Bendravimo poreikis

Tai vienas iš svarbiausių žmogaus socialinių-psichologinių poreikių, kurį – daugiau ar mažiau išreikštą – turime visi. Jis būna įvairus, priklausomai nuo situacijos ir bendraujančių žmonių: pavyzdžiui, vyriškas bendravimas skiriasi nuo moteriško, buitinis – nuo darbinio, šeimos – nuo draugų bendravimo, dalykinis – nuo asmeninio. Būtent bendraudami mes galime pažinti save ir žmones, išgyventi įvairias emocijas, kaupti patirtį, gauti naują informaciją ir formuoti savo charakterį.

Mūsų tokia prigimtis – mes jaučiame poreikį dalyvauti bendroje veikloje, būti kartu, priklausyti grupei, padėti ir priimti pagalbą, palaikyti ir jausti emocinį kontaktą. Nenoriai bendrauja uždari, linkę į egoizmą žmonės, ir tai galima paaiškinti: jiems nelabai sekasi bendrauti, nes jie įžeidūs, nelinkę nusileisti, dalintis ir padėti, jiems nelabai įdomios kitų žmonių problemos, nes jie susirūpinę išskirtinai savimi.

Ir būtent bendravimo poreikis veda į egoizmo atsisakymą dėl tarpusavio santykių palaikymo ir išsaugojimo. Šis poreikis suartina žmones, suteikia galimybę plačiau pažinti save ir supantį pasaulį. Yra žmonių, kuriems platus bendravimas – gyvenimo būtinybė. Jie sugeba atsisakyti asmeniškumų dėl kitų, aukojasi, padeda, išklauso, dalyvauja draugų gyvenimo peripetijose ir vis siekia plėsti savo draugų ratą.

Bendravimą galime pavadinti veikla, nes humanistine prasme jis turi aiškius motyvus: būti visumos dalimi, bendradarbiauti, draugauti, būti naudingais ir reikalingais. Tai ne tik žodžiai, bet ir požiūrių, elgesio, poelgių, tikslų sąveika. Bendravimas gali būti pozityvus – lengvas, efektyvus ir kokybiškas; bet gali būti ir problematiškas – konfliktinis, neefektyvus, lydimas kritikos, kaltinimų, pretenzijų manipuliavimo.

Įdomu tai, kad mūsų gyvenime yra nemažai ritualinio bendravimo – tai ryšiai su sociumu. Jį galime pavadinti paviršutinišku, tačiau įprastu ir palaikomu, todėl ir tapusiu ritualiniu. Ritualinis bendravimas neliečia svarbių žmogaus interesų, tačiau be jo žmogus pasijunta socialiai izoliuotas. Čia galime priskirti įvairias pasikartojančias šventes, sveikinimąsi ir formalias frazes, pvz.: “sveiki, kaip laikotės?“, pokalbius apie orą, transportą, ir pan.

Beje, yra ir proksimaliniai (lot. proximus – artimiausias) bendravimo parametrai – kai pagal atstumą tarp žmonių nustatomas jų bendravimo lygmuo. Antropologas E. T. Hall’ as sukūrė mokslą – proksemiką ir nustatė keturias bendravimo zonas ir distancijas, nurodančias bendravimo pobūdį tarp žmonių. Jas tikrai verta žinoti:

1. Vieša, visuomeninė – nuo 3,5 m ir daugiau. Tai vieša zona, toks atstumas tarp žmonių parodo, kad jie neturi ryšių ir nelinkę suartėti.

2. Socialinė zona – nuo 1,2 iki 3,5 m. Joje bendraujantys žmonės yra pažįstami, partneriai arba kolegos, jie gali turėti ne tik darbinių, bet ir draugiškų santykių.

