Vegetarizmas: už ir prieš

Racionalios mitybos mokslas (dietologija) nuolat ieško optimalaus mitybos varianto. Klasikinė mitybos teorija neįsivaizduoja mitybos be mėsos, nes ji yra pagrindinė baltymų, o kartu ir nepakeičiamų amino rūgščių šaltinis. Mokslinės išvados, o ir asmeninės žmonių patirtys šiuo klausimu labai skiriasi. Tačiau medicininė literatūra vis dažniau rekomenduoja riboti mėsos valgymą. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie atsisako mėsos ir renkasi vegetarizmą.

Viena galima pasakyti tiksliai: išvystyta mėsos pramonė, siūlydama didžiulį kiekį ir įvairovę mėsos gaminių, iškreipė šiuolaikinio žmogaus optimalios mitybos suvokimą – mėsos tikrai valgoma per daug. Nuo senovės mėsos valgymą įvairių tautų papročiai ribodavo pasninkais. Dauguma rytų mokymų mėsos pataria nevalgyti dėl filosofinių motyvų. Pavyzdžiui, Ajurveda, nors ir nėra griežta mėsos valgytojams, bet teigia, kad mėsa neigiamai veikia žmogaus psichiką ir emocijas.

Žvilgtelėkime, ką mokslas šiai dienai sako apie mėsos ir jos produktų vartojimą. Pirmiausiai – apie mėsos naudą. Mėsoje yra daug vertingų baltymų (20 proc.), kuriuose yra visos 8 nepakeičiamos amino rūgštys. Organizme jos nesintetinamos, todėl jų turime gauti su maistu. Amino rūgštys skatina fermentų gamybą, imuninės sistemos ir medžiagų apykaitos veiklą.

Mėsoje yra geležies. Mažakraujystė, mažas hemoglobino kiekis kraujyje – pirmas ženklas, kad organizmui trūksta geležies. Žmogaus organizmas pasisavina 20-40 procentų mėsoje esančios geležies, o iš augalinio maisto jos pasiima tik 2-14 procentų. Mėsoje gausu B grupės vitaminų, tokio didelio kiekio šio vitamino nėra nei viename augaliniame maisto produkte.

Kai negauname B12 vitamino, susergame piktybine mažakraujyste, taip pat pažeidžiama nervų sistemos bei virškinamojo trakto veikla. Mėsa teikia sotumo jausmo, yra kaloringa, jos produktai virškinami skrandyje 3-3,5 valandos. Tai mokslu patvirtinti mėsos vartojami pliusai, dabar pažvelkime į minusus.

Mėsos žala. Žmogaus organizmas per parą netenka tik apie 23g baltymų, kurie turi būti grąžinti. Jei suvalgome 200g mėsos, tas kiekis bus kompensuojamas, o jei mėsos (ar kitų baltymų) valgome be saiko, tai pernelyg apkrauname inkstus, ir jie nespėja šalinti besikaupiančių atliekų. Ypač pavojinga šlapimo rūgštis, kuri kaupiasi kraujagyslėse, sąnariuose, stubure (susidaro druskų nuosėdos).

Valgantiems daug mėsos, keičiasi žarnyno mikroflora, daugėja puvimo bakterijų, kurių veiklos produktai kenksmingi. Mėsoje daug purinų, kurie nuodija kraują, be to, mėsos riebalai sudaryti iš sočiųjų rūgščių, kurių perteklius skatina širdies ir kraujagyslių ligas ir auglių atsiradimą. Ateroskleroze sergama dėl cholesterolio pertekliaus, kurio mėsoje yra ypač daug.

Kad organizmas suvirškintų mėsą, jis turi išeikvoti apie 50 procentų visos kūno bioenergijos, todėl persivalgę mėsos, 2-3 valandas esame vangūs. Be to, verdant bei kepant mėsą, žūsta daug vitaminų ir naudingų medžiagų, tuo tarpu augalinius produktus galime valgyti žalius, iš jų organizmas pasisavina daugiau naudingų medžiagų, ypač biologiškai aktyvių – flavanoidų, chlorofilo ir kt.

Tai faktai, o kokie dietologų patarimai šiuo klausimu? Pirmiausiai tiems, kurie linksta link vegetarizmo: tapti vegetaru gali dvasiškai stiprus, motyvuotas žmogus, pakankamai “pasikaustęs“ mitybos klausimais. Atsisakę mėsos ir jos produktų žmonės turi mokėti balansuoti mitybą taip, kad netrūktų baltymų. Ypač pavojinga staiga keisti mitybos įpročius ir vienu metu išbraukti ir mėsą, ir žuvį, ir pieno produktus.

Organizmą reikia pratinti pamažu, kad jis spėtų prisitaikyti. Dauguma mėsos atsisakančių žmonių pajunta aiškų vidinį poreikį tokiam mitybos būdui. Jei tai darysime dėl mados ar tik iš egoistinių (pvz., trumpalaikis, dėl išvaizdos) paskatų, toks mėsos atsisakymas ne tik nepadės, bet gali ir pakenkti sveikatai bei psichikai, nes pasąmonės blokas “reikalaus“ mėsos.

Todėl jei nėra stipraus vidinio poreikio būti vegetaru, o norisi eksperimentuoti, pirmiausiai išsivaduokite nuo negatyvių minčių ir emocijų. Mityba turi derintis su bendra žmogaus būsena, priešingu atveju žmogus jaus tik diskomfortą, o bioenergijos kompiuteris “badaus“, nes nesugebės pasiimti iš maisto jam nebūdingų vibracijų, nekalbant apie maistines medžiagas. Tokiam žingsniui reikia rimtai pasiruošti.

Na, o negalintiems atsisakyti mėsos, rekomenduojama riboti jos valgymą. Mokslas vis mažiau ką gali pasakyti mėsos vartojimo naudai. Minėti 200 gramų – tai tas kiekis, kurį per dieną galime sau leisti, netrikdydami sveikatos. Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą liesą mėsą. Jei labiau mėgstate riebią ir keptą – apsiribokite 2-3 kartais į savaitę.

Žmonės, kasdien valgantys mėsą, ypač su bulvėmis ar krakmolingu maistu, dažniau serga žarnyno ligomis: nesuvirškinta mėsa sukelia žarnyno intoksikaciją. Sūrios, rūkytos mėsos perteklius sukelia agresiją, spazmus (gali skaudėti galvą), blokuoja tulžies ir šlapimo pūslės darbą. Jei sergama sąnarių ligomis ar sutrikusi kraujotaka, derėtų mėsą pakeisti žuvimi.

Kaip matome, sprendimas valgyti ar ne mėsą yra labai asmeniškas ir sąmoningas, todėl negali būti įtakotas iš išorės. Ką jūs apie tai manote?

(Rėmiausi dr. D.Sekmokienės darbais)

Reklama

8 mintys apie „Vegetarizmas: už ir prieš“

  1. Labas Vilte:)

    Turbūt neatsitiktinai žmonės vis dažniau renkasi vegetarizmą. O apie tai mąstau ir aš pats, nes kaip ir rašei sunkumas tikrai jaučiamas po mėsos valgymo. Čia vėl visokie stereotipai, kad mėsa priduoda energijos, taip priduoda, bet kiek energijos sueikvoja organizmas virškindamas tą mėsą. Juk jei suvalgysime apelsiną tai skrandis jį suvirškins per 20 min, todel po vaisių valgymo jaučiamės gan lengvai. O jeigu tenka švęst, kur įvairiausi mėsos patiekalai maišomi su bet kuo, kad ir saldumynais ar netgi alkoholiu…

    Ačių už susimastyti verčiantį straipsnį 🙂

    Patinka

  2. Dar kartą labas 🙂
    Čia vėl reikia įsiklausyti į savo kūno poreikius. Šiuolaikinis žmogus daug ką daro “pernelyg“, ir tai apima beveik visas sritis – tai tarsi kažkoks gerovės simbolis, kai visko daug ar per daug..
    Keletą kartų po kelis metus gyvenau be mėsos, bet vis dar grįždavau. Dabar apsiribojau keletų kartų į mėnesį, čia jau pritariu dr.Sekmokienei, kad vegetarizmui reikia subręsti.
    Net Dalai Lama buvo persistengęs su uolumu vegetarizme: susikėlė mechaninę geltą, valgydamas vietoje mėsos riešutus – apie tai jis rašo savo biografinėj knygoj.
    Taigi, viskas savo laiku ir sąmoningai – tuomet viskas gerai gaunasi 🙂

    Patinka

  3. Labas,

    Ačiū, informatyvu ir objektyvu. Labai geras pastebėjimas, kad pereiti reikėtų palaipsniui, o ne šokti stačia galva į vegetarizmą. 🙂 Aš pats mėsos vartojimą sąmoningai riboju (visgi gyvūnai), o ir noro valgyti kasdien toli gražu nėra. 🙂

    Linkėjimai,
    Saulius

    Patinka

  4. Turiu natūralų mėsos ir riebių produktų ribojimą. Nuo kokių 15 metų natūralus gebėjimas virškinti riebų maistą palaipsniui dingo. Pvz., ar atsimenate kaip anksčiau valgydavome kaimiškus rūkytus lašinius? Dabar, jei kartu nevalgyčiau daugybės duonos ir salotų, tai galėčiau iškart bėgti į toletą ir… atsikratyti riebalų 😉 Žinoma, to pasekoje apskritai pradėjau valgyti mažai mėsos, jokių lašinių, daug daržovių.

    Todėl labai jaučiu, kas apkrauna skrandį, o kas ne. Natūraliai suvalgau mažiau mėsos, o valgis prie kurio nėra salotų dubenio – tiesiog ne maistas 🙂

    Kita vertus, kažkas galėtų sakyti, kad tai virškinimo sutrikimas. Jei taip, tuomet man jis patinka 😉

    Todėl visiškai pritariu, kad vegetarizmas ar polinkis į jį, priklauso nuo kiekvieno žmogaus, ir einama į jį palaipsniui.

    Patinka

  5. Labas, Povilai 🙂
    Tu tiesiog intuityviai išmokai išgirsti ir jausti savo kūno poreikius maistui. Tai yra didžiausias pasiekimas, nes kaip teisingai pastebėjai – taisyklės mityboje yra apibendrinti dietologų patarimai ir optimalumo paieškos 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s