Odė medui

Vasara – bičių darbymetis. Bičių gaminamas medus yra sutirštintas ir fermentuotas žydinčių augalų nektaras. Nuo senų senovės buvo teigiama, kad perdirbdamos augalų nektarą, bitės vykdo ne tik cheminius pakitimus, bet ir energetinę alchemiją, todėl medus turi tiek gydomųjų galių. Juo buvo gydomasi antikos laikais, jis minimas Ajurvedos raštuose kaip organizmą stiprinanti priemonė.

Hipokratas vadino medų vaistu nuo visų ligų. Pitagoras savo ilgaamžiškumą aiškino medaus valgymu. Avicena taip pat labai vertino medų. Egipte, Indijoje ir Kinijoje buvo pastebėta, kad bitininkai yra daug sveikesni ir serga mažiau, nei kiti žmonės. Visose pasaulio šalyse plačiai naudojamas medus ir kiti bičių produktai – žiedadulkės, pienelis, bičių pikis (propolis), bičių nuodai.

Svarbiausi medaus vertinimo kriterijai – spalva, skonis, konsistencija ir aromatas. Medus turi specifinį aitrų kvapą, sutirštėjusiame neturi būti smulkių kietų kristalėlių. Medaus negalima kaitinti, nes pakaitintas iki 60 laipsnių, jis netenka daug gydomųjų savybių, o perkaitintas net gali pakenkti. Todėl jis dedamas į šiltas arbatas ir gėrimus. Ajurvedoje nurodoma, kad medus padeda įsisavinti įvairių vaistažolių veikliąsias medžiagas.

Populiariausios medaus rūšys – aviečių, pienių, liepų, dobilų, rapsų, kaštonų, grikių, pievų. Kiekviena medaus rūšis turi jai būdingų gydomųjų savybių. Aviečių medus – šviesios spalvos, stiproko kvapo, malonaus skonio – vaistas viršutiniams kvėpavimo takams ir stomatitui. Pienių medus – geltonas, kvapnus, kartokas – gydo kvėpavimo takų ligas ir padeda nuo įvairių skausmų.

Liepų medus – šviesiai geltonas, labai malonaus kvapo ir skonio (laikomas skaniausiu) – veikia daugelį mikrobų ir uždegimų, gydo slogą, anginą, bronchitą, kepenų bei inkstų ligas. Dobilų – šviesus, sutirštėjęs beveik baltas, švelnaus ir malonaus skonio – gydo moteriškas ligas ir naudojamas dietinėje mityboje. Kaštonų medus – tamsiai geltonas į rusvumą, vos juntamu kaštonų žiedų kvapu, kartokas – antibakterinis, virškinamojo trakto ir inkstų ligų gydymui.

Grikių medus – tamsiai geltonas į rusvumą, aštraus skonio ir kvapo – turi daug geležies ir naudojamas gydant mažakraujystę, kraujagyslių ir odos ligas, ilgai negyjančias žaizdas, labai naudingas maitinančioms motinoms. Pievų medus – įvairių žiedų, todėl gali būti įvairaus geltonumo atspalvių, aromatingas ir skanus – turi daug gydomųjų savybių, yra puikus antiseptikas.

Visų rūšių medus stiprina imunintetą, gerina kepenų ir širdies darbą, tinka sergant peršalimo ligomis, gydo išsekimą ir nuovargį. Meduje yra beveik visi žinomi vitaminai bei mikroelementai, jų forma yra labiausiai tinkama žmogaus organizmui. Be to, visos esančios meduje medžiagos išlieka praktiškai nepakitusios keletą metų. Daugiausia yra geležies, floro ir jodo, o medaus baktericidinės savybės neleidžia mikroorganizmams gadinti dantų emalį ir dezinfekuoja burnos ertmę.

Medų turėtų nuolat vartoti suaugusieji ir vaikai, kaip stiprinančią, profilaktinę priemonę, po šaukštelį į dieną. Ypač naudingas medus sergantiems žmonėms, ribojamas tik diabetikams ir alergiškiems medui žmonėms. Diabetikams Ajurveda rekomenduoja vartoti medų, sumaišytą su ciberžole santykiu 1:1, po trečdalį šaukštelio. Medus naudojamas tiek vienas, o taip pat ir kaip sudedamoji įvairių gydomųjų mišinių dalis – dėl savo savybės padėti įsisavinti įvairių augalų veikliąsias medžiagas.

Jei nemėgstate vaistažolių arbatų, galima daryti vaistažolių mišinius su medumi ir suvalgyti po šaukštelį į dieną. Tam pakanka lygiomis dalimis sumaišyti medų ir pasirinktą vaistažolę ir palaikyti kelias dienas. Dabar labai populiarūs medaus mišiniai su cinamonu – teigiama, kad tai universalus vaistas nuo daugelio ligų, nes naudojamas tinkamomis dozėmis, nesukelia jokio pašalinio poveikio net diabetikams. Šiuolaikiniai medicininiai tyrimai patvirtino šio mišinio veiksmingumą.

