gyventi be televizoriaus, alkoholio, cigarečių, mėsos, termiškai apdoroto maisto ( o juk taip gardu įsimest kepsnį į skrandį). Žiūrime į spalvotą ekraną ir norime veiksmo, spalvų atrakcijų. Bet ar tai mūsų pačių norai, ar mes esame išmokyti to norėti? O kaip apie subtiliuosius malonumus: pavyzdžiui esame gamtoje įkvepiame pušyno oro, pajuntame visišką susiliejimą su gamta ( aš esu tu, tu esi aš, mes visi esame vienas, bet visi unikalūs, unikalūs vadinasi laisvi- gražūs David Icke žodžiai)- šitoks malonumas (tai galima pavadinti netgi meditacija)trunka labai ilgai, jis yra linkęs didėti, liekamieji reiškiniai tik teigiami ir šitas malonumas netgi nereikalauja pinigų. Taigi ar mes patys tikrai norime būtent tų malonumų kurių atrodytų visi trokšta?

    Patinka

  2. Sveiki,

    Manau hedonizmas tai ne visiškai tas pats kaip pozityvizmas, bet iš tikro “viskas kas per daug – nesveika“.
    Lietuvoje šiuo metus vis dar būdingas priešingas hedonizmui ir pozityvizmui nukrypimas – begalinė savigrauža ir parypavimai bei išskaičiavimai kaip nuo seniausių laikų iki dabar kas mus nuskriaudė ir toliau skriaudžia. Net ir valstybinių švenčių turbūt dagiau primenančių gedulą ir nuoskaudas, nei pergales ir sėkmę.

    Apie Vytauto paminėtus norus įkelsiu citatą. Ji labai gerai nusako vieną iš pagrindinių daugumos žmonių norų šaltinių:

    „Štai rytoj kai kurie iš mūsų pamatys kažką nuostabaus vitrinoje, ekrane ar spaudoje… Nesvarbu, ką. Tas vaizdelis įstrigs mūsų sąmonėje ir taps tikslu, kuriam pasiekti vystysime savo sugebėjimus.“ (p. 127) Olegas Lapinas „“NLP pamokos – ne tik vadovams ir verslininkams“ „Mens sana“ Kaunas 2002.

    Todėl iš tikro labai svarbu suvokti kurie iš norų yra tikrai mūsų.

    Geros dienos.

    Vladas

    Patinka

  3. Ir aš pastebėjau, kad kartais žmonės maišo pozityvumą su kūno malonumais. Turiu draugę kuri labai daug valgo ir sako, kad taip ji myli save :)). Dar teko skaityti apie hedonistų viešbučius, kuriuose jie vaikšto nuogi, iš ryto geria šampaną ir, na suprantate,visaip teikia vieni kitems malonumus. Ar tame yra žmogiškumo? Gyvūnai bent jau neturi žalingų įpročių :))). Pykit nepykit, bet man šita a lia kryptis matosi kaip degradacija ir tuštybių mugė.

    Patinka

  4. Sveiki 🙂

    Vytautai, tikrai – atitraukiančių dėmesį užsiėmimų nuo svarbiausių dalykų gyvenime dabar labai daug.. Dažnam be jų sunku įsivaizduoti gyvenimą. Žmogaus dėmesį ir psichiką lengviausia užvaldyti būtent malonumais ir įvairiomis priklausomybėmis. Laimė, kad palyginus su praeitomis kartomis, mes dabar turime gausybę informacijos, kurios dėka galime suprasti šiuos mechanizmus ir rinktis kitokį – sąmoningą gyvenimą. Kaip sakė Vydūnas – žmonišką :). D. Aikas siūlo daug teisingų klausimų, kuriuos uždavę sau, pamatome kitaip pasaulį ir save jame 🙂 .

    Labas, Vladai, labai geras pastebėjimas apie kitą kraštutinumą – negatyvumą plačiausiu mastu. O mintis rašyti apie hedonizmą kilo po vieno seminaro, kur atvirai siūlė “džiaugtis“ gyvenimu per kūno malonumus ir pašaipiai kalbėjo apie “nemokančius“ to daryti – kompleksuotus nevykėlius. Kažkaip.. neskaniai nuskambėjo, dėl to ir pasigilinau – atradau šią teoriją, kuri, pasirodo, dabar labai populiari tarp turtingųjų ir juos mėgdžiojančių. Be to, pamačiau ir tarp pažįstamų nemažai žmonių, kurie iš tiesų painioja pozityvumą gyvenime ir hedonizmą.

    Asta – pavyzdys su drauge labai iškalbingas, tai ir yra meilės sau ir hedonizmo painiojimas 🙂 . Mylintis save žmogus gerbia savo kūną ir neapkrauna jo nereikalingu arba žalingu darbu: turi būti išlaikomas saikas – ne tik papildyti organizmą reikalingomis medžiagomis, bet ir leisti jam apdoroti jį neperkraunant. Paskaičiusi jūsų komentarą paieškojau internete informacijos apie jūsų minimus viešbučius – taip , jie yra ir būtent siūlo jūsų aprašytas paslaugas.. Sutinku – žmoniškumu tai net nekvepia..

