Neištikimybė

Mūsų laikmečio žmonės į neištikimybę žiūri pakankamai lengvabūdiškai, žmonės kartais atvirai ieško “neįpareigojančių santykių“ šalia šeimos. Kodėl taip yra? Pažiūrėjus į priežastis, kurias įvardina ieškantys nuotykių, susidaro įspūdis, kad tai tėra pasiteisinimai savo nuklydimams ir nesuvokimas, kas gi yra šeima. Pažiūrėkime, kokios priežastys pastūmėja ieškoti nuotykių.

Tai psichologinės priežastys – nesusikalbėjimas, dėmesio stoka, nusivylimas, idealaus partnerio paieškos. Fiziologinės priežastys – aistros poreikis, seksualinis smalsumas, fiziologinis neatitikimas. Ar tai galima pavadinti neištikimybės priežastimis? Pasirodo, ne – tai tėra pasiteisinimai, nes neištikimybė yra pasekmė, o ne priežastis: iš pradžių pašlyja, o kartais ir išyra sutuoktinių santykiai, o paskui jau įmanoma ir neištikimybė.

Pasiryžęs neištikimybei žmogus nebrangina šeimos. Joje nėra to, ką norisi išsaugoti, arba asmeninis malonumas vertinamas labiau, nei šeimos vertybės (egoizmo apraiškos). Neištikimybė – ne tik slaptas intymus ryšys, tai pirmiausiai vienpusiškas susitarimų ir įsipareigojimų nutraukimas. Tai ne pramoga ar nuklydimas, o veiksmas, nukreiptas prieš savo partnerį – skausmo suteikimas, įžeidimas, pažeminimas. Kodėl? Todėl, kad tai yra apgaulė.

Santuoką kuria suaugę ir subrendę, vienas kitą mylintys žmonės, sąmoningai priėmę sprendimą gyventi kartu. Suaugę žmonės supranta, kad šalia laisvanoriško susitarimo yra ir įsipareigojimai. Šeima atlieka daug funkcijų – biologinių, psichologinių, socialinių-kultūrinių, auklėjimo, ekonominių. Šeimos santykiai kuriami visą gyvenimą, jie keičiasi, ir dėl pasikeitimų turime susitarti. Kaip teigia A.Kurpatovas, santuoka – tai darbas: ir pirmais, ir dvidešimt pirmais jos metais..

Kai santykiai šeimoje grįsti partneryste, šeima yra tvirta. Tai pirmiausiai nuoširdžios pastangos dėl šeimos gerovės, žodžio laikymasis, pasitikėjimas, pagarba ir šilti santykiai. Santykiai negali būti statiški, mes juos vystome keisdamiesi, dalindamiesi, domėdamiesi vienas kitu. Kai pradedame gyventi iliuzija, kad santuoka yra amžina ir nepajudinama ir priimame ją kaip savaime suprantamą dalyką, tuomet nustojame dėl jos stengtis.

Šeimoje galioja dėsnis, kuris galioja ir visose kitose gyvenimo srityse: kiek įdedame, tiek gauname, ką įdedame, tą ir gauname. Kai pradedame elgtis atsainiai ir formaliai, vietoje susitarimų reiškiame pretenzijas, vengiame atvirų pokalbių, o šeimos problemas aptariame su bet kuo, tik ne su sutuoktiniu – prasideda santykių krizė. Nėra dialogo – nėra galimybių susitarti, o tai reiškia, kad atsiranda nutylėjimai, melas ir susvetimėjimas.

Tai ir yra dirva įvairiems nuklydimams. Esmė ne meilužiuose, o tame, kad gyvendami kartu žmonės nesugeba rasti bendros kalbos, kuri garantuotų tikrą ir gilų tarpusavio supratimą. Santykių krizės pasitaiko kiekvienoje šeimoje, mes sukuriame jas patys, todėl tik patys galime jas išspręsti – ieškoti sąlyčio taškų ir pratęsti santykius naujame lygmenyje. Tai darome pirmiausiai savo pačių ir šeimos labui.

Tuo tarpu problemų “sprendimas“ neištikimybe – tai bėgimas nuo tikrų sprendimų, pridengiant problemą dar didesne problema. Tai keistas mėginimas pabaigti senuosius ir pradėti naujus santykius melu. Meilužių santykiai aistringi, grįsti emocijomis, kurie, kaip teigia psichologai, dažniausiai praeina, susidūrus su kasdienybe. Be to, gyvenat dvilypį gyvenimą, pradinę euforiją labai greitai keičia kaltės ir baimės (kad viskas išaiškės) jausmas ir dėl to kylanti įtampa.

