Moterims: nusišypsokime :)

Gražios pavasarinės šventės proga kviečiu moteris pažiūrėti į save per humoro prizmę.. Turime išties tik mums, moterims, būdingų savybių, į kurias miela pažiūrėti su šypsena 🙂 .. Pradėkime nuo logikos, kuri labai jau vyrams užkliūna: žinote, kodėl vyrai nesupranta moteriškos logikos? Todėl, kad moterys mąsto plačiai ir vienu metu gali galvoti apie kelis dalykus. Kadangi logika draudžia kelis teiginius laikyti teisingais, tai moteriškas mąstymas.. nelogiškas. Bet teisingas – nes moterys klauso savo širdies 🙂 ..

Dar Saliamonas sakė, kad protinga moteris kuria namus, o kvaila išardo savo rankomis.. O šiuolaikiniai mąstytojai juokauja, kad šiuolaikinė moteris – valdymo centras, na o vyras (kas jam belieka?) – dirbtinis žmonos palydovas.. Ar žinote, kokia žiauriausia kankinimo priemonė moteriai? Nupirkti jai daugybę madingų rūbų, įvairios kosmetikos ir.. užrakinti kambaryje be veidrodžių 🙂 .. Kad nėra bejėgiškesnės moters, nei moteris su neišdžiuvusiu manikiūru..

Ir kad yra lengvo elgesio moterys, bet.. būna ir sunkaus elgesio – prisiuvusios sagą, jos priekaištauja, kad padovanojo jaunystę, ir apskritai geriau žino, kaip visiems geriau.. Bet tokios jos ne iš piktos valios: jos tiesiog pamiršo, kad turi angeliškus sparnus, todėl pradėjo skraidyti ant šluotos 🙂 . Kad skubinti moterį – tai tas pats, kas stengtis pagreitinti kompiuterio pasikrovimą..

O dar visos mes esame svajoklės ir romantikės.. Ir kažkodėl nuolat pamirštame, kad vyrai mus myli, todėl vėl ir vėl to klausiame 🙂 .. Kartais liūdime, kai prisimename, kad vyrai iki vestuvių nuotaką vadina pelyte ar paukštuku, o su kiekvienais pragyventais santuokoje metais tie gyvūnai darosi vis didesni. Ar žinote, ką moterys dažniausiai svajoja išgirsti iš savo vyrų? Priminsiu:

– Žinoma, kad pasaulio futbolo čempionatai rengiami per dažnai!
– Oo, be kosmetikos ir su suktukais tu man dar gražesnė..
– Tavo mamos nėra vos dešimt minučių, o ta tyla be jos mane jau slegia..
– Kaip?! Tu dar neišleidai pinigų, kuriuos daviau tau vakar?.
– Aš taip mėgstu stebėti, kaip tu ilsiesi!
– Kaip malonu, kad ir eilinę darbo dieną tavo draugės užsisėdi pas mus iki paryčių..
– Žinoma, aš suspėsiu pabaigti remontą, kol tu grįši iš atostogų.
– Kaip šiandien prisimenu tą dieną, kai mes susipažinome..
– Net skalbdamas savo kojines, aš nenustoju galvoti – ką aš be tavęs daryčiau?.
– Noriu su tavimi būti visą gyvenimą..

Linktelėjote galva? Nusišypsojote? 🙂 Ir, aišku, prisiminėte, kad daugumą moteriškų problemų, prieš kurias bejėgiai geriausi psichologai, lengvai per pusvalandį išsprendžia kirpėja.. Ir jei moteris kenčia tylėdama, reiškia, šalia nėra telefono.. Vyrai apskritai yra nekalbūs, todėl taip pat turi sukaupę mums klausimų, kuriuos norėtų užduoti (bet nedrįsta 🙂 ) .. Kokie jie? Ogi:

