Reklama..

Reklama tiek įaugusi į mūsų kasdienybę, kad jau daugelis ją priimame kaip savaime suprantamą dalyką.. Na, kas čia tokio, atrodytų – reklama nurodo mums naujas geras prekes, ir tiek. Mes juk sąmoningi, nekvaili – nepulsime juk bėgti pirkti visko, ką reklamuoja.. Ar manote, kad tikrai taip ir yra? Vis garsiau prabylama apie tai, kad reklama ne tik nurodo mums naujas prekes, bet ir.. iškraipo mūsų sąmonę bei realybės suvokimą.

Pažvelkime į skaičius: kiekvienais metais pasaulyje reklamai yra išleidžiama apie kelis šimtus milijardų dolerių, šiuolaikinis žmogus nuo gimimo iki pilnametystės pamato vidutiniškai kelis šimtus tūkstančių reklamų. Manote, tai niekaip neveikia žmogaus pasaulėžiūros? Psichologai teigia, kad kiekvienas žmogus intuityviai priešinasi naujai, nepažįstamai informacijai, bet.. jei ta informacija kartojama dažnai ir nuolat – ji tampa žmogui savaime suprantamu dalyku, net jo pasaulėžiūros dalimi.

Būtent dėl šios priežasties reklama vis kartojama. Ypač stiprų poveikį ji daro vaikams – jų sąmonė tarsi švarus popieriaus lapas ir galima teigti, kad dažnai žiūrintis reklamas vaikas susidarys nuomonę apie pasaulį būtent iš jų. Žmonės nenori pripažinti, kad reklama jiems daro poveikį, jiems atrodo, kad prekes jie pasirenka patys, kad seniai jų norėjo. O ir reklama pabrėžia, kad ji tik siūlo, o renkasi pats vartotojas.

Tačiau seniai įrodyta, kad reklama turi stiprų psichologinį poveikį ir neabejotinai daro įtaką žmogui. Reklamos kūrėjai ne tik informuoja, bet ir stengiasi įtikinti žmones pirkti reklamuojamą prekę. Gera reklama skaitoma ta, kuri įtikina žmones, kad jie pasirenka patys ir kad šis pasirinkimas yra vienintelis teisingas. Dėmesys patraukiamas tuo, kas miela ir gražu, kas patinka, kas sukelia tam tikras emocijas: gražūs vaizdai, gražūs žmonės, jumoras, muzika, lengvai įsimenantys tekstai.

Reklama susiejama ir su mėgiama sporto šaka, įvairiais renginiais ar žymiais visuomenėje žmonėmis. Beveik visų mintyse yra įsirėžę kažkokie populiarūs produktai, kurie asocijuojasi su mėgstamais renginiais ar žymiais žmonėmis. Tuo pasiekiama, kad priimdami sprendimus, žmonės vis dažniau remiasi stereotipais. Žmogus skatinamas būti kaip dauguma, pritapti, neatsilikti. Pirkdami tam tikrą reklamuojamą prekę, žmonės tarsi siekia kartu įsigyti ir visas emocijas bei būsenas, kurias rodo reklama: grožį ir populiarumą tam tikrų daiktų pagalba, sveikatą, jaunystę, linksmą gyvenimą..

Visos šios veiklos rezultatas – imlus naujovėms ir šablonams vartotojas. Sukuriamas sudėtingas sintetinis bedvasis pasaulis, kuris kupinas daugybės išorinių daiktų, kurių vertė vis kinta ir daugumos kurių tiesiog neįmanoma įsigyti. Taip žmonės įpranta atiduoti savo energiją ir individualumą, laukti pritarimo ir pripažinimo, siekti panašumo į siūlomus šablonus.

Ar žinote, kad šio sintetinio pasaulio galime lengvai atsisakyti, tiesiog išjungę televizorių, arba bent jau sąmoningai vengdami reklaminių pauzių? Ar esate matę, kad reklama siūlytų kažką dvasingo ir nematerialaus? Ji įtraukia mus į daiktų pasaulį, tuo pačiu atitraukdama mus nuo mūsų pačių vidinės jėgos ir individualumo. Gyvenimas be dvasinių procesų tampa tuščias ir beprasmis.

Viename dokumentiniame filme, kuriame nagrinėjamas reklamos poveikis vaikams, buvo parodytas kelių minučių reklamų vaizdai, kuriuos peržiūrėjus norisi šaukti: pabuskime! Gyvenimas iš tiesų yra nuostabus ir gražus, jei atmesime viską, kas netikra. Tikras gyvenimas yra paprastas, juk visi žinome, kad paprastumas – raktas į vidinę taiką ir ramybę. Būkime atidūs informacijai, kurią girdime, skaitome ir stebime.

Pabaigai ištraukos iš F.Beigbederio knygos “99 frankai“, pagal kurį pastatytas to paties pavadinimo filmas. Jis apie žmones, kurie kuria reklamą. Kaip ir dažnoje knygoje, daug kas išdidinta ir paryškinta, bet tiesos tame yra, pažiūrėkime:

“.. Viskas perkama: meilė, menas, žemė, jūs, aš.. Žmogus – produktas, kaip ir kiti produktai su.. ribotu naudojimo terminu. Reklamininkai priverčia jus svajoti apie tai, ko jūs niekada negalėsite turėti: pas mus dangus visada mėlynas, merginos visada gražios, ir tobula, paretušuota “fotošopu“ laimė.. Galvojate, aš padarau pasaulį gražesnį? Ne, aš jį bjauroju.

…Tai aš sprendžiu, ko jūs norėsite rytoj, pasodindamas jus ant priklausomybės “naujas“. Tai aš, kuomet jūs susitaupote pinigų “savo“ svajonių automobiliui, po pusmečio jį paverčiu niekuo, siūlydamas naują modelį. Tai mano pastangomis jūs nuolat nusiviliate, tai aš jums įperšu vis naujus norus, kurie yra ne jūsų, o mano. Jūs norite to, kas naudinga man..

