Kinų žolelių medicina

Pastaraisiais dešimtmečiais žmonės Vakaruose ėmė kitaip suvokti sveikatą. Pajutę didesnę atsakomybę ir supratę, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, jie vis dažniau teikia pirmenybę sveikatos išsaugojimui, o ligos atveju gydosi kuo natūralesnėmis priemonėmis. To tikrai galime pasimokyti iš kinų medicinos, kurios didelę dalį sudaro būtent žolelių terapija.

Žolelėmis gydoma labai daug ligų – nuo peršalimo iki chroniškų ligų, nuo nerimo iki sudėtingų psichikos sutrikimų. Jos teikia veiksmingą, bet švelnią pagalbą kūnui ir protui, padeda atgauti pusiausvyrą, o patikimumas pasitvirtino per daugelį amžių. Tinkamai naudojami, augaliniai preparatai neturi jokių šalutinių poveikių. Tai organiniai (organinis – sugebantis save atkartoti, pasidauginti) preparatai, kurie yra tinkamiausi žmogaus (organiniam) kūnui.

Gydymo žolelėmis pradžia Kinijoje siejama su seniausiai žinomu tekstu “Mišiniai 52 negalioms gydyti“ (Whu Shi Er Bing Fang), datuojamu 168 metais prieš Kristų. Tradiciškai kinų medicinoje prie augalų priskiriamos ir kitos substancijos: mineralai, kriauklės, gyvūnai ir vabzdžiai. Norint suprasti, kaip kinai naudoja žoleles, svarbu įvertinti, kad kiekviena žolelė turi savo energiją, kuri, priderinta prie žmogaus energijos, padeda grąžinti sveikatą.

Taigi, pagrindiniai du elementai yra žmogaus energija ir žolelių energija. Tai reiškia, kad augalo parinkimas ir jo naudojimo būdas yra labai individualūs, bet yra ir plačiai naudojamų, laiko patikrintų žolinių preparatų, kurie tinka daugeliui. Paprastai kinų medicinoje tai, kas karšta, vėsinama, o tai, kas šalta – šildoma, ir tokiu būdu yra atstatoma energijų pusiausvyra.

Kinų žolelių medicinoje egzistuoja labai įdomus ryšys tarp naudojamos augalo dalies ir jos naudojimo paskirties. Išorinės augalo dalys – šakelės ir lapai – veikia išorines kūno dalis ir tinka negalavimams, pasireiškiantiems kūno išorėje, pvz., peršalimui ar gripui. Šaknys ir šakniagumbiai, esantys giliai žemėje, paprastai naudojami kūno vidaus organų gydymui.

Be to, augalai, kurie išoriškai atrodo panašūs į tam tikrą žmogaus kūno dalį ar organą, gali būti naudojamas tai kūno daliai gydyti. Pvz., graikinis riešutas yra panašus į žmogaus smegenis ir naudojamas inkstų energijai gydyti, kuri, pagal kinų medicinos principus, tiesiogiai palaiko ir maitina smegenis. Vakaruose ši idėja gerai žinoma žolininkams ir homeopatams. Mineralų ir kriauklių energija yra sunkesnė, ji ramina dvasią, apsaugo nuo nepastovių nuotaikų, nerimo ir nemigos.

Žolelės naudojamos ir pavienės, ir mišiniai. Keletas augalų, sumaišytų kartu, daro stipresnį poveikį – tai sinergetinis (gr.synergetikos – sąveikaujantis, veikiantis ta pačia kryptimi, sustiprinantis vienas kitą) efektas. Jų sudėtis koreguojama individualiai kiekvienam pacientui, bet yra ir bendri mišiniai, kurie vadinami patentais. Patentai būna įvairių formų: piliulės, granulės, tinktūros, aliejai, skysti tepalai bei pleistrai.

Labiausiai paplitęs žolelių naudojimo būdas yra arbatos. Jų nuoviras geriamas mažais gurkšneliais. Kita forma – milteliai – tai susmulkintos žolelės. Jie gali būti beriami ant odos, sergant odos ligomis, o siekiant vietinio poveikio – įtraukiami į nosį ar gerklę. Iš miltelių ruošiami ir nuovirai, jie beriami ir į paprastą arbatą. Jie patogūs naudoti, nes gali būti ilgai laikomi.

Dar viena augalų naudojimo forma – piliulės. Jos daromos iš miltelių ir skysčio, pavyzdžiui, medaus, vandens, ryžių ar kviečių miltų pastos, krakmolo. Piliulės įsisavinamos lėčiau ir paprastai naudojamos kaip tonizuojanti priemonė lėtinių ligų atveju, arba kai reikalingas greitas gydomasis poveikis. Dar piliulės yra gaminamos, kai žolelių negalima kaitinti.