Teigiama, kad cinamono ir medaus mišinys gydo cholesterolio padidėjimą, peršalimą, artritą, įvairius išbėrimus, padeda reguliuojant kūno svorį ir gydant net sunkias ligas. Prekiaujama bitininkų paruoštais mišiniais, galima ir patiems pasiruošti tokį mišinį, sudedamųjų dalių proporcijos skiriasi, priklausomai nuo ligos, o artrito ir išbėrimų atveju jis naudojamas išoriškai. Dėl proporcijų ir naudojimo geriau pasitarti su žinovais.

Priminsiu, kad cinamonas turi antitoksinių, atiseptinių ir valomųjų savybių, daro šiluminį poveikį kūnui. Atgaivina, stiprina ir suteikia energijos, malšina skausmą, pagerina virškinimą. Sumaišius cinamoną su medumi, visos šios savybės sustiprėja. Profilaktiškai toks mišinys geriamas proporcijomis 1 valg.š. ir 1arb.š., po šaukštelį per dieną. Nepamirškime, kad ir grynas medus mažina cholesterolį.

Mažai kas žino, kad medumi gydomos ir akių ligos. Distiliuotas arba virintas vanduo maišomas su medumi santykiu 7:3, ir šio tirpalo po kelis lašus lašinama į akis 2-3 kartus per dieną. Taip gydomi ne tik įvairūs akių uždegimai, bet ir stabdomas kataraktos vystymasis. Medumi gydomos ir žaizdos, įvairūs odos arba sąnarių uždegimai ir net nudegimai – ant marlės storoku sluoksniu užtepama kokybiško medaus ir dedama ant pažeistos vietos – taip apmalšinamas skausmas ir mažinamas uždegimas.

Medus ramina nervus, padeda geriau užmigti – sunkiai užmiegantiems liaudies medicina pataria prieš miegą suvalgyti 1-2 arbatinius šaukštelis medaus, užgeriant šiltu pienu arba šilta ramunėlių arbata. Profilaktinė priemonė prieš migrenos priepuolius – 1-2 šaukšteliai medaus kasdien prieš valgį. Širdies ligas gydo medaus ir erškėčių vaisių nuoviras: šaukštą erškėčių paviriname 0,5 litro vandens 5 minutes, ataušiname, nukošiame, įdedame šaukštą medaus, supilame į tamsaus stiklo indą ir geriame po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.

Medus naudojamas ir grožio procedūroms – kaip sudedamoji dalis įvairioms veido ir kūno kaukėms. Taip pat naudojamas pirtyse, užtepus ploną sluoksnį medaus ant viso kūno. Medus – puikus balzamas odai, jis minkština ir švelnina sausą odą, saugo nuo pleiskanojimo ir įvairių išbėrimų bei uždegimų. Tinka visam kūnui puoselėti, o ypač veidui, lūpoms ir rankoms.

Nepamirškime ir kitų bičių produktų – žiedadulkių, turinčių biologiškai aktyvių medžiagų, stiprinančių organizmo apsaugines reakcijas ir suteikiančias jaunatviškumo. Bičių pikis – uždegimą slopinanti, baktericidinį ir dezinfekuojantį poveikį turinti medžiaga. Bičių pienelis – įvairių ligų gydymui, organizmo stiprinimui, jaunystei ir žvalumui. Bičių nuodai (tepaluose) – reumatinėms ligoms ir judėjimo funkcijų sutrikimams gydyti.

Bičių gyvenimą, jų darbo organizuotumą, jų gaminamus produktus galima drąsiai vadinti gamtos stebuklu. Bičių avilyje vyksta daug mokslui nepaaiškinamų reiškinių: pastovios temperatūros (35 laipsniai C) palaikymas, šešiakampiai koriai, bitės vystymasis-transformacijos nuo kiaušinėlio iki vabzdžio, bičių darbo ir pareigų pasiskirstymas, jų navigaciniai sugebėjimai..

Ir neįkanojama dovana – medus ir jo produktai – turime būti dėkingi už tai mažosioms burtininkėms-bitėms ir gamtai.. Neveltui mūsų protėviai vadino medų dangiškąja rasa ir vaistu nuo šimto ligų 🙂 .. Senovės graikai ambroziją – medaus ir pieno mišinį – vadino dievų amžinybės gėrimu. Tai, kas atėjo iki mūsų per milijonus metų, išties yra ir dovana, ir stebuklas – todėl ši odė medui 🙂 ..

Gal jūs žinote kokių įdomių receptų su medumi? Pasidalinkite.. 🙂