…Ar žinote, kad kiekvienais matais pasaulio reklamos biudžetas yra apie 500 milijardų dolerių. SNO tyrimai parodė, kad 10 procentų šios sumos pakaktų, kad per pusę sumažintume badą Žemėje..“

Tokia mūsų realybė šiandien. Ką apie tai manote jūs, kaip galėtume tai pakeisti?

Reklama

8 mintys apie „Reklama..“

  1. Labai įdomi tema. O “99 frankai“ nors ir labai šizofreniška (čia dėl to pagrindinio herojaus, kuriančio reklamas), bet kartu labai verčianti susimąstyti knyga. Be to, tai retas atvejis, kai filmas dar geresnis už knygą (mano nuomone). Labai rekomenduoju pasižiūrėti visiems, “mėgstantiems“ ar tiesiog nevengiantiems reklamos.

    Patinka

  2. Labas, DNR 🙂

    Dėl filmo ir knygos sutinku – gerai apibūdinai: šizofreniška. Žinai, pati nustebau, kad pažiūrėjau filmą iki galo (man jis pasirodė tiesiog baisus), o paskui perskaičiau knygą. Matyt, iš tiesų paveikė tie kraštutinumai, personažai, jų gyvenimo būdas ir toks.. galingas jų poveikis visuomenei. Pagalvojau: ir mus tokie praktiškai valdo…..

    Patinka

  3. Labas vakaras, Ruvi 🙂
    Na, kaip jau kalbėjau pas save, televizorių žiūriu kai sergu, ha ha :))
    O jei rimtai: visiškai sutinku su jūsų išdėstytomis mintimis. Manau, pasirinktas geras psichologinis būdas paveikti žmones.
    Kartojimas – jis tikrai veikia pasąmonę 🙂 Jau pabandžiau ir man puikiai sekasi.
    Tik naudoju, žinoma, man reikiamą ir naudingą informaciją, ir savais, drįstu teigti – kur kas švaresniais ir šviesesniais, asmeniniais tikslais 😉

    Patinka

  4. Labas vakaras 🙂

    Įdomiai aprašyta, Vilte, “norai, kurie yra ne jūsų, o mano“- būtent reklama galingiausias manipuliavimo įrankis. Įdomiausiai, kad tokie dalykai kaip meilė reklamos pagalba tampa kažkokia parodija: “mes jus mylime“, o užrašas “Love“ puikuojasi kur tik įmanoma. Tokie pasakymai kaip: “Sunkus gyvenimas, bloga vaikystė“ ir panašiai didžiąja dalimi tėra iliuzija, nes visa tai grįsta: “aš neturiu to, aš negaliu, kaip ir kiti nusipirkti to“- žodžiu tai netikri norai ir tam yra priešnuodis- sąmoningumas. Kai tik nustojame žaisti vartojimo žaidime- gyvenimas pradeda matytis vis šviesesnis ir šviesesnis.

    Patinka

  5. Labas rytas visiems 🙂
    Miela Edita, televizoriaus staiga atsisakyti nėra lengva – juk taip taip pat vienas iš stiprių įpročių 🙂 . Na, bet palengva įmanoma.. Man pradžioje kažko trūko, bet dabar išmokau tikslingai naudotis informacija ir priklausomybės nuo televizoriaus neturiu visiškai. Galiu ir kokią laidą pažiūrėti, jei noriu, bet kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad nieko man įdomaus ten nėra..
    Yra knygos, videogrotuvas, yra kompiuteris – įpratinau save rinktis informaciją, o ne priklausyti nuo jos 😉 ..

    Vytai, reklaminiai tekstai išties parodiniai, kai įsiklausai ir kai supranti, kad jais pudrinamos smegenys, topiniai man – “tu to verta (s), mes mylime tave, mes tavimi rūpinamės..“ (jei pirksi tai, ką mes tau peršame) 🙂 ..
    Džiaugiuosi, kad žmonės atsipeikėjo ir vis mažiau pasiduoda tam muilinimui 🙂 .

    Patinka

  6. Manau, kad straipsnis puikiai atskleidžia tiesą. Tiek tai, kad reklama įtakoja konkrečios prekės pasirinkimą iš visų, tiek tai, kad mūsų norai yra formuojami.

    Nuolatinis kartojamas veikia lygiai kaip patarlė: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“, t.y., reklamos kūrėjų teigiamas noras, tampa mūsų trokštamu ir siekiamu dalyku.

    Filmai 99 Frankai įtraukiau į žiūrėtinų sąrašą.

    Patinka

  7. Labas, Povilai 🙂
    Smagu tave matyti 🙂
    Man lengva apie tai rašyti, nes visiškai nežiūriu televizoriaus.. Nors ir kai žiūrėjau, reklama erzino. O pirmą kartą apie tai susimąsčiau, kai pamačiau, kad spauda (kurios taip pat jau neskaitau) virto beveik vientisa reklama: gaunasi labai nesąžininga: perki, tarkim, žurnalą, sumoki, o jame didesnė pusė reklamos.. Taip kad mano santykis su reklama jau aiškus: jos nėra mano gyvenime 😉
    O filmas tai labai specifinis, aš jį pavadinčiau žiauria tiesa. Man jį parekomendavo, bet kai pradėjau žiūrėti, galvojau, nepažiūrėsiu iki galo, nes šokiravo.. Bet pažiūrėjau ir nesigailiu, nes galutinai sugriovė iliuzijas apie reklamą.

    Patinka

  8. Atgalinis pranešimas: Apie naujienas – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s