– Mieloji, kodėl mano kojinės po foteliu – katastrofa, o tavo panaudoti kosmetiniai vatos diskeliai visame bute – interjero elementas?
– Kodėl tu prašai, kad pakviesčiau tave kartu į susitikimą su draugais, o kai ten nuvažiuojame, pradedi zirsti, kad pavargai ir nori namo?
– Kodėl tu įsitikinus, kad visi vyrai (ir aš) nuo gimimo yra elektrikai ir santechnikai?
– Pasakyk, kodėl prieš išeinant tu valandą praleidi prie veidrodžio, o kai prieinu aš, tu pareiški, kad manęs nuolat reikia laukti?
– Mieloji, kodėl, kai aš skambinu iš parduotuvės ir klausiu, ką nupirkti, tu atsakai: nieko. O kai grįžtu namo, tu staiga atsimeni, kad namuose nėra nei duonos, nei bulvių, nei skalbimo miltelių, nei..?
– Kodėl tu pyksti, jei randi mano nukirptą nagą vonioje, o ilgas plaukas tavo virtoje sriuboje – normalus dalykas?
– Kodėl tavo iniciatyva pusę nakties turime aiškintis santykius, o kai ryte paprašau išvirti arbatos, tu vadini mane beširdžiu?..

Kiek daug tų “kodėl“, kiek daug neišsakytų lūkesčių ir slaptų priekaištų.. Žinote ką – o gal mokykimės pasikalbėti, paklausti atvirai, pajusti savo artimą žmogų, pasidalinti savo lūkesčiais, pajuokauti – juk tai taip paprasta, kai mylime 🙂 ..? Daugeliui mūsų šilčiausius jausmus – kaip ir matant vaikučius ar besilaukiančią moterį – sukelia darni žilagalvių pora 🙂 .. Matydami juos mes suprantame, kad savo laimę jie sukūrė ir tebekuria drauge.. Moters vaidmuo šioje kūryboje didžiulis 🙂 ..

Sveikinimai šios gražios šventės proga visoms nuostabiosioms, visoms Moterims – mamoms ir žmonoms, marčioms ir anytoms, suaugusioms dukroms ir draugėms, tetoms ir močiutėms 🙂 !!! Su pavasariu – klestėkite, kurkite, žydėkite ir puoškitės gražiausiomis šypsenomis! 😀

Senieji mokymai apie dorovę

Žmogaus evoliuciją galime įvardinti pirmiausiai kaip jo sąmonės evoliuciją ir kelią nuo fizinio (instinktų) į dvasinį (dorovė, kūryba, vienybė) lygmenį. Tačiau šiuolaikinė realybė Žemėje vis labiau ryškėja kaip kolektyvinė deformuoto “ego“ projekcija. Tokia projekcija dezorientuoja, sėja įtampą ir baimę. Todėl sunku išlikti savimi, sunku išlikti dorovingu, kai skleidžiama tiek melagingų stereotipų. Mūsų civilizacija kartais vadinama apverstų vertybių sistema, nes dėl egoistinių tikslų paminamos ir amžinos vertybės.

Kokia gi pagrindinė amžinoji vertybė, dėka kurios žmogus išlieka žmogumi? Tai dorovė. Doros principai nuo seniausių laikų visose tautose buvo perduodami iš kartos į kartą. Dorovė buvo viena iš svarbiausių lietuvių gyvenimo sampratų. Dora lietuviui buvo daugiau nei moralinė vertybė. Doros laikėsi ne todėl, kad kažkas prisakė, nurodė, o savo labui. Gamtos dėsniai išreiškia būties dėsnius, todėl nuodėmė buvo laikoma ne nusižengimu, o priešprieša gyvybės dėsniams, o tuo pačiu ir kenkimu pačiam sau. Mūsų protėviai suvokė, kad žmogus, turėdamas laisvą valią, gali tą valią panaudoti ir savęs griovimui (A. Patackas, A.Žarskus “Virsmų knyga“).

