Sąmoninga mityba (tęsinys)

Jei žmogaus kūno svoris normalus, jis yra sveikas, pozityviai mąstantis ir besidžiaugiantis gyvenimu, tuomet jo mityba, mąstymo ir gyvenimo būdas yra jam teisingi. Bet jei pastebime, kad pilnėjame, pavalgius traukia prisnūsti, nieko nesinori daryti, jaučiame įvairius sveikatos sutrikimus, nuotaikų pokyčius – dažniau apatiją ar pyktį – turėtume atkreipti dėmesį pirmiausiai į savo mitybą.

Kai maitinamės sąmoningai, subalansuotai pagal savo kūno poreikius, tuomet gauname visas reikalingas medžiagas normaliam kūno funkcionavimui. Kai maisto kiekis viršija skrandžio virškinimo galimybes, kai maistas nekokybiškas, chemizuotas – visuomet atsiranda sutrikimai, kurie galiausiai išprovokuoja įvairius susirgimus. Taisyklė paprasta: kai neviršijame, nenuodijame, tai ir neperkrauname, ir nėra ko valyti: viskas organizme funkcionuoja optimaliai ir į sveikatą.

Jei mūsų išoriniai energijos šaltiniai yra oras, vanduo ir kietas maistas, tai peržvelkime trumpai, kaip mes jais naudojamės – ar visapusiškai ir pilnavertiškai, ar sąmoningai? Pradėkime nuo oro – neveltui senieji mokymai jį vadina gyvybine energija, ore yra reikalingi kūnui junginiai ir mikroelementai. Teisingas, praturtinantis gyvybinėmis medžiagomis kvėpavimas yra diafragminis – taip kvėpuoja kūdikiai, o ilgainiui dėl sėdimo gyvenimo būdo mes įprantame kvėpuoti plaučių viršūnėlėmis, paviršutiniškai. Taigi, yra ką taisyti, nes kvėpavimas – pradžių pradžia..

Dėl būtino vandens kiekio nuomonės vis keičiasi. Ilgai buvo teigiama (pvz., Vydūno ir kitų to meto mokslininkų), kad perteklinis vandens kiekis organizme yra nesveikas ir gerti daug nerekomendavo. Šiandien teigiama, kad vandens per dieną reikia išgerti ne mažiau kaip 2 litrus. Tai pagrindžiama tuo, kad žmogaus kūnas turi virš 70 procentų įvairių kūno skysčių, kuriuos galime papildyti tik gerdami vandenį.

Logiška. Tačiau pastaruoju metu prabylama apie dar vienų tyrimų išvadas: jie parodė, kad su šlapimu pašalinama daugiau skysčių, nei išgeriama. Tai leido daryti išvadą, kad vandenį gauname ne tik gerdami vandenį ar valgydami skystą maistą. Iš kur? Ogi iš.. oro. Taip, ir aš nustebau, bet tai turi mokslinį paaiškinimą: mūsų oras turi drėgmės, kurią mes ir įkvėpiame. Per parą suaugęs žmogus įkvepia apie 10m3 oro, kas prilygsta maždaug 13 kg. Tai yra nemažai, ir iš to kiekio mes gauname ir vandenį – priklausomai nuo oro drėgnumo.

Remiantis šiais faktais teigiama, kad negalima dirbtinai apkrauti inkstų, kepenų, širdies ir kitų organų papildomu krūviu geriant daug vandens. Gerti turime tiek, kiek norime – priklausomai nuo oro, fizinio krūvio ir aktyvumo, amžiaus. Mūsų liežuvis ir burnos ertmė parodo, ar pakanka skysčių – jei atsiranda sausumas, laikas atsigerti, ir ne stiklinėmis, o mažais gurkšneliais. Sveikiausias – grynas švarus vanduo.

Ir trečiasis išorinis energijos papildymo būdas – kietas maistas – mūsų kasdieninis maistas. Pradėkime nuo maisto kokybės. Atidžiai rinkimės maisto produktus, skaitykime jų sudėtį. Nesižavėkime vadinamais velnio mišiniais, kurie pateikiami kaip gurmanų egzotika: pvz., kumpio skonio ledai ar mėsa su šokoladu – tai dirbtinai sukurti mišiniai, kurie neturi nieko bendra su sveika mityba ir kurių tikslas – šokiruoti ir nustebinti (dažnai sveikatos sąskaita).

