Mes esame užprogramuoti sėkmei :)

Netikite? Ir man keistai nuskambėjo šis tvirtinimas. Bet, anot Džono Kecho, knygos “Pasąmonė gali viską“ autoriaus, tai yra absoliuti tiesa, tereikia atidžiau pažvelgti į gamtą. Į ją mes dažniausiai žvelgiame, kai ji mums primena apie save stichijomis, į gyvūnų pasaulį žvelgiame, kai norime pateisinti savo silpnybes ir lyginamės su jais.. Tuo tarpu nematome svarbiausio: gamtoje vyrauja absoliuti tvarka ir užprogramavimas tobulėjimui bei sėkmei.

Pažvelkime į gamtos ir gyvūnijos įvairovę, mutacijų-prisitaikymo subtilybes ir galimybes, gyvųjų grandinių sąveiką, ir mes suprasime, kad viskas gamtoje orientuota į tobulumą. Daug ko mes nesuprantame, todėl aiškiname savaip ir dažniausiai iš baimės (nežinomybės) pozicijų, be to, mes nesijaučiame gamtos dalimi, bet jaučiamės visagaliais Žemės valdytojais ir karaliais..

Kurlink tas išsikėlimas virš viso veda, mes jau pradedame matyti. Vienybės principas nėra sugalvotas idealistų, tai visa ko gyvo gyvavimo principas. Mes esame gamtos dalis ir, logiška – gyvename pagal jos dėsnius – suprantame tai ar ne. Visi sutiksime, kad pakanka pakliūti į gamtos stichijų šėlsmą, ir mes pasijuntame bejėgiais.. Matyt, atėjo laikas atidžiau pažvelgti į mūsų visų namus – Žemę ir pradėti realiai taikyti jos dėsnius savo gyvenime.

Kas gi pirmiausiai krenta į akis? Žinoma, absoliuti tvarka, tikslingumas, sąveika ir tobulėjimas. Keičiasi metų laikai, ir tai “supranta“ augalai: pasėta šiltuose namuose rudenį sėkla vargiai išdygs, o jei ir išdygs, sparčiai augti pradės tik atėjus pavasariui. Iš tam tikros sėklos išaugs tik tam tikros rūšies ir spalvos augalas. O kur grandiozinis žaliųjų augalų darbas, aprūpinantis mus deguonimi..

O vandens ciklai – garavimas ir krituliai – tai teikia augmenijai gyvybę, kuri aprūpina mus deguonimi. Žemė apsisuka aplink Saulę per 365 su trupučiu dienų, o per tą laiką įvyksta ciklų ir metų laikų kaita, su visa įvairove skirtingose Žemės vietovėse. Ir visa ši grandiozinė veikla visuomet atliekama pilnai, reikiamu laiku ir, mūsų supratimu – sėkmingai 🙂 ..

Sėkmė – natūralus Visatos dėsnis. Gausa – taip pat.. Gamtoje vyrauja tvarka, sėkmė ir gausa, tereikia sustoti ir atidžiai pažvelgti, kad visa tai pastebėtume. Net kai žmonija savo veikla kenkia Žemei, ji nepailsdama sėkmingai kartoja ciklus, metų laikus, kantriai atlikdama savo nelengvą triūsą ir tarsi nepaliauja tikėtis: kiek dar klaidžiosime savo egoizmo labirintuose, kada pagaliau atsigręšime į tai, kas mums natūralu ir įgimta?

Tik žmogiškuose reikaluose mes kuriame ir nepriteklių, ir gausą. Vieni žmonės yra sėkmingi, kiti – ne. Kodėl taip atsitinka? Kodėl gamtoje sėkmė ir gausa yra savaime suprantamas dalykas, o žmonių visuomenėje – ne? Argi mes nesame viena iš šios galingos sistemos dalių? Juk nesėkmės nepadeda niekam, o sėkmė padeda daugeliui – kaip tik dėl šios priežasties sėkmės “kodas“ įskiepytas visoms gyvybės formoms. Nesėkmė yra tarsi sistemos krachas, savotiškas nenormalumas..

Kiekvienas žmogus gimsta švariu, galime net vadinti nušvitusiu, o vyraujančios visuomenės taisyklės ir normos pamažu jį įstūmia į nenatūralią būseną. Joje sąmonė aptemsta, paminamas žmogaus kūrybiškumas, prigimtiniai talentai, ir žmogus pradeda stengtis įtikti, atitikti, sekti. Tokioje būsenoje mes patikime viskuo, ką mums sako ir gyvename pagal priimtus daugelio šablonus. Taip atitrūkstame ir nuo prigimtinio ritmo, ir nuo vienybės suvokimo.

Atgauti aiškų suvokimą galime kiekvienas, tereikia panorėti. Mes užprogramuoti sėkmei, kitaip ir būti negali – juk esame sėkmingos visumos (Visatos) dalis. Visos mūsų nesėkmės yra iš nežinojimo ir atitrūkimo nuo savo vidinio potencialo. Turime pabusti ir pamatyti savo gyvenimą tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį mes norime matyti arba tokį, kokį jį mums rodo.

