Apie gyvenimo prioritetus

Vienas svarbiausių gyvenimo klausimų – teisingai sudėlioti prioritetus. Prioritetas (lot. prior – pirmas, vyresnis) – sąvoka, nurodanti svarbumą, pirmumo reikšmę. Pavyzdžiui, veiksmų prioritetas nustato jų atlikimo tvarką ir eiliškumą. Kas nutinka, jei neturime prioritetų? Gyvenimas tampa chaotiškas, nes nuolat laukia neatliktų ar atidėtų darbų eilutė, kuri kelia įtampą, be to, mūsų veikla pasidaro neefektyvi arba mažai efektyvi.

Mūsų gyvenimo prioritetai tampriai susieti su įvairiomis gyvenimo sferomis ir vertybėmis. Skirtingos gyvenimo sferos gali turėti skirtingą prioritetą kiekvienam žmogui. Pavyzdžiui, darbo sfera – skirtingi prioritetai yra jei siekiama karjeros, ir jei svarbus tik atlyginimas už darbą. Arba pinigai: kai jų trūksta, jie tampa prioritetu, o jei perteklius – apie juos negalvojame.

Skirtingi prioritetai yra skirtingame amžiuje: vienokie 20 metų, ir visai kitokie – 60. Vienokie prioritetai žmonių, kurie turi šeimą ir augina vaikus, kitokie – viengungių, ieškančių gyvenimo draugo. O turintis stiprią sveikatą vargu ar supras sunkiai sergančio žmogaus prioritetus ir t.t.. Be to, keičiantis gyvenimo etapams ar aplinkybėms, keičiasi ir mūsų prioritetai.

Jų pasikeitimas ypač ryškus paprastame pavyzdyje, kurį pastebėjome ne vienas, kai skaitome seniai skaitytą mėgiamą knygą. Keičiamės mes, keičiasi ir knygos epizodai, kurie mums atrodo svarbūs ir įdomūs. Tai paaiškinama paprastai: kai mūsų būsena sutampa su aprašoma situacija, mes joje randame savo pergyvenimų, požiūrių ar nuostatų patvirtinimą ir tuomet ji mums pasirodo įdomi.

Atrodytų – viskas paprasta: nuolat pasitikriname savo prioritetus ir pagal juos gyvename, tačiau kodėl kartais vis dėlto įsitraukiame į chaotišką gyvenimo klausimų sprendimą? Pirmiausiai dėl to, kad daugelis esame linkę pirmoje eilėje atlikti malonius arba lengvus darbus, o tuos, kurių nemėgstame ar vengiame – atidedame. Kai taip elgiamės, tie atidėti darbai anksčiau ar vėliau tampa svarbūs, skubūs, “degantys“ ir neatidėliotini, o mes rizikuojame gyventi nuolatiniame skubėjime ir nieko nespėti.

Jei nenorime įsisukti į skubėjimo sindromą, įpraskime susidėlioti prioritetus. Kadangi jie keičiasi, tai turime atlikti periodiškai. Prioritetų sudėliojimas padeda optimizuoti, organizuoti ir struktūrizuoti gyvenimo laiką, sutelkti dėmesį į svarbesnius klausimus ir nukreipti jėgas reikalinga kryptimi. Kai aiškiai suprantame, kas mums svarbu, o kas – ne, tuomet pasidaro aiškūs ir gyvenimo tikslai.

Dėliodami prioritetus, turime prisiminti, kad jie skiriami pagal svarbumą ir skubumą. Mes fiksuojamės ties tuo, kas šiuo metu yra svarbiausia. Prie svarbių gyvenimo klausimų visuomet gali atsirasti ir skubių ar nenumatytų, todėl turime būti lankstūs. Tačiau pagrindinius klausimus turime vykdyti nuosekliai ir be atidėliojimų, kitaip vėl apsiversime darbais ir vėl teks spręsti prioritetų klausimą..

Dar vienas svarbus klausimas – ar mūsų pasirinkimai, o tuo pačiu ir prioritetai, visuomet remiasi mūsų pačių nuomone, ar jie neįtakoti? Labai dažnai, patys to nesuvokdami, mes paklūstame bendrai socialinės grupės elgesio linijai ir tokiu būdu užslopiname saviraišką. Siekiame tai, ko ir visi, nes bijome pasmerkimo – konkuruojame, norime padaryti įspūdį, efektą. Tai spąstai, nes kuo dažniau žvalgomės į aplinkinius ir jų siekius, tuo labiau tolstame nuo asmeninės saviraiškos.

Turime išmokti skirti – kur asmeninės, o kur primestos vertybės, būti sąmoningais ir mąstyti, o ne gyventi šablonais. Tačiau yra ir kita pusė: gyvename šeimose, turime darbinių ir draugiškų santykių, todėl kartais pažiūrėkime į save ir į šiuos santykius iš šalies: ar mokame gerbti kitų prioritetus ir sugyventi, ar mokame derinti ir bendrus prioritetus? Esame bendruomeniški, todėl turime išmokti bendradarbiauti ir kurti gyvenimą ir iš asmeninės, ir iš aplinkinių žmonių perspektyvos.

Sakoma, kad bet kokį gyvenimo klausimą galime išspręsti vienu iš keturių būdų: ignoruoti, atidėti, paskirti kažkam kitam arba įgyvendinti. Kiekvienas iš šių sprendimų turi skirtingas pasekmes. Jei norime būti savo gyvenimo šeimininkais, pirmiausiai turime nustatyti – kas iš tiesų mums svarbu – ir įgyvendinti. O kad neužsiverstume darbais, iš karto, kai tik iškyla naujas klausimas, nustatykime jo prioritetą, bei kartas nuo karto visus juos peržiūrėkime. Tik taip galime sąmoningai kurti savo gyvenimą.

Ar sutinkate?

Reklama

10 minčių apie „Apie gyvenimo prioritetus“

  1. Vilte, man taip patiko šitas Jūsų straipsnis, kad net keletą sakinukų sau užsirašiau atminčiai :)Prisipažinsiu, pati buvau pakliuvus į prioritetų supaniojimo chaosą ir puikiai žinau, kokios skausmingos to būna pasekmės, apibendrinus – chaosas gyvenime yra beprasmiškas laiko švaistymas.. Gero vakaro!

    Patinka

  2. Labas vakaras, Edita 🙂 , smagu matyti 🙂

    Šitas klausimas man ilgai buvo labai painus, todėl dažnai įsisukdavau į chaosą. Tokia jau esu (buvau) – linkusi į devyndarbystę..

    Atsitiko taip, kad noriu-nenoriu turėjau susidėlioti prioritetus. Ir žinote, labai nustebau, kad darbų atlieku tikrai net daugiau, bet be skubėjimo, ramiai ir su džiaugsmu. Taip paprasta, kad sunku tuo patikėti 🙂 .

    Jūsų apibendrinimui visiškai pritariu, ir dar pridursiu – nervinių ląstelių švaistymas 😉 .

    Patinka

  3. Šaunus straipsnis. Mąstantis žmogus parašė…Nuo seno sakoma – kiekvienas savo likimo kalvis. Visus pokyčius tikrai reik pradėt nuo savęs.

    Patinka

  4. Yra toks posakis,bet as asm.nesutiksiu su tokiu pasakymu,jeigu ismoksime susideliot gyvenimo prioritetus,kt tarus-gyvenimo ivykius(arba darbus) paeiliui,tai ir gyvenimas taps zydintis,na jei ne zydintis ,tai nors sviesesnis:),pabandykime,juk cia nieko nekainuoja,tik smegenu juostele atsukus,paleist ramiai is pradziu:))…sekmes!

    Patinka

  5. Labas, Julijana!

    Gal čia greičiau kalba eina ne apie darbų eiliškumą, bet apie jų svarbumą ir reikšmingumą. Sutikite – retas apskritai galvoja apie darbų svarbą, tiesiog viską paleidžia pasroviui, daug ką daro chaotiškai, todėl svarbūs darbai vis nustumiami į ateitį.

    Todėl tikrai naudinga kartas nuo karto peržiūrėti visą savo gyvenimo veiklą, ypač jei susidaro atidėtų darbų eilutė. Juk labai dažnai nelabai mėgiamus darbus atidėliojame, kol jie tampa problema.. O įvedus tvarką, darbai einasi lengvai ir dingsta įtampa.

    Man asmeniškai tiko toks suskirstymas: pirmiausia – tai kas skubu, paskui – tai kas svarbu, toliau – tai, kas suplanuota, na, o toliau – kasdieniniai būtini darbai.

    Teisingai pastebėjote, Julijana – tai nesunku, tereikia pabandyti :).

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s