Jei valgome daug žalumynų, rinkimės vietines daržoves ir vaisius. Iš pirmo žvilgsnio tai priimtiniausia ir švariausia mityba žmogui, palyginus su kitomis mitybos formomis. Tačiau.. dabar nėra nei vienos daržovės ar vaisiaus iš prekybos centro (nebent iš ekologinio skyrelio), išauginto be cheminių trąšų ir neapdorotų, kad negestų, cheminiais priedais. Kai valgome daug tokių žalumynų, kartu valgome ir visą tą chemiją, kuri juose ir ant jų yra. Net kruopščiai nuplovus, chemija jau bus padariusi savo poveikį. Tokie žalumynai dažnai sukelia ir alergines reakcijas.

Labai svarbu išmokti patiems ir išmokyti savo vaikus suprasti, ko reikia kūnui. Tai nereiškia, kad turime gaminti visiems atskirai pagal jų norą, tiesiog paklauskime, ką valgysim, tarkim, vakarienei – makaronų ar salotų su skrebučiais – siūlykime tai, ką galime iš turimo maisto pagaminti. Toks įprotis rinktis išugdys gerą įprotį įsiklausyti į kūno poreikius ir sąmoningą požiūrį į mitybą. Ir būtinai sėskime valgyti už stalo visa šeima.

Ir apie maisto kramtymą – ar susimąstėte, kodėl tai svarbu? Pirmiausiai todėl, kad gerai kramtant maistą, virškinimas prasideda teisingai – jau burnoje, ir tolimesnis maisto įsisavinimas yra kokybiškas. Be to, jei kramtome pakankamai, tai karštas maistas atvėsta iki kūno temperatūros, o šaltas įgauna kūno temperatūrą. Nepamirškime, kad gerai kramtydami maistą, mes pilnai pajuntame skonį ir juo mėgaujamės – skonio receptoriai yra tik burnoje. Jei kramtome nepakankamai, mes nepajuntame skonio ir mums atrodo, kad nepasisotinome.

Yra mitybos ypatumų, atsižvelgiant ir į žmogaus amžių. Iki 25 metų, kol organizmas auga ir visapusiškai vystosi, mityba gali būti gausesne ar dažnesnė (atsižvelgiant į poreikius), įvairi, bet išlaikant balansą. Po brendimo žmogus jau turi būti išmokytas ar išmokęs pažinti savo kūno poreikius ir sąmoningai maitintis. Sąmoningumas mityboje reiškia ir žalingų įpročių atsisakymą – sunku įsivaizduoti, kad sąmoningas žmogus nuodytųsi ar kenktų sau.

Kiek kartų į dieną ir ką valgyti, visada turime spręsti patys. Nepaverskime gyvenimo nesibaigiančiu virškinimu, nes perkrausime kūną ir nesuteiksime jam galimybės kokybiškai atlikti kitas funkcijas ir ilsėtis – kai ilsisi virškinimo sistema, ilsisi ir visas kūnas. Jei išsiugdysime sąmoningą požiūrį į mitybą, tuomet maitinsimės sveikai ir balansuotai – organizmas veiks optimaliai, būsime žvalūs, normalaus svorio, sveiki, jaunatviški ir entuziastingi.

Etika mityboje pirmiausiai reiškia sąmoningą požiūrį į tai, kuo mintame, kaip mintame, ir kaip mityba veikia mūsų savijautą ir gyvenimą. Išorinis etiketas svarbus, bet svarbesnė yra mitybos kultūra, įtakota vidinio suvokimo. Šiuolaikinis gyvenimo būdas iškraipė tą suvokimą, o dar senieji mokymai teigė, kad maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir vaistas – kaip nutolome mes šiandien nuo šito: skaičiuojame kalorijas, gramus, litrus ir negirdime savo tikrųjų poreikių.