Prisijunkime ir lygiuokimės prie to, kas harmoninga, šviesu ir tikra – kiekvienas tai jaučia savo širdimi. Skleiskime su meile ir giliu pasitikėjimu savo vidinį potencialą, tuomet viskas, ką mes bedarytume – ar mokytume vaikus, ar statytume namus, ar dirbtume pardavėju, ar rašytume knygas ar muziką – visa tai atneš sėkmę ir gausą į mūsų gyvenimą.

Kitaip ir būti negali: kai veikiame gyvenime nuoširdžiai, kūrybiškai ir su meile, mes prisidedame prie visuotino gėrio ir harmonijos kūrimo, o tai yra visapusiškai palaikoma mūsų vidinių kodų ir programų. Juk esame visumos dalis, kuri, kaip matome, veikia išvien ir visų labui..

Taip teigia Džonas Kecho, ir sunku tam prieštarauti. Man ši analogija labai artima. O jums? 🙂

Reklama

15 minčių apie „Mes esame užprogramuoti sėkmei :)“

  1. Klysti. Kuo toliau pažengusi civilizavija, tuo ji tolsta nuo Darvino idealios (evoliucionuojančios) planetos modelio.
    Tas labai akivaizdu pasižiūrėjus į dabartinės ES deklaruojamas vertybes, kai yra premijojami visokie dvasios, mralės ar kūno išsigimėliai ir/ar parazitai. Sukuriama įdinga paskatų sistema, kai geriausi individai turi mažiau šansų daugintis taip skurdindami rūšies genofondą.

    Patinka

  2. Labas vakaras 🙂
    Aš kaip tik apie tai ir rašau – visuomenės sugalvoti šablonai mus atitolina nuo prigimtinių, užprogrmuotų savybių, kurios, anot D.Kecho, yra mumyse, nes mes esame Visatos dalis 🙂
    Visuomenės vertybės ir Visatos dėsniai, prigimtinės savybės yra skirtingi dalykai.
    Gal ir klystu, bet stengiuosi suprasti 🙂

    Patinka

  3. Šito konkretaus žmogaus rašliavos neskaičiau, bet panašu į bet kurio “motyvatoriaus“ kūrinius: paimamas gražus šūkis, jam skuriamas kontekstas, ir pateikiama kaip kažkoks atradimas ar filosofija.

    Šiuo atveju ar tyčia ar iš nežinojimo daroma klaidinga išvada, kad remiantis gamtoje visi individai yra sėkmingi (autorius tikriausiai Darvino neskaitė… o gamtą matė tik pro langą).

    Jei trumpai – esant natūraliai atrankai rūšis prisitaiko ir evoliucionuoja (t.y. sėkmingai vystosi), bet atskiri individai dažniausiai būna nesėkmingi (žūna anksti.. atskirų rūšių iki 90% gimusių jauniklių nesulaukia brandos. nesu tikras ar tai galima pavadinti sėkme.. jų konkretų atvėjį). Su žmogumi dar prasčiau…

    Patinka

  4. Jaunystėje aš irgi buvau susižvėjęs visokių Napoleon Hill ar Brian Tracy rašinėliais.

    Pagrindinė idėja, kad jei tikrai ko nors nori ir sieki.. viskas įmanoma yra gera, bet visa kita – tik triukšmas.

    Patinka

  5. Kiekvienas ieškome atsakymų savais būdais ir keliais. Nors daug iš to, ko mokiausi ir neatitinka mano požiūrio, negalėčiau pavadinti to visokiais ar rašliavomis – tai patirtis, pakopos į tolimesnes paieškas.
    Nesistengiu kažką įteigti ar pateikti kaip absoliučią teisybę. Man šis požiūris artimas – pati gyvybė yra stebuklas ir sėkmė.. Aš suprantu, kad autorius rašė apie visumą, vystymąsi, ciklus, bet ne apie Darvino teoriją, dėl kurios, beje, jau senokai vyksta ginčai tarp mokslininkų – belieka lukterėti, kokias galutines išvadas jie padarys.
    Matyt, viską lemia požiūris – aš pastebiu tai, kas man atrodo svarbu 🙂 , o jūs tai, kas jums svarbu, ir tai yra įdomu 🙂

    Patinka

  6. Labas rytas 🙂 Ištikro, juk mes esame sėkmingi tik reikia pamatyti tai. Nėsėkmingumą mums bruka religija, televizija ir visos populiariausios socializacijos priemonės, netgi mokslas, kurį suskirstyčiau į dvi dalis pop mokslu ir likusiu. Populiarusis mokslas, dažniausiai pateikiamas kaip nenuginčijamas teigia, kad vyksta atšilimas, alternatyvusis mokslas teigia, kad temperatūrų kaita normalus procesas. Na Darviną priskirčiau prie pop mokslininkų. Kažkodėl iškeliama konkurencija visoje gamtoje, visai pamirštant daug simbiozės ir bendradarbiavimo pavyzdžių. Kažin ar tarkim stipruolio liūto gyvenimas toks geras, nors ir esi stipriausias bet draugų gamtoje, beveik neturi… O gal geriau buti antilope, kuri visada apsupta draugijos ir visada viena kitai praneša apie naujus žolės plotus, pavojų (bendradarbiavimas), kai tuo tarpu liūtas turi galvoti pats vienas ir būti visiškoje kovinėje parengtyje visą gyvenimą…

    Patinka

  7. Labas rytas, Vytai 🙂
    Vienybės principą, arba, kaip tu rašai – simbiozės ir bendradarbiavimo principą galime pamatyti tik tuomet, kai pajuntame “vieno su visais“ būseną. Būtent pajuntame, o per tą pojūtį ir pradedame matyti, kaip budistai sako, kad “pasaulis yra draugiškas“, o priešiškumas sklinda tik iš mūsų pačių.
    Tai nėra paprasta, nes aplinkos formuojamas konkurencijos ir kovos šablonas gimdo atsiskyrimo, vienišumo ir kovos būtinybės būseną – tai žmogus ir mato aplinkoje pagal savo vidinę būseną.
    Įdomus įvardinimas – popmokslas – pritariu. 🙂

    Patinka

  8. Na, tokiems kaip Dalius, galbūt per daug tos motyvacijos ir nereikia 🙂
    Bet ne visi žmonės yra tokie vienodai pakankamai motyvuoti, ne visi turime vienodai gerą savivertę ir pasitikėjimą savimi. O be to gyvenimas labai permainingas ir negali žinoti, kurią dieną suklupsi ir kada tau prireiks būtent tokios rašliavos užpildyti širdyje atsivėrusiai tuštumai ir nevilčiai. Tokio “triukšmo“, kuris pažadintų iš gilaus įmigio. Peno dvasiai, kad atrastų jėgų atsikelti.
    Ačiū Ruvi už puikų įrašą, man regis, jau pamilau šį tinklaraštį 🙂
    Sėkmės!

    Patinka

  9. Labas rytas, Edita 🙂
    Sutinku, nes kai atsigręžiu atgal, pastebiu, kad stipriausią atramą sunkiose situacijose suteikia ne tiek palaikantys žmonės (nors tai taip pat labai labai svarbu), bet pačio žmogaus atrasti ir suprasti paaiškinimai ir sprendimai toje sunkioje situacijoje. Labai dažnai jie būna būtent įvairioje rašliavoje 😉 .
    Dėkui už gerus žodžius 🙂 draugausim 😀 ..

    Patinka

  10. Klysta žmonės, o kai pažeidžiame gamtos harmoniją, klysta ir gamta. Labai svarbu kaip apibrėšime klaidą. Ar tai kažkas blogo? Nepriimtino? Ar tiesiog signalas jog ne sėkmės keliu pasukai? Šis signalas yra dovana, nes taip aiškiai pasako, kad ne, ne čia tu važiuoji. Klaidos yra dovanos, todėl būtina daryti ir klysti. Kuo daugiau klysi, tuo daugiau atrasi sėkmės kelių. Čia ne koks popsas, o realybė.

    Kai jaučiuosi vienišas, piktas, nesuprastas…stengiuosi pajusti savyje vienybę, bendrumą, nes iliuzija yra tai, kad esame nuo kažko atskirti. Bent jau oras, kurio nemato mus jungia. 🙂

    Linkėjimai,
    Saulius

    Patinka

  11. O man atrodo, Gamta neklysta, ji tiesiog vykdo Darbą, kurio mes nelabai galime suvokti – dėl mūsų trumpos kelionės šiame pasaulyje 🙂 . Paklaidas mes savo veikla įnešame, o be to, mes linkę matyti klaidas, o ne gražius dalykus 😉 .
    Vienybė – taip, nuostabus jausmas, Sauliau, pritariu 🙂 . Kaskart, kai matau Žemės vaizdus iš kosmoso, arba kai tiesiog stebiu gražią gamtą savo gyvenime – taip norisi apkabinti tą visą grožį.. ir toks džiaugsmas kirba širdyje, kad esu visos tos didybės dalelė 🙂
    Jaukaus visiems vakaro 😀

    Patinka

  12. Tiesų yra labai mažai, o visa kita tik nuomonės, apmastymai, požiūris, galų gale vertybės. Bet visa tai kiekvienam savo, todėl komentarai skirtingi, ir jie gina skirtingus įsitikinimus ir nuomones…o kad taip sužinojus Tiesą…:);)

    Patinka

    1. Labas, Nerijau 🙂

      Visos mūsų žinios yra tarpinės pakeliui į Tiesą. Todėl – geriau suklysti, nei visai neieškoti. O atrasime, sužinosime Tiesą visi, tikrai.. tik ieškokime, dalinkimės, keiskimės patirtimi, palaikykime vieni kitus 🙂 ..

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s