Aiškus dorovės aprašymas yra ir senojoje Mahabharatoje, stambiausioje indų poemoje-epe. Joje dorovė apibūdinama kaip vienintelis kelias į laimę. Teigiama, kad pradėti ugdyti dorovę reikia nuo mūsų kalbos ir bendravimo, ir kartais geriau nutylėti, nei pasakyti. Yra trys teisingos kalbos panaudojimo taisyklės:
1. Kalbėti tiesą;
2. Jei visa tiesa pasakyta, kalbėti apie pozityvius dalykus;
3. Jei pasakyta tiesa, pakalbėta apie pozityvius dalykus, reikia kalbėti apie praktinį dorovės pritaikymą gyvenime.

Argi tai neaktualu ir mūsų dienomis? Sutikite, kad dabar labai daug tuščio kalbėjimo. Kalba tapo ir kovos įrankiu: mes baramės, ginčijamės, keliame balso intonacijas pykčiui išreikšti. Kalbėdami manipuliuojame, meluojame, darome įtaką. Ir seniai pamiršome posakį: žodis – sidabras, tylėjimas – auksas. Tylėjimas vertingesnis ne dėl paslapčių, o todėl, kad žodžiu neįžeistume, nesužeistume, nepakenktume, nesuklaidintume.

Aprašomi ir dorovingų žmonių darbai, tokie žmonės vadinami visuomenės šviesuomene. Ji atpažįstama pagal šią veiklą:
1. Gerus darbus, kurie atliekami nuoširdžiai ir nesivaikant naudos;
2. Saviugdą, dorovingą elgesį;
3. Tobulėjimą ir mokymąsi;
4. Dorovingas santuokas;
5. Dosnumą, dalijimąsi su tais, kam to reikia.

Pabrėžiamas ir sąžiningumo principas: tai kas blogai tau, nedaryk kitam. Dorovingas elgesys suteikia žmogui didybę, ilgaamžiškumą, pagarbą, jėgą ir žinias. Tuo tarpu nesilaikančius dorovės žmones pradeda valdyti žemos būsenos – pykčio, godumo, liūdesio, pavydo, baimės ir t.t. Šios žemos žmogaus būsenos naikina jėgą, grožį, supratimą ir sveikatą. Gyvenimą trumpina ir plepėjimas, išdidumas, per dideli troškimai ir išdavystė.

Visos žemos žmogaus būsenos veda ir į skurdą – dvasinį ir fizinį. Pagrindinė tokio skurdo priežastis – godumas. Jam niekada negana, todėl jis gesina sąžinę. Kai neturime sąžinės, palengva užgesinama ir dorovė. Be dorovės žmogus tampa instinktų ir iškreipto egoizmo vergas. Jis paskęsta iliuzijose, nes tampa reaguojančiu, bet ne kuriančiu. Toks žmogus atiduoda savo kūrybinę energiją tam, kas jį valdo.

Taip gimsta nesubalansuotos būsenos:
1. Fiziniame lygmenyje pasireiškia kaip skausmas kažkurioje kūno dalyje;
2. Emociniame lygmenyje – kaip sielos skausmas;
3. Minčių (mentaliniame) lygmenyje – kaip nevaldomų minčių ir įsitikinimų negatyvus srautas;
4. Dvasiniame lygmenyje jaučiama kaip sunki energetinė substancija, pasiklydusi dvasia, kuri jau negali atskirti gėrio ir blogio.

Atrodytų, tik viena gyvenimo samprata, bet kai jos nėra, jos ne tik trūksta, bet viskas įgauna kitokią, priešingą kokybę. Todėl keista, kad prakalbus apie dorovę, žmonės gūžčioja pečiais arba svarsto apie ją kaip apie atgyvenusią, varžiusią protėvių gyvenimą abejotiną vertybę. Bet ar įmanomas žmonijos tobulėjimas be dorovės?.. Vargu. Matyt, ne šiaip sau visuose senuose mokymuose dorovė, dora, dorybės buvo aprašomos kaip didžiausios žmonijos vertybės. Tai iš tiesų pagrindas žmogaus tobulėjimui.

Ką jūs apie tai galvojate?

Tai, kas nesikeičia

Kažkas panašaus į Meistrų bibliją, arba vadovas Gelbėtojams

– Kai mokaisi, tu tik atveri sau tai, ką jau seniai žinojai. Kai pradedi veikti, tu parodai, kad naudojiesi žiniomis. Kai mokai kitus – tu primeni, kad jie žino viską taip gerai, kaip ir tu. Mes visi mokomės, veikiame ir mokome.