    Regina, labai teisingas kvietimas – vadinti viską savo vardais, atkristų daug painiavos ir melo :)..

    Ačiū visiems ir jau turbūt labanakt 🙂 .

    Patinka

  5. Labas draugai,

    Hedonizmas man vėl naujas negirdėtas ir tuo pačiu nereikalingas žodis mano žodyne :))

    Bet tai tikrai paplitę mūsų visuomenėje. Tiesiog manau, kad žmonės, kurie patiria kūno malonumus ir net iškelia juos, kaip gyvenimo tikslus yra dauguma turtingi žmonės ir gal jie jau nuo pat gimimo turtingi, nes augo turtingose šeimose. Tiesiog jie nežino kas yra tikras džiaugsmas ir laimė. Ir tie žmonės atėjo į šį pasaulį to suprasti.

    Patinka

  6. Sveiki visi,
    Vladai – pastebejimas apie begaline (ir nuolatine) savigrauza bei valsybines sventes labai taiklus.
    Is karto kazkodel atsiminiau Austejos Landsbergienes zodzius:
    …“Lietuvoje vis dar didziule problema, kad zmones bijo save girti, bijo pasidziaugti, kad jam kazkas sekasi. Paklausus zmogaus, kaip sekasi, isgirsti -“ai, nieko“. Del to mes ir esame tokie “nieko“….
    Persasi isvada – didzioji dalis musu yra tie “nieko“, mazesne dalele, ko gero hedonistai? 🙂 ir labai maza dalis tu, kurie zino apie NLP ir suvokia savo tikslus…

    Patinka

  7. Slėpkitės ir nevaidinkit šventų! Visi nori malonumų,pasilinksminimų,draivo. Nejuokinkit ha ha neapsimetinėkit! Patys nežinot ko norit.

    Patinka

  8. Sveiki visi,

    Lyja – iš tikro, gal būt nedaug kas girdėjęs apie NLP. Dar mažiau žmonių suvokia, jog kiekvienam tos trys raidės gali reikšti skirtingus dalykus. Bent savo, galiu pateikti dvi skirtingas nuomones, kurios mano manymu abi yra teisingos:)
    http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/neuro-lingvistinis-programavimas
    ir
    http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/kitas-nlp-arba-m-pelechatyj-seminaras-vilniuje

    O dėl tikslų suvokimo, tai man atrodo, jog už konkrečius tikslus daug svarbiau turėti bendrą krypties suvokimą, prioritetus ir vertybes. Na, bet tai irgi galime pavadinti tikslais:)

    Hedonistui galiu pasakyti, kad apibendrinimas “visi“ yra gan vaikiškas. Reikėtų nepamiršti, jog pasaulyje gyvena ne tik 13-18 metų paaugliai. Negaliu atsakyti už kitus, bet man vietoje “pasilinksminimų ir draivo“ daug labiau patinka su jaunėle dukra per naktį sėdėti prie laužo ir kalbėtis “apie viską“, arba eiti su anūkėmis grybauti:)

    Vladas

    Patinka

  9. Sveiki 🙂

    Evaldai, smagu matyti 🙂 .. Ir man ši sąvoka buvo nauja iki to seminaro, ir kadangi nenurimstu, kol visko sau neišsiaiškinu, tai ir išsiaiškinau. Pasirodė labai naudinga, net nesitikėjau, kiek daug atsistojo painiavos į savo vietas 🙂 . Todėl jei pradžioje ir buvo šioks toks kartėlis dėl seminaro, tai dabar galiu jam tik padėkoti – kokiais kartais įdomiais aplinkkeliais ateina Tiesa gyvenime ;).. Gali būti – gal hedonistai kažko ir mokosi, kaip ir visi mes :).

    Lyja – su tuo “nieko“ tai tikrai daug kuriozų.. Savo draugus jau “atmokiau“ taip atsakinėti įklausimą “kaip gyveni“ ;).. Sunkiai, su trupučiu pykčio, bet bent jau stabteli prieš atsakydami “nieko“ :D. Iš tiesų – yra ryški pesimistų persvara, apie tai jau ir medžiagą susirinkau, bandysiu nagrinėti 🙂 . Hedonistų nenorėčiau kažkaip išskirti, nors jų taip pat nemažai (kaip pasirodė). Džiugu, kad daugėja smalsių, augančių, ieškančių, išmintingų šviesuolių. Jų daug, bent jau mano aplinkoje, ir visi jie nuostabūs 🙂 .

    Hedonistui – tai ir linksminkitės, man rodos, jūs kažkur ne čia užklydote 🙂 . Matote – ir mes jums džiaugsmo suteikėme, prajuokinome 🙂 .

    Vladai, labas 🙂 Kaip tik rengiausi pas tave užeiti parašyti apie NLP komentarą. Gal pagaliau skirsiu tam laiko 🙂 . Kaip šauniai parašei apie pokalbius prie laužo ir grybavimą su mažylėmis.. tikrai – tai gryniausias ir tyriausias džiaugsmas 🙂 .. Ačiū :).

    Patinka

  10. Atgalinis pranešimas: Mitai apie emocijas | AlfaVyras.lt
  11. Atgalinis pranešimas: Mitai apie emocijas – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s