Apie planus, režimą ir rutiną

Daugelyje dvasinio tobulėjimo praktikų tai būtina – turėti ir rašyti didelių ir smulkių darbų planą ir laikytis tam tikro režimo. Kažkodėl man tai ilgai kėlė pasipriešinimą, o kadangi esame meistrai teisinti savo įsitikinimus, tai ir aš sau tokį atradau – visiems žinomą: “jei nori prajuokinti Dievą, papasakok jam savo planus..“ Nuolat užduodavau šį klausimą seminaruose (pastiprinimui su patarle), kol kartą atsirado puikus dėstytojas, kuris man labai paprastai viską išaiškino.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai tarsi prieštarauja spontaniškam kūrybiškumui ir laisvei, tačiau laikytis tam tikro režimo savidisciplinai ir turėti aiškų suvokimą, ko gyvenime siekiame, yra būtina. Bet atrodytų, kiekvienas žmogus turi žinoti savo tikslus – juk gyvena, kažko siekia? Pasirodo, dažnai tai tėra regimybė, nes va būtent dėl savidisciplinos trūkumo ir prarandame aiškumą, ko gi mes siekiame gyvenime ir panyrame į gyvenimo automatizmą ir rutiną.

Klaidina dar ir tai, kad rutiną daugelis suvokiame kaip kasdienybę ir savaime suprantamą dalyką. O išsigelbėjimo nuo jos ieškome išoriniuose dalykuose – viskame, kas galėtų suteikti kažkokių ryškesnių išgyvenimų. Tai tarsi normalu – rutina kaitaliojama su pramogomis. Tada kas yra tas gyvenimas? Bėgimas nuo rutinos? Iš kur ji, kas ją sukuria?

Žvilgtelėkime į žodyną: “rutina – ilgą laiką nekitęs, dažnai pasenęs įprotis arba veiklos būdas; šabloniškumas, sustabarėjimas.“ Tai yra gyvenimo būdas, kai esame progreso, naujovių priešininkai ir kabinamės už senų ribojančių įpročių ar veiklos. Sunku patikėti, kad žmogus sąmoningai rinktųsi tokį gyvenimo būdą, dažniausiai į jį “įvažiuojame“ automatiškai, kai neturime aiškių planų ar prioritetų gyvenime, kai nėra savidisciplinos.

Paklaustas apie gyvenimo tikslus gyvenime, dažnas pasimeta ir negali atsakyti. Taip yra dėl to, kad įsisukame į rutiną gyvenime, kuri įtraukia į nesąmoningą gyvenimo būdą, ir tada mes bėgame lyg voverės rate. Tuomet ir laikas bėga greitai, ir pramogos pabosta, nes mažai kas begali nustebinti ar nudžiuginti. Sugrįžti į sąmoningumą ir padeda režimas ir bent minimalus planavimas.

Pradėti siūloma nuo atliktų per dieną darbų analizės. Kai gyvename rutinoje, atrodo, kad gyvenimas pilkas ir nieko ypatingo nepadarome. Tačiau surašius atliktus dienos darbus, dažnas maloniai nustemba, kiek naudingų darbų dienos bėgyje atlieka.. Bėda tik tame, kad gyvendami rutinoje, nepastebime jų ir nemokame jais pasidžiaugti: viskas lyg savaime suprantama ir įprasta..

Žmogaus gyvenimo potencialas yra tarsi beformė būties būsena, kuriai kiekvienas žmogus – sąmoningai arba ne – suteikia formą. Sąmoningam gyvenimo potencialo aktyvavimui reikalingi du elementai: aiškus ketinimas ir energija. Be šių dviejų sudedamųjų dalių žmogaus gyvenimo potencialas yra chaotiškoje būsenoje, beformis, neapibrėžtas ir neaiškus.

Mes dažnai manome, kad gyvenimo potencialas išryškėja ar atsiranda sudėtingose gyvenimo situacijose, bet jis yra mumyse nuo pat gimimo. Būtent liūdesys, nepasitenkinimas gyvenimu, nepasitikėjimas savimi pasireiškia tuomet, kai mes neišnaudojame savo gyvenimo potencialo. Ir atvirkščiai: kai jaučiamės žvalūs, kūrybingi ir pasitikintys savimi, mes pilnai manifestuojame savo gyvenimo potencialą.

Bet tam pirmiausiai reikia turėti tikslus ir ketinimus, todėl juos labai naudinga kartas nuo karto ne tik peržiūrėti, pakoreguoti ar užsibrėžti, bet ir užsirašyti. Tai motyvuoja ir atneša aiškumą gyvenime. Planai ir prioritetai gyvenime keičiasi, ir tam, kad gyventume sąmoningai ir kūrybiškai, mes turime žinoti, ko siekiame. Siekiant tikslų praverčia režimas, kuris pratina prie savidisciplinos, be kurios gyvenime apskritai sunku kažką pasiekti.

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad įsisukę į rutiną ir gyvenimo automatizmą, mes ne tik gyvename lyg pakibę, bet ir nesąmoningai atliekame daug veiksmų, kurie gali balansuoti tarp atidėliojimo arba kažko “pernelyg“. Nefiksuodami savo gyvenimo tikslų ir nesekdami gyvenimo ritmo, galime ir apsileisti arba, pavyzdžiui, pradėti pernelyg daug valgyti..

Kiekvienas esame gimęs kažkam labai svarbiam, ir tai neturi nieko bendra su standartais ar šablonais. Tas “kažkas“ yra kiekvieno mūsų širdyje 🙂 . Todėl, manau, patarlė apie tai, kad prajuokintume Dievą savo planais, yra sukurta tų, kurie gyvena rutinoje: tuomet išties gyvenimas bėga, blykčioja ir atrodo nevaldomas..

Ką jūs apie tai manote?

Reklama

4 mintys apie „Apie planus, režimą ir rutiną“

  1. Labas vakaras Vilte 🙂 Pritariu: disciplina kartais virsta nuobodžia rutina, bet mūsų tikslai kartais keičiasi ir planavimas tampa įdomus. Todėl planuoti yra būtina. Tokios nuomonės kaip : “Visko vistiek nesuplanuosi“ ir pan. reiškia maždaug: “ Aš esu tinginys ir pasiduodu dar nepradėjęs“- na tokių žmonių tikrai reikia vengti…

    Patinka

  2. Labas, Vytai 🙂
    Aš manau, kad disciplina negali tapti rutina, jei veda į pasirinktus tikslus. Kitas klausimas – ar renkamės tuos tikslus.. va kada jų nėra, tai ir disciplina atrodo rutina..
    Apskritai, motyvuoti gyvenime žmonės niekada nejaučia nuobodulio – taip parodė gyvenimas 🙂 .
    Na, o tokie, kurie pasiduoda nepradėję, tikrai užkrečia savo pesimizmu.. reikia nepasiduoti 😉

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s