Naudojamos ir granulės – verdami dideli kiekiai nuovirų, jie perkošiami, ir iš nuosėdų bei krakmolo ruošiama granulių masė. Tinktūros – gaminamos mirkant žoleles alkoholyje, jomis dažniausiai gydomi artritai. Retkarčiais tinktūros naudojamos lašais kaip tonizuojanti priemonė. Nealkoholiniai ekstraktai gaunami virinant žoles ant lėtos ugnies vandenyje arba augaliniame aliejuje, kol jis tampa koncentruotas ir tąsus, sirupo konsistencijos.

Šie ekstraktai gali būti geriami arba naudojami ir kaip medicininiai pleistrai. Pleistrai tradiciškai naudojami su prie odos prilimpančia medžiaga ir tinka sausgyslių patempimams ir sumušimams gydyti. Dar viena žolelių paruošimo forma – aliejai ir skysti tepalai. Tai skysti žoliniai vaistai, kurių pagrindą sudaro aliejus. Dažniausiai jie naudojami sužeidimams, sumušimams, sportinėms traumoms gydyti, nes įtrinami tiesiai į sužalotą vietą.

Geriausiai gydytis žolelėmis, kurios auga krašte, kuriame gyvename. Jei naudojame kinų žolelių medicinos preparatus, turime griežtai laikytis rekomenduojamų dozių ir atkreipti dėmesį į įspėjimus. Negalima vartoti tų pačių žolelių ar jų mišinių ilgą laiką, taip pat jokiu būdu nevartoti žolinių preparatų, kurie sukelia neigiamą poveikį – tai pavojinga sveikatai.

Kaip ir visame kame, stebėkime, kas mums tinka, o kas – ne. Turime ir mes gilias žolininkystės tradicijas, kurių patirtį galime pritaikyti ligos atveju. Nors tradicinė kinų medicina pripažinta jau daugelyje Vakarų šalių, jos specialistai visuomet pabrėžia, kad jų sukaupta patirtis yra papildomas šaltinis šalia kito medicinos specialisto gydymo – niekas neneigia šiuolaikinės medicinos pasiekimų, tiesiog vykdoma išmintinga senosios patirties ir modernių technologijų simbiozė. Nepamirškime: užsiimti savigyda yra pavojinga.

Mes pripratome gesinti ligų pasekmes ir nesusimąstome apie ligų priežastis. Todėl, jei susergame, susimąstykime – ar sveikai gyvename, ar sveikai maitinamės, ar pakankamai ilsimės, ar esame ramūs. Kitaip.. nuolat gesinsime pasekmes – ligas, o jų priežastys taip ir liks nepakitusios, ir.. kels naujus negalavimus. Skirkime dėmesio savo sveikatai – tai vienintelis būdas būti sveikiems. 🙂

Reklama

3 mintys apie „Kinų žolelių medicina“

  1. Labas vakaras Vilte 🙂

    O juk būtent žmogus yra iš gamtos ir vaistai turi būti iš gamtos (Na žinoma chemija irgi nėra iš kito pasaulio- bet tai jau toli nuo natūralumo).Neneigiu gydymo tradiciniais vaistais. Bet labai keista kai žmonės saujomis ryja antidepresantus, maisto papildus, vitaminus ir t.t. Jei giliau pasižiūrėjus antidepresantai tėra problemos pasekmių gesinimas. Dar įdomiau, kad antidepresantuose yra medžiagų sukeliančių priklausomybę jiems. Neveltui anglų kalboje žodžio “drugs“ reikšmė ir vaistai ir narkotikai. Tuo tarpu žolelės kartais nemėgstamos nes manoma, kad jos “per silpnos“ ir pan., atrodo kad poveikis turi būti akimirksniu

    Patinka

  2. Labas rytas, Vytai 🙂
    Būtent – yra kraštutinumai: puolimas į cheminius vaistus arba tik į žolinis papildus, arba į tai ir į tai. O tiesa kitur: atrasti, suprasti ligos priežastį ir ją pašalinti. Atrodo sudėtinga, bet iš tiesų paprasta: pašalinus priežastį, pasitraukia ir liga. O dabar dažniausiai gesinamos pasekmės, o priežastis išlieka, keldama vis naujas ligas..
    Kai esame atidūs sau, tuomet nereikia nuolat gerti vaistų ar papildų, o tik reikalui esant.
    Įdomu, apie “drugs“ nieko nežinojau, ačiū, kad pasidalinai 🙂 . Va matai, net pavadinimas kartais nusako esmę..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s