Kuo visa tai baigiasi, matome iš pavyzdžių gyvenime. Bet kokiu atveju – neištikimybė negali būti jokių problemų sprendimas, o tuo labiau pramoga. Jei negalite gyventi su sutuoktiniu – reikia apie tai pirmiausiai atvirai pasikalbėti su juo. Sprendimai teisingi yra tuomet, kai jie yra sąžiningi – tik tuomet galėsime ramiai gyventi toliau. Laisvė yra kiekvieno mūsų teisė, bet nepainiokime jos su palaidumu. Savo laisvumu neturime riboti kito žmogaus laisvės, kad ir pasirinkimo laisvės – juk niekas nenori būti apgautas..

Ką jūs apie tai galvojate?

Reklama

8 mintys apie „Neištikimybė“

  1. Labai teisingai viskas išdėstyta. Būtent, niekas nenori būti apgautas, bet mūsų visuomenėje priimta teisinti apgavikus. Apgauti lyg tai patys kalti. O kalti abu, apgavęs dvigubai kaltas. Net patarlė yra kad ant svetimos nelaimės savo laimės nepastatysi.

    Patinka

  2. Labas, Vika 🙂
    Kaltė ne visai tas apibūdinimas, nes kaltu galima jaustis visą gyvenimą ir nieko nedaryti.
    Svarbiausia – apsiimti atsakomybę už tai, ką darome gyvenime. Tuomet taisome situaciją, o ir daug ko nedarome (turiu omeny kažką negero), kai turime atsakomybės jausmą. Atsakomybės mūsų laikais tikrai trūksta..
    O dėl laimės statymo ant kito nelaimės – taip, šis dėsnis veikia. Blogais darbais ar mintimis gero niekaip nesukursime.

    Patinka

  3. labas Ruvi,
    tiesa rasai…. tie tarpusavio santykiai seimoje yra didelis ir, svarbiausia, nuolatinis darbas…. tikrai labai stengiuosi, bet…. kartais nusvyra rankos. Ir tais retais momentais, kai sulaukiu kazkokio demesio is salies, dar labiau uzpuola apmastymai. Kaip zinoti, kad tas santykiu islaikymas (ar palaikymas) nera vienpusis darbas… cia mane turbut ruduo taip veikia, kad vel griztu prie prasmes ieskojimu…. Nes pojutis toks, kad man vel kazko truksta. Tik va ko – gal tu stipriu emociju? Gal zinojimo, kad manimi zavisi? Kasdienybe zudo, tik kur nuo to pabegti….

    Patinka

  4. Labas, lyja 🙂

    Kaip pasakė vienas Mokytojas, kuris padėjo man išgyventi ir suprasti mano gyvenimo sunkumus: “stengiesi, reiškia, esi nenuoširdi, kažką (ko nenori) verti save daryti.“ Tai tuo atveju, kai pastangos vargina..
    Čia jau taip yra – teoriškai daug ką žinome, o praktika kartais parodo visai ką kita.. Už save jei ir galime atsakyti (bent jau taip manome), tai už kitą žmogų niekaip.. Ir norime to ar ne, gyvendami poroje visuomet esame veikiami savo artimo žmogaus.
    Santykius kuriame visą gyvenimą, todėl man atrodo normalu, kad nuo tos kūrybos kartais pavargstame 😉 .. Bet gi jei nekursime, paleisime pasroviui, tai labai greitai atsiras norinčių pakurti ar pakurstyti.
    Po stiprių emocijų lieka tuštuma, kasdienybė ir yra gyvenimas 🙂 .
    O moterys.. vis reikia patvirtinimo, kad esame nuostabios 😉 – taigi žiūrime į veidrodį, ir pačios sau patvirtiname 😀 ..
    Čia ne ruduo, o liūdesiukai apsigyveno – varyk lauk, keisk į pozityvą, ir viskas bus gerai 🙂 .

    Patinka

  5. tas Tavo mokytojas labai protingai pasake 🙂 bet net jeigu giliai sirdyje su tuo ir sutinku, nematau realios iseities… na, tarkim, nesu nuosirdi. Ir kas dabar? Ar galiu sau leisti pradeti elgtis kitaip? Taip, kaip noreciau? Tada tie sunkiai sudelioti santykiai ir zlugs.
    Ir nebezinau dabar, bus tai gerai, ar blogai.
    O liudesys – taip, jis atejo. Ir, bjaurybe, nezada iseiti 🙂

    Patinka

  6. Tas mano Mokytojas savo komentarais apversdavo visas mano pastangas 🙂 . Sakydavo: nesakai, kad stengiuosi statyti namą arba stengiuosi išvirti valgyti, taigi imi ir statai, imi ir verdi 😀 ..
    Kartais reikia pasikliauti tik savimi, pasakius ačiū visiems mokytojams.. bet gi gerai, kai jie yra, kol pasijuntame tvirtai ir savarankiškai 😉 .
    Aš dabar laikausi tokios taisyklės: kai nežinau, ką daryti, padarau pertrauką. Ir šeimoje turime erdvę, kur galime pabūti su savimi ir susitarti su savimi 🙂
    O su liūdesiu griežčiau, kitaip atsives dar ir kokias depresijas – jis tai gali 🙂 ..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s