3. Asmeninė zona – 45 cm – 1,2 m. Šioje erdvėje bendrauja žmonės, tarp kurių yra asmeniniai ryšiai. Čia nepageidaujami nepažįstami žmonės, bet gali būti pakenčiami, esant būtinybei, pvz., lifte, eilėje parduotuvėje, visuomeniniame transporte ar masiniame renginyje.

4. Intymi zona – nuo 0 iki 45 cm. Į šią erdvę įleidžiami tik patys artimiausi žmonės. Kiekvienas žmogus pasijunta nejaukiai, jei yra pažeidžiama jo intymi zona. Įėjimas į šią zoną prieš žmogaus valią gali būti traktuojamas kaip priekabiavimas, todėl reikėtų būti atidiems.

Kad bendravimas būtų pozityvus, mes turime mokytis bendrauti – to galime išmokti tik bendraudami. Turime žinoti ir savo bendravimo tikslus, pastebėti neefektyvaus bendravimo pasekmes ir suprasti jų priežastis. Jei norime nuoširdaus bendravimo, mūsų tikslai turi būti geranoriški. Tuomet mūsų poreikis bendrauti, būti kartu, kurti harmoningus santykius bus visapusiškai patenkintas ir naudingas visiems.

Na, o problematišką – grįstą manipuliacijomis, konfliktais ir kaltinimais bendravimą net bendravimu nesinori vadinti, nes jis ne tik neefektyvus, bet ir destruktyvus. Kaip jūs manote?

Reklama

5 mintys apie „Bendravimo poreikis“

  1. Sveiki, Daliau,

    Galima ir taip pajuokauti :).. Be abejo, tam tikrose situacijose tokie “suartėjimai“ neišvengiami ir mes reaguojame į tai normaliai. Tačiau tai tikrai nesmagu :).

    Čia tiesiog parodomos asmeninės zonos ribos, kurių peržengimas tam tikrose situacijose kelia įtampą. Juk intuityviai su nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis laikomės atokiau. Ir visuomet nemaloniai nuteikia, jei mažai pažįstamas žmogus ar nemalonus mums žmogus bendraudamas pernelyg prisiartina, o prie artimų žmonių, avirkščiai, norisi būti kuo arčiau 🙂 .

    Patinka

  2. Perskaičiau abu tekstus ir pagalvojau, tikrai kaip svarbu suprasti pirma save, ko aš noriu gyvenime, ko noriu iš bendravimo, ką galiu pati žmonėms duoti. Jeigu šito visko nesupranti tai bendrauti sunku. Nes tada prasideda pykčiai kad niekas nesupranta, o kaip jie gali suprasti jei žmogus pats savęs nesupranta? Kaip reikia kartais pabūti vienatvėje ir bendrauti reikia.

    Patinka

  3. Sveiki draugai 🙂

    Aš manau, kad bendravime svarbu nieko nesitikėti iš kito žmogaus. Tiesiog laisvai bendrauti ir stebėti kur krypsta pokalbis. Pokalbio metu reikia nepamiršti ir pajuokauti, užduoti klausimų pasnekovui 🙂 Na, o visos ribos pas žmogų yra tik iliuzijos, kaip sienos tarp valstybių. Žmonėms reikia išmokti jaustis laisvai bendraujant iš širdies. Jeigu norit surasti jums artimą žmogų pokalbiui tiesiog vadovaukitės jausmais ir tikrai neapsigausit 😉

    Patinka

  4. Sveiki 🙂

    Vaida, žinoma, kad bendraudami mes “transliuojame“ savo vidinę būseną, jūsų pastebėjimas taiklus: tai labai akivaizdu, kai svyruoja nuotaikos – pikti bambame, o kai esame pakylėti, norisi apkabinti visą pasaulį 🙂 . Todėl ir svarbios tos vienatvės akimirkos, kad išgirstume, suvoktume, kas yra mūsų sieloje, širdyje.

    Evaldai – kaip smagu skaityti jūsų mintis, galiu tik pritarti – taip, taip, taip 😀 .. Ačiū, kad dalinatės :).

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s