– Tavo skelbiama Tiesa neapribota nei praeitimi, nei ateitimi. Ji tiesiog yra, ir šito jai pilnai pakanka.

– Vienintelė pareiga tavo gyvenime – būti ištikimu pačiam sau.

– Geriausiai mokai to, ką tau pačiam reikia išmokti.

– Gyvenk taip, kad nereikėtų gėdintis, jei apie tavo darbus ar ištartus žodžius bus paskelbta visam pasauliui, net jei tai, kas bus sakoma, nebus tiesa.

– Per gyvenimą tave veda esanti tavyje žaisminga, kupina žinių troškimo, neapčiuopiama esybė, kuri ir yra tavo tikrasis “aš“.

– Niekuomet nenusigręžk nuo galimos ateities, kol neįsitikinai, kad iš jos nėra ko pasimokyti. Tu visuomet gali laisvai apsispręsti. Gali persigalvoti ir pasirinkti kitokią ateitį arba kitokią praeitį.

– Nėra tokios problemos, kurioje neslypėtų tau skirta dovana. Ir tu kuri sau problemas, nes tau reikia jų teikiamų dovanų.

– Tavo sąžinė yra tavo noro būti savimi nuoširdumo matas. Atidžiai į ją įsiklausyk.

– Paprasčiausi klausimai kartu yra ir esmingiausi. Kur gimei? Kur tavo namai? Kur keliauji? Ką darai? Kartais mąstyk apie tai ir stebėk, kaip keičiasi tavo atsakymai.

– Teigdamas, kad tu kažko negali, atimi iš savęs savo Galią. Įtikink save, kad tavo galimybės ribotos ir tikrai toks tapsi.

– Kiekvienas žmogus žengia į tavo pasaulį, ir visi įvykiai tavo gyvenime vyksta todėl, kad pats juos pritraukei. Ką su jais darysi toliau, renkiesi tu pats.

– Tikroji pirmapradė nuodėmė slypi Absoliuto apribojime. Nedaryk šito.

– Kiekviena mintis siunčiama tau kartu su jėga, kurios reikia jos įgyvendinimui. Tačiau, greičiausiai, tau teks dėl to paplušėti.

– Atsisveikindamas neliūdėk. Išsiskyrimas būtinas, kad vėl galėtum susitikti. Tikri draugai visvien susieis, – nesvarbu, po akimirkos ar po kelių gyvenimų.

– Labai lengva patikrinti, ar tebesitęsia tavo misija Žemėje: jei tu gyvas, ji tęsiasi.

– Tikrieji ryšiai nebūtinai yra kraujo ryšiai; tikri ryšiai susieja pagarba ir džiaugsmu, kuriuos vieni kitiems atveriame gyvenime.

– Tai, ką vikšras vadina Pasaulio pabaiga, Meistras pavadins drugeliu.

(Iš R. Bacho knygos “Iliuzijos, arba nuotykiai Mesijaus, kuris nenorėjo būti Mesijumi“)

Smagaus ir saulėto visiems savaitgalio!! 😀

Apie tai, kaip mes veikiame vieni kitus

Kaip jūs manote, kaip mes dažniausiai bendraujame? Pasirodo, iš egocentrizmo pozicijų, t.y., kai savo nuomonę laikome vienintele teisingiausia, o kito žmogaus nuomonės nemokame arba nesugebame priimti. Iš tokios pozicijos bendrauti sunku, o pasiekti harmonijos tokiame bendravime apskritai neįmanoma. Kodėl? Būtent dėl rezonanso efekto – jei bendravime skleidžiame žemas energijas, tai pritraukiame į savo gyvenimą žmones, kurie turi tokias pačias energijas, arba tokiu savo elgesiu paveikiame jų reakcijas.