Teisus buvo Pitagoras, sakydamas, kad mes esame tai, ką valgome.. Ar sutinkate? 🙂

Reklama

5 mintys apie „Sąmoninga mityba (tęsinys)“

  1. Labas vakaras, Ruvi,

    Esame tai, ką valgome – logiška, intuityvu, todėl visiškai sutinku. Labai patiko platesnis požiūris į mitybą, kad visų pirma maitinamės oru. Po to vandeniu, o tik trečioje vietoje „kietas“ maistas. Mėgstu pirmus du mitybos būdus primiršti sąmoningai, bet pasąmonė daro savo. 🙂

    Kad vandens gerti tiek, kiek norisi irgi man artima, nes atrodo keistai, kad būtinai reikia 2 litrų vandens per parą, lyg žmonės būtų identiški.

    Dar pastebėjau, kad kuo mažiau valgai mėsos, tuo geriau jautiesi. Mėsa veliasi burnoje bei sunkiai virškinasi. Nepalyginsi kokia savijauta, kai persivalgai vegetariško maisto ir kai mėsos. Iš etikos pusės kuo mažiau valgome mėsos, tuo mažiau gyvūnų nuskriaudžiame.

    Pats iš naujo mokausi didelės pagarbos maistui, nes ją per skubėjimą kaip ir turbūt daugelis pamečiau. Mitybos kultūra, tai pagarba savo kūnui, sielai ir maistui.

    Apibendrinant informatyvus ir naudingas straipsnis skatinantis atrasti sąmoningą mitybą. Ačiū!

    Iki malonių akimirkų,
    Saulius

    Patinka

  2. Labas vakarėlis 🙂
    O taip, dabar tiek informacijos – tik spėk gaudyti 😉 . Tai va ir pasidalinau atrastomis naujienomis 🙂 . Jo, apie orą ir vandenį ir man buvo naujiena, o dar apie kramtymą – kad ilgai kramtydami “padarome“ reikiamą maisto temperatūrą, ne tik pasimėgaujame skoniu.
    Yra ko mokytis 🙂 .. Dabar jau ir aš rytais savęs paklausiu, ko norėčiau pusryčiams 😉 😀
    Ir tau linkėjimai, Sauliau 🙂

    Patinka

  3. labas, jau kuris laikas ieškau informacijos apie sąmoningą ir optimalią mitybą. bet vis grįžtu prie tavo tinklapio. mane domintų šaltiniai, iš kurių sėmeisi žinių ta tema. jei galėtum pasidalinti, būčiau labai dėkinga.

    Patinka

  4. Labas vakaras, Indre 🙂

    Šaltinius sunku visus suminėti, nes daug kas yra iš įvairių paskaitų konspektų, ne visada pasižymėdavau autorius. Autoriai, iš kurių sužinojau daugiausiai – D. Sekmokienė, D. Čopra, P. Bregas, ir, aišku senoji Ajurveda. Daug apie mitybą rašė ir Vydūnas.

    Pagrindinė sąmoningos mitybos idėjos – suprasti, kokias medžiagas gauname iš kokių produktų, kokių konkrečiai reikia mūsų kūnui (išmokti “išgirsti“ kūno reikmes), rinktis sveiką maistą, valgyti lėtai ir sąmoningai (t.y., valgant valgyti, o ne paskubomis kimšti bet ką), nepersivalgyti, gerai kramtyti, neužkandžiauti. Žodžiu, galvoti – ką, kiek, kaip ir kam valgome.

    Kad išsiugdytume tokius įgūdžius, reikia žinių. Indre, jei domiesi, tai tikrai surasi. Aš pradėjau nuo P. Brego knygų, o paskui jau paieškos tiek išsiplėtė, kad informacijos randu vis daugiau. Šioje erdvėje nuolat dalinuosi tuo, ką atrandu 🙂 .

    Dar labai svarbus suvokimas – kad visi esame skirtingi. Yra bendros rekomendacijos, bet ne visada jos pažodžiui kiekvienam tinka. Todėl reikia stebėti kūno reakcijas – man taip buvo su badavimu, ieškojau, bandžiau, kol atradau tinkamą sau metodą.

    Linkiu sėkmės, Indre 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s