Saulės energija: įdomūs faktai

2000-2001 metais Indijos mieste Ahmedabade indas Shri Hira Ratan Manek (tuomet 64 metų amžiaus) badavo 411 dienų. Visą tą laiką jis gėrė tik virintą vandenį ir mito, kaip jis teigė, saulės energija. Šį procesą stebėjo tarptautinė gydytojų ir mokslininkų grupė, kuriai vadovavo tuometinis Indijos Medicinos Asociacijos prezidentas, gydytojas K.K.Shah.

Tai buvo ne pirmas toks eksperimentas, kurį stebėjo kvalifikuoti įvairių sričių specialistai. Jie fiksavo rezultatus ir juos kruopščiai analizavo. Šio eksperimento unikalumas buvo tame, kad H.R.Manek savanoriškai pateikė savo kūną mokslininkų stebėjimams. Pirmasis toks eksperimentas vyko 1995-96 metais Kalkutoje, kur šis indas badavo ir, kaip jis teigė, mito saulės energija 211 dienų. Tuomet jį stebėjo indų mokslininkai.

Ką gi užfiksavo specialistai – gydytojai, chemikai, biochemikai, fiziologai? Pirmiausiai jie užtikrino eksperimento vietovės izoliaciją. Visi tyrimai buvo vykdomi griežtai kritiniu-analitiniu pagrindu, remiantis tik kasdieniniais prietaisų parodymais ir laboratoriniais testais. Pirmoji išvada buvo – kad tai yra unikalu. Tiriamasis per 411 dienų neteko vos 19 kilogramų savo kūno svorio.

Buvo atlikta daugiau nei 700 smegenų veiklos stebėjimų įvairiais aparatais ir nustatyta, kad smegenų pilkosios ląstelės regeneruoja, neuronai aktyvūs. H.R.Manek konkorėžinė liauka (dvasinėse praktikose vadinama “trečioji akis“) padidėjo, nors paprastai po penkiasdešimties metų ji mažėja. Užfiksuotas nedidelis pulso sulėtėjimas, arterinio spaudimo sumažėjimas, lėtesnis kvėpavimas – nuo 18 iki 10 kartų per minutę.

Neužfiksuota jokių medicininių patologijų, protiniai ir psichiniai sugebėjimai buvo absoliučiai normalūs. Visi cheminiai, biocheminiai rodikliai ir procesai normos ribose. Maža to, 401 badavimo (ir mitybos saulės energija) dieną H.R.Manek su grupe džainistų piligrimų savarankiškai pakilo į Šatrundžai kalną. Jis buvo žvalus ir pakilios nuotaikos, ir visa tai stebėjo grupė eksperimentą fiksavusių specialistų.

Šio unikalaus eksperimento išvados sukėlė nuostabą ir iškėlė daug naujų hipotezių. Jam pasibaigus, H.R.Manek buvo pakviestas T.Džefersono Universiteto ir Pensilvanijos Universiteto Filadelfijoje mokslininkų pakartotiniams tyrimams. Čia jis praleido 130 dienų. Grupė medikų, kuriems vadovavo dr. E.B.Newberg ir dr. G.Brenard atliko savo tyrimus ir tiesiog patvirtino H.R.Manek fenomeną, kurį pavadino “HRM fenomenu“.

Tai pastūmėjo H.R.Manek propaguoti savo gyvenimo būdą, kuris jau yra patvirtintas oficialiosios medicinos. Jis važinėja po pasaulį ir skaito paskaitas, įkūrė fondus “Surya Foundation“ ir “Art of Living Foundation“ – oficialus tinklapis www.solarhealing.com. Šio eksperimento išvadų dėka pasaulyje kuriami saulės gydymo centrai, kuriame praktikuojamas HRM fenomenas. Šia tema išleistos knygos: J.Lieberman “Šviesa. Ateities medicina“ ir R.Hobday: “Gydanti saulė: saulės šviesa ir sveikata 21 amžiuje“.