Aplinkinius ypač blogai veikia egocentriškas elgesys, nes jis turi savyje visą paletę vadinamų žemų energijų išraiškų. Tai gali būti pyktis, nuolatinė kritika, ambicijos, neapykanta, o kartais ir žeidžiantis abejingumas. Visa tai kelia įtampą ir nepasitikėjimą. Žemų energijų išraiškose žmonės nelinkę susitarti ar padėti. Tokios energijos yra skiriančios, nes verčia kovoti ir gintis.

Įdomu, kad net sukėlę krizę santykiuose, žmonės nenori keisti savo destruktyvaus elgesio. Dažniausias klausimas: o kodėl aš turėčiau keistis, kodėl turėčiau nusileisti? Na, pirmiausiai tam, kad savo elgesiu nustotume kelti neigiamą rezonansą – kitaip konfliktams nebus pabaigos. Be to, kai keičiasi vieno žmogaus elgesys, į tai būtinai kitaip sureaguoja ir kitas žmogus. Todėl ir sakoma, kad keisti situaciją turime pirmiausiai nuo savęs.

Jei įpuolame į konfliktų virtinę, sustokime ir imkimės atsakomybės už savąją situacijos pusę. Tiesiog keiskime ją: jei keliame konfliktą, nustokime tai daryti, o jei esame puolami, pakeiskime savo reakciją. Ir vienu, ir kitu atveju situacija tikrai pasikeis. Tereikia pradėti daryti konkrečius žingsnius ir nuoširdžiai norėti susitarti. Bendrauti konfliktuojant dažnai tėra blogas įprotis, kurį galime pakeisti.

Mokykimės būti geri vieni kitiems, mokykimės nuoširdumo ir atvirumo bendravime. Ramus tonas ir geranoriškumas – harmoningo bendravimo pagrindas. Tam, kad išmoktume harmoningai bendrauti, turime to mokytis. Na, o privalumus labai greitai pajusime dėl savo elgesio rezonanso. Tai gali maloniai nustebinti, nes harmoningas bendravimas turi visą paletę nuostabių energijų išraiškų..

Visų pirma, harmoningų energijų – geranoriškumo, draugiškumo, pozityvumo – išraiškos gerina nuotaiką, savijautą ir bendrą žmonių emocinę būseną, nes žmonės jaučia nuoširdų susidomėjimą ir rūpestį. Iš čia gimsta tarpusavio pasitikėjimas: žmonės atsiveria giliam ir nuoširdžiam bendravimui, o tai yra pagrindas geriems santykiams. Geri santykiai vienija ir suburia bendrai veiklai ir norą veikti kartu bendriems tikslams.

Bendraudami harmoningai mes įkvepiame vieni kitus ir žadiname žmonėse entuziazmą. Skleisdami pozityvias energijas, mes įkvepiame žmones kūrybinei išraiškai ir geriausių unikalių savybių išskleidimui. Mes paskatiname vieni kitus ir tampame įkvėpimo šaltiniu vieni kitiems. Supratingumas ir palaikymas skatina žmogaus pasitikėjimą savimi, todėl visos harmoningos savybės ypač vertingos bendravime su vaikais.

Galiausiai harmoningai bendraudami mes mokomės mylėti ir pastebėti žmonių vidinį grožį, supančios aplinkos grožį. Jei pastebime grožį žmonėse, tuomet jie pradeda jaustis tokiais, kokiais mes juos matome.. Įvyksta nuostabus rezonansas, ir jie taip pat pradeda matyti pasaulį, save ir žmones kitaip – per meilės ir grožio prizmę.. O tai reiškia: daugiau šypsenų, daugiau mylinčių laimingų žmonių 🙂 .

Tiesiog susimąstykime: na, ar nekeista, kad vis dar tebenuodijame vieni kitus savo ambicijomis, pykčiu, pavydu ir kitomis žemomis emocijomis?.. Mes galime gyventi kitaip – skleisdami gražiausias harmoningas energijas ir sulaukdami tokio pačio nuostabaus atsako 🙂 .. Pradėkime nuo savęs – tai bet kokių permainų pirmasis žingsnis.. Pabandom nuo šiandien?.. 😉 😀