Draugystė – reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nenorėtų gyventi be draugų, net jeigu būtų pertekęs visų kitų gėrybių. (Aristotelis)
Iš viso to, ką išmintis susiranda viso gyvenimo laimei, svarbiausia yra draugystė. (Epikūras)
Vertingiausia dovana žmonėms po išminties yra draugystė. (F.De Larošfuko)
Nėra nieko skaudesnio, kaip prarasti žmogų, kurį laikei draugu. (R. L. Stivensonas)
Kiek teigiamybių turi draugystė! Ji visur jūsų paslaugoms; niekada neįkyri; niekada neateina nelaiku; ji teikia gerovei naują spindesį; o dauguma nesėkmių, kartu su ja išgyvenamų, nublanksta. (Ciceronas)
Niekuomet laimė nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję draugo. (Seneka)
Draugas yra toks asmuo, su kuriuo galiu būti nuoširdus. Jam esant galiu mąstyti balsu. (R. V. Emersonas)
Pasaulyje nėra nieko gražesnio už draugystę; išbraukti iš gyvenimo draugystę – tolygu atimti iš pasaulio saulės šviesą. (Ciceronas)
Draugystė padvigubina džiaugsmą ir perpus sumažina sielvartą. (f. Bekonas)
Jokios gyvenimo gėrybės nedžiugins, jeigu jomis naudosimės vieni, nesidalindami su draugais. (E. Roterdamietis)
Net sirgti malonu, kai žinai, kad esama žmonių, kaip šventės laukiančių tavo pasveikimo. (A. Čechovas)
Brolis gali nebūti draugu, o draugas – visuomet brolis. (B. Franklinas)
Mūsų gyvenimo gerovė ir laimė gerokai priklauso nuo protingo bičiulių ir draugų pasirinkimo. Blogai parinkti, jie gali mus sužlugdyti; geri gali mus išaukštinti. (Dž. Labokas)
Jeigu branginate savo reputaciją, bendraukite tik su pagarbos vertais žmonėmis, nes geriau būti vienam negu netikusioje draugijoje. (Dž. Vašingtonas)
Neklystamai spręsti apie žmogaus charakterį ir protą galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. (K. Helvecijus)
Kvailybe ir išmintimi taip pat lengvai užsikrečiama, kaip ir ligomis. Todėl atidžiai rinkis draugus. (V. Šekspyras)
Draugystei, kaip ir valstybinei veiklai, nedera veidmainystė ir meilikavimas. (Ciceronas)
Draugystei nereikia nei vergo, nei valdovo. Ji mėgsta lygybę. (I. Gončiarovas)
Draugystė baigiasi ten, kur prasideda nepasitikėjimas (Seneka)
Visų draugas – niekieno draugas (Aristotelis)
Draugystė, kuri pasibaigė, niekuomet iš tikrųjų nebuvo prasidėjusi (P. Siras)
Tikri bendraminčiai negali ilgam susipykti; kada nors jie vėl sueis. (J. V. Gėtė)
Nelaimė parodo ir draugą, ir priešą. (Epiktetas)
Kilni širdis negali būti neištikima. (O. Balzakas)
Džiaugsme draugai kviečiami, o nelaimėje turi ateiti patys. (Isokratas)
Tik draugo ranka gali ištraukti dyglius iš širdies. (K. Helvecijus)
Tikros draugystės neišmokoma – jos mokomasi draugaujant. (A. De Sent-Egziuperi)
Gražaus visiems artėjančio savaitgalio!! 😀
Nuostabios mintys! Ačiū 😀
PatinkaPatinka
Labas, Viktorija 🙂
Ir man patiko 😀
PatinkaPatinka
Trumpa citata iš laiško draugui:
“Atleisk už trugdymą, bet mintis apie priešus atėjo tik po kelių dienų. (nors prieš kokius 20 metų, kai man tiesiogiai pasakė, jog savo elgesiu galiu įsigyti rimtų priešų, ji “iššoko“ iš karto).
Tai eilutės iš Jurijaus Vizboro dainos:
Слво богу, мои дружыща
Есть унас враги.
Значит есть, наверно, и друзья.
Nesakau kad tie, kurie neturi priešų, niekad neturi draugų. Tiesiog bandant būti visiems geru ir išvengti konfliktų, kartais gyvenimas tampa pernelyg drungnas:)
Vladas“
PatinkaPatinka
Labas vakaras, Vladai 🙂
Sekantį kartą parinksiu citatų apie priešus 😉 ..
Aš bent jau priešais žmonių neskelbiu, tiesiog yra žmonių, su kuriais sunku ar neįmanoma bendrauti, tai ir nebendrauju, jei įmanoma.
O jei kas mane priešu laiko, tai dar nepasisakė, taigi, nežinau, ar esu kam priešas.. Bent jau specialiai tam tikrai nieko nedarau.
O iš tiesų – rašiau ir pagalvojau, kad nebuvo tų priešų. Skaudu, kai draugas išduoda – tai teko patirti. Bet argi tai priešas? tiesiog jis jau ne draugas, ir tiek.
Būti visiems geru – nelabai suprantu, ką tai reiškia.. tai reiškia nekonfliktuoti? O nekonfliktuoti yra gėris, tik nelengva to išmokti 🙂
PatinkaPatinka
Prisiminti ankstesnį laiškelį paskatino Aristotelio citata:
Visų draugas – niekieno draugas (Aristotelis)
Būti visems geru – reiškia nekonfliktuoti su tais žmonėmis, kurie yra neteisingi tavo draugams, ar kitiems žmonėms. Nuo nekonfliktiškumo tik mažas žingsnelis iki prisitaikėliškumo. Na kaip nekonfliktuojant apginti tamsioje tarpuvartėje mušamą žmogų? Nuraminti save kad “tiesiog jie jau ne draugai, ir tiek“?
Vladas:)
PatinkaPatinka
Labas, Vladai 🙂 ,
Supratau. Tiesiog aš neįvardinu žmonių priešais. Būna konfliktinių situacijų, bet gi jas išsprendi, jos nesitęsia amžinai, taigi ir priešų nelieka 😉 .
PatinkaPatinka
Sveika Vilte,
Pagalvojau, jog mes dikutuojame galvoje turedami skirtingus dalykus. Tu kalbi apie tai, kad “priesais zmoniu neskelbi“. As turiu omenyje, jog zmogaus neturi stabdyti mintis, kad elgdamasis taip kaip jam liepia sirdis ar sazine, jis PATS taps kazkieno priesu. “Visu draugu“(pagal Aristoteli) zmogus tampa tada kai (dazniausiai del baimes) stengiasi bet kokiomis aplinkybemis likti visiems geras ir nekonfliktuoti. Tuo paciu jis tampa “niekieno draugu“. As pats priesu neieskau ir ju kartotekos nesudarineju. Ir kitiems, ginkdie, nesiulau to daryti:)
Vladas
PatinkaPatinka
Ko gero, Vladai :), bet užtat taip plačiai padiskutavome 😉 ..
PatinkaPatinka