Koks gi HRM fenomeno principas? H.R.Manek saulės energijos praktikomis domėjosi nuo vaikystės, bet praktikuoti gyvenimą, mintant saulės energija, pradėjo išėjęs į pensiją. Tai nereiškia, kad jis nevalgo apskritai – nedideliais kiekiais jis geria arbatą, kavą ir šiek tiek lengvo tradicinio indiško maisto. Mitybą saulės energija jis vykdo kaip savotišką pasninką-praktiką, kuris jau tapo jo gyvenimo būdu, ilgalaikius įvykdė tris: 130, 211 ir 411 dienų.

Tam, kad geriau suprastume šios sistemos atsiradimą, turime žvilgtelėti į istoriją. Egiptiečiai saulę vadino Ra – tai buvo viena iš pagrindinių dievybių, o piramidės buvo laikomos laipteliais, vedančiais į dangų. Senovės Graikijoje ir Romoje su saule buvo siejamas Apolonas. Indėnai garbino saulę Intą ir atlikdavo ritualus. Indai turėjo dievybę Surją ir atlikdavo praktiką Surja Namaskar. Iš senų laikų yra išlikę pavadinimai – gelioterapija iš Egipto ir apolonoterapija iš Europos, susijusių su gydymu saule.

Visais laikais žmonės suprato saulės energijos svarbą. HRM metodas pagrįstas žūrėjimu į saulę, buvimu saulės šviesoje ir vaikščiojimu (procedūros metu) basomis. Teigiama, kad per akis saulė aktyvuoja tas smegenų dalis, kurių neišmatuojamas potencialas yra užprogramuotas kiekviename žmoguje, bet, deja, šiuolaikinio žmogaus dėl gyvenimo būdo menkai teišnaudojamas. Medicininiai tyrimai tai patvirtina: mes teišnaudojame 5-7 procentus smegenų potencialo.

Mityba prana – kosmine energija, kuri supa mus ir dovanota pačios gamtos – saulės energijos, oro pavidalu – yra ne naujiena. Jogananda savo “Jogo autobiografijoje“ aprašo daug pokalbių su mistikais, atsiskyrėliais, nušvitusiais, kurie atvirai pasakojo savo “mitybos“ paslaptis. Atsakymas buvo visų vienodas: jie mito saulės energija, kuri aktyvavo mistinę smegenų dalį.. Kadangi atsakymas išties atrodė mistinis ir nerealus, žmonės į tai ir nesigilino..

Žiūrėjimo į saulę praktika vykdoma žiūrint į saulę saulėtekio arba saulėlydžio metu. Tinkamiausias laikas – 2 valandos po saulėtekio ir 2 valandos iki saulėlydžio. Pradedama nuo 10 sekundžių, kasdien pridedant po 10 sekundžių. Stovima basomis ant žemės, atsipalaiduojama, mirksima natūraliai. Praktikos laikas (nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių) pasirenkamas individulaliai. Patyrę žmonės atlieka šią praktiką kelis mėnesius, per kurį žiūri į saulę per dieną iki 45 minučių.

Kokie rezultatai? Pirmiausia – proto ramybė ir pozityvumas, neįtikėtinai padidėjusi energija. Nors maistas neribojamas, atliekant šias praktikas, maisto poreikis sumažėja natūraliai, nes organizmas persijungia į labai natūralią mitybą ir reikiamas medžiagas sintezuoja iš pranos ir saulės šviesos bei energijos. Išgydomos įvairios ligos, labai pagerėja regėjimas, stiprėja imuninė sistema, išvalomi šlakai ir toksinai. Labai ryškiai pagerėja psichinė žmogaus būklė.

H.R.Manek propaguoja šį gyvenimo būdą dar ir dėl to, kad žmonija pereitų prie neprievartinio gyvenimo būdo. Jis teigia, kad maistas, prie kurio esame įpratę nėra mūsų organizmui natūralus, nes tai jau “antrinė“ saulės energija, kuri apdorojama augalų arba gyvūnų. Visi mes galime pereiti prie pirminio energijos šaltinio – saulės, ir taip pakeisti savo parazitinį gyvenimo būdą. Tai būtų tiesiog praktiška ir ekologiška.

Žinoma, to negalima daryti, neišstudijavus plačiai šio principo ir nepasiruošus fiziškai bei dvasiškai. