Kuo patraukia budizmas

Dažnas savo dvasinio tobulėjimo kelyje pastebime, kad įvairių dvasinio augimo metodikų pagrindą sudaro senųjų mokymų tiesos. Gali pasirodyti, kad nieko nauja po saule, kad nauja – tai gerai pamiršta sena, bet iš tiesų taip tęsiamos tolimesnės tiesos ir harmonijos paieškos. Vyksta senųjų ir naujųjų mokymų sintezė, išgryninama tiesa ir amžinos vertybės (patikrintos laiku).

Budizmas ypatingas tuo, kad nesuteikia dievinimo objekto, o nukreipia žmogų patį ieškoti tiesos ir laimės. Buda, šio mokymo kūrėjas, pats pasiekė nušvitimo būseną ir tuo įrodė, kad tai įmanoma, kad tokia būsena pasiekiama kiekvienam žmogui. Švarios sąmonės egzistavimas – ne dogma, o praktinės patirties klausimas. Ją galima būtų apibūdinti kaip begalinę išmintį, begalinę meilę, begalinę atjautą, begalinį meistriškumą ir tobulą vientisumą.

Pagal budizmo mokymą, galutinis individualios žmogaus evoliucijos tikslas yra nušvitimas. Tai įvyksta, kai žmogus galutinai išsilaisvina nuo visų jo sąmonę temdančių faktorių – godumo, neapykantos, nemokšiškumo, pavydo, egoizmo ir išvysto savyje visas savo teigiamas savybes. Kai mums pavyksta pažinti savyje tą vidinį švarumą, išvystyti savyje giluminį meilės ir atjautos jausmą, tuomet mes pradedame matyti šio tyrumo atspindžius ir kituose žmonėse.

Tačiau jeigu mums nepavyko pažadinti ir išvystyti šių vidinių savybių, tai ir viskas aplinkui mums atrodys negatyvu ir apribota, kadangi viskas, kas mus supa kasdieninėje realybėje, iš tikrųjų yra mūsų vidinės realybės projekcija. Iš senųjų laikų yra atėjęs labai taiklus posakis, apibūdinantis veidrodinį vidinės realybės atspindį: “ nerodyk pirštu, rodyk savimi…“

Budizmo filosofija nurodo, kad visų mūsų problemų ir nusivylimų šaltinis yra norai, kuriuos pagimdo neišmanymas. Jeigu mes nuolat vaikysimės savo geidžiamų objektų, tapsime nuolatinių nusivylimų aukomis. Todėl turime išmokti valdyti savo mintis ir savo fizinę jėgą, o taip pat atpažinti mūsų proto sukurtus iliuzinius apribojimus, kurie atveda į konfliktą su pačiu savimi ir aplinkiniais.

Siūloma nuolat tobulinti savo protą, nuolat gilinant savo suvokimą, mokytis pažinti vis subtilesnes laimės formas. Skatinamas savarankiškumas, neprisirišimas prie mokytojo, kuris tik nurodo, kad yra kelias, o mokinys turi jį atrasti ir praeiti savarankiškai. Budizmas siūlo konkrečius metodus, padedančius įveikti protines ir fizines kliūtis, pasitaikančias kelyje į laimę ir gerovę. Pasirinkti siūloma tai, kas padeda konkrečiam žmogui.

Šiuos metodus galima skirti į dvi pagrindines kategorijas – sutras ir tantras. Pagal sutrajaną, savirealizacijos kelias tai laipsniškas sąmonės valymo procesas, sukuriant atitinkamas priežastis, skatinančias šio proceso eigą. Šiomis priežastimis gali būti sugebėjimo koncentruotis ugdymas, meditatyvinio suvokimo užsiėmimai, etiškas elgesys – viskas, kas skatina saviugdą.

Tantrajana, lyginant su sutrajana, yra greitesnis būdas pasiekti nušvitimą. Tantros jogai mokosi mąstyti, kalbėti ir elgtis taip, lyg jau būtų nušvitę, t.y., būsimą galutinės dvasinės evoliucijos rezultatą laiko savo atspirties tašku. Ar neprimena jums tai šiuolaikinių sąmonės ir pasąmonės programavimo būdų?.. Argi tai ne psichologiniai sąmonės lavinimo metodai, atėję iki mūsų dienų?

Budizme sužavi tai, kad į visus klausimus atsakoma tiesiai ir atvirai. Nurodoma tobulėjimo kryptis ir siekiamybės, nurodomos netobulumo priežastys. Yra Mokytojo idealas, bet tik kaip pavyzdys, kad dvasinis tobulumas įmanomas. Prisimenate vieną iš alegorinių posakių: jei nori šviesti, turi uždegti ir nešti savo žibintą, o ne bandyti padėti nešti mokytojo žibintą.

Dalai Lama XIV, kitos budizmo krypties – lamaizmo atstovas ir dvasinis savo šalies vadovas taip apibūdino budizmą: “Mūsų mokymas iš esmės labai paprastas: viskas pasaulyje yra susiję. Tobulindamas save, žmogus tobulina Visatą, vadinasi, būsima laimė ar kentėjimai išplaukia iš mūsų dabartinių poelgių.“

Sekantį kartą – apie vieną iš budizmo krypčių – Zeno (Dzeno) mokyklą, įsteigtą Kinijoje vienuolio Bodidarmos, apie kurį labai mažai žinoma, bet jo mokymas dėl originalios (ir, matyt, veiksmingos) metodikos yra labai populiarus tarp šiuolaikinių vakariečių.

Reklama

12 minčių apie „Kuo patraukia budizmas“

  1. Labas rytas visiems 🙂

    Skotai, svarbiausia, kad šis mokymas išliko ir visada galima prie jo sugrįžti, jei yra noras. Viskam savo laikas 🙂 .. Man taip pat šis mokymas artimas.

    Ūžesiai ausyse, pakliuvus į dualumą Žemėje, visų mūsų sąmonė praranda savo pirminį tyrumą, todėl siekti sąmonės tyrumo, gryninti ir valyti visi turime ką 🙂 ..

    Ir retas taip kryptingai siekė savo tikslo (sąmonės išgryninimo), kaip tai aprašyta Budos ieškojimuose. Būdamas princas, paliko tėvo rūmų prabangą ir išėjo ieškoti mokytojo ar mokymo, kuris jam padėtų atrasti gyvenimo prasmę. Šešerius metus gyveno griežtą asketišką gyvenimą, mokėsi, tapo Šakjų išminčiumi – Šakjamuniu. Galiausiai viskuo nusivylė ir nusprendė pats surasti kelią į išsivadavimą – po ilgų meditacijų, būdamas 35, jis pasiekė nušvitimą ir likusius 45 savo gyvenimo metus mokė žmones dvasiškai tobulėti.

    Būtent jo pavyzdys ir įkvepia – parodo, kad nėra išrinktųjų ar pasmerktųjų, visi turime vienodas galimybes tobulėjimui. Kad jo pasiektume, reikia ties tuo darbuotis, nieko iš dangaus nenukrenta 🙂 ..

    Patinka

  2. Jei koks mokinys vienuolyne pasakytų,-“siekiu prašviesėjimo.“, manau, jis gautu lazdų nuo meistro. 😀
    Šeštasis patriarchas Hui-neng:
    “Sąmonė yra Bodhi medis,
    o kūnas – šviesus veidrodis.
    Jei tas veidrodis nuo pat pradžių švarus,
    tai kam jį valyt?“

    Patinka

  3. Tai jau taip 🙂 .. Gimstame švarūs, paskui į mus primeta visokių programėlių, pro kurias apskritai prarandame ryšį su savimi. Tenka valyti, kol pamatome tą veidrodį..
    Neveltui rytiečiai vakariečius vadina.. nelabai protingais, švelniai tariant – dėl mūsų didelio noro gyventi iliuzijose.
    Kita vertus, rytiečiai (tas ypač ryšku Indijoje), skelbia šventais gyvūnus, bijo skruzdę užminti, ir tuo pačiu abejingai praeina pro mirštantį žmogų gatvėje..
    Mums juos, o jiems mus suprasti sunku, o gal ir nereikia, esame tiesiog kitokie, bet tikrai turime ko vieni iš kitų pasimokyti 🙂 .

    Patinka

  4. Nerodyk pirštu, rodyk savimi – geras posakis. O apie budizmą mažai žinau, juk tai religija, reiškia irgi turi savo dogmas. Ar tai gali būti gerai?

    Patinka

  5. Labas vakaras, Vika 🙂
    Taip, rytiečiai turi daug įdomių posakių 🙂 .
    Mes taip prigąsdinti religijų, kad dažnai turime išankstinį nusistatymą.. Man įdomu susipažinti su teorine dalimi, tai labai praplečia akiratį. O pasekėjai – atskira tema.
    Gyvename laikotarpiu, kai yra daug įvairiausios informacijos ir kiekvienas randame tai, kas jam įdomu 🙂 .

    Patinka

  6. O taip tikrai veidrodžio principas veikia visur.
    Labai geras dalykas budizme, tai kad nera jokio stabo, išorinio garbinimo objekto.
    Labai gerai apie tai išsireikšta filme Zeitgeist Addendum- “čia nėra lyderio, guru, mokytojo ir mokinio- tu esi pats sau lyderis, guru, mokytojas ir mokinys viename.:)
    Ačiū už puikias mintis 🙂

    Patinka

  7. Labas, Vytai 🙂
    Smagu, kad užėjai 🙂 . Man taip pat šis principas artimas – esi pats sau autoritetas, mokytojas ir mokinys viename – tik taip galima apskritai judėti į priekį, kitaip priklausysime nuo išorinių “ramsčių“. O geri pavyzdžiai reikalingi tam, kad matytume, kad viskas įmanoma 🙂 .

    Patinka

  8. Atgalinis pranešimas: Apie budizmą | TerapijaTau

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s