Paauglystė

* Paaugliai vis dar tebėra pereinamojo laikotarpio vaikai. Jie nėra jauni suaugusieji. Jų poreikiai, net emociniai, yra vaikiški. Dauguma žmonių, atsakančių už paauglius, nepastebi jų poreikių jausti meilę ir supratimą, rūpinimąsi ir domėjimąsi jais.

* Namų įtaka stipresnė nei bet kuri kita, ji nulemia, koks laimingas, saugus ir tvirtas bus paauglys, kaip jis bendraus su suaugusiais, su bendraamžiais, su vaikais; ar bus savimi pasitikintis, kaip reaguos į naujas ar keistas situacijas.

* Jei paauglys nejaučia to neįkainojamo meilės ir supratimo iš savo tėvų, jis nebus pats geriausias, koks galėtų būti, ir nesielgs geriausiai, kaip galėtų elgtis. Jis negalės išskleisti savo galimybių.

* Pirmutinė tėvų pareiga yra suteikti mylinčius ir laimingus namus. Ir svarbiausi santykiai namie – santuokos ryšiai, kurie pirmesni nei tėvų ir vaikų santykiai. Paauglio saugumo jausmas ir tėvo, motinos santykiai su vaiku labai priklauso nuo to, koks tėvų tarpusavio ryšys.

* Jei mylėsite savo paauglį besąlygiškai, jis gerai, jaukiai jausis, bus geros nuomonės apie save, sutars su savimi. Jis įstengs valdyti savo troškimus, nerimą, ir jo elgesys pamažu darysis kaip suaugusio.

* Jei mylėsite paauglį tik tuomet, kai jis atitiks jūsų reikalavimus ar lūkesčius, jis jausis nieko nesugebantis. Bus įsitikinęs, kad nepajėgia padaryti kuo geriau, būti geriausias, jį kamuos nesaugumas, nerimas ir savo menkumo pojūtis. Bus nuolatinių trukdymų jo emociniam ir elgesio brandumui.

* Paauglius galima suvokti kaip veidrodžius. Besąlygiška meilė atspindima besąlygiškai, sąlygiška meilė atspindima sąlygiškai.

* Paaugliams reikia didžiulio emocinio palaikymo, kad jie gyventų kaip galima geriau ir būtų kuo geresni. Jiems reikia pilno emocinio rezervuaro, kad jaustųsi saugūs ir savimi pasitikintys. To jiems reikia, kad įveiktų bendraamžių spaudimą ir kitus jaunimo draugijos reikalavimus. Stokodami šio pasitikėjimo, paaugliai linksta pasiduoti bendraamžių spaudimui ir jiems sunku laikytis etinių vertybių.

* Kuo labiau tėvas ar mama paauglio akivaizdoje praranda savitvardą, tuo mažiau paauglys jam ar jai jaus pagarbą. Nuolatinis savitvardos praradimas pastūmės paauglį į kitų, ypač bendraamžių, įtaką. Jūs turite išreikšti savo jausmus nuoširdžiai, bet deramai, t.y., be pykčio, šaukimo, prasivardžiavimo, užsipuolimo žodžiais ar kitaip. Pažvelkite į tai kitaip: jei kas nors iš jūsų pažįstamų perdėtai reaguoja įniršiu, ką jūs jam jaučiate? Jūsų pagarba tam žmogui susilpnėja, ypač jei savitvardą jis praranda dažnai.

* Kokie prioritetai jūsų gyvenime? Ar jūsų vaikai patenka į juos? Kurioje jie vietoje? Turite tai nuspręsti. Kitaip jūsų vaikai užims paskutinę vietą ir kentės jausdamiesi apleisti. Padarykite viską, ką galite, kad patenkintumėte paauglio poreikius. Jų bus mažiau, nei jūs manote. Jūsų vaikai bus paaugliais tokį trumpą laiką…

* Paaugliams reikia tėvų laiko ir dėmesio labiau nei bet kada. Jie kasdien susiduria su stipriomis įtakomis ir, deja, dažnai šios įtakos nesveikos, kenksmingos ar net blogos. Jeigu norite, kad jūsų paauglys susivoktų šių dienų pasaulyje, turite konstruktyviai praleisti su juo laiką, ypač kai jis išgyvena paauglystės nerimą, sąmyšį. Jei jūs skirsite laiko šiems poreikiams, jūsų paauglys įgis pasitikėjimo ir kaip asmenybė taps vientisas, sugebės savarankiškai mąstyti. Jis išsiugdys tvirtybę atsispirti įtakoms žmonių, kuriems jis mažai rūpi, bet kurie nori juo pasinaudoti.

* Paaugliai labiausiai bijo ne nuomonių skirtumo, bet pykčio, nepritarimo ar jų, kaip asmenybių, atmetimo.

* Tėvai turi būti atsargūs ir nemanipuliuoti savo paaugliais per kaltę. Taip lengva pakliūti į šiuos spąstus, ypač jeigu jie turi jautrų vaiką. Paaugliu, kuriuo patys tėvai manipuliuoja per kaltę, lengvai manipuliuos ir kiti žmonės.

* Niekas labiau netrikdo paauglio kaip nenuoseklumas jo tėvų gyvenime – ypač tuose dalykuose, kuriuos tėvai sakosi labai vertinantys, o paskui elgiasi taip, lyg jie neegzistuotų. Kaip tėvai gali išmokyti savo paauglius aiškiai mąstyti apie moralines ir dvasines vertybes, jei jų pačių gyvenimas nerodo tokio aiškaus mąstymo rezultatų?

* Tam tikrose situacijose gerai yra apkabinti ar pabučiuoti savo paauglį. Nors jūs nenorite to daryti dažnai, kad jis nepasijustų nepatogiai, būna, kad tai tinka: išvykstant ar parvykstant iš kelionės arba kai paauglys padaro kažką, kuo jis ypač didžiuojasi. Arba kai jis ateina pas jus jausdamasis įskaudintas… Ir, žinoma, būna tokių atvejų, kai jis paprasčiausiai jaučia prieraišumo poreikį.

* Tėvai turi būti kantrūs šio intensyvaus vaiko keitimosi periodu. Kuo labiau išlaikysime savitvardą ir ramybę, tuo mažiau traumuojantis bus tas laikotarpis. Mūsų vaikai iškils iš paauglystės labiau subrendę ir mūsų ryšys su jais jau suaugusiais bus geresnis.

(Pagal R. Campbell knygą “Kaip mylėti savo paauglį“)

Reklama

2 mintys apie „Paauglystė“

  1. Labas, Daiva 🙂

    Gyvenimo prioritetų klausimas, man atrodo, yra vienas iš svarbiausių. Kai nėra prioritetų, gyvenimas tampa chaosu. Jie keičiasi, nes gyvenime yra įvairūs periodai. Šis suvokimas kadaise man labai padėjo 🙂 .

    Knyga verta skaitymo, ypač jei yra problemų bendravime su paaugliu. Čia ištraukas įdėjau draugių prašymu 🙂 . Pati didelių pasikeitimų vaikų elgesyje šiuo periodu nepastebėjau. Gal buvo kiek jautresni, kartais irzloki. Bet kai supranti šiuos laikotarpio ypatumus, tai ir problemų didelių nekyla. Bet čia aš vėl per savo rožinius mamos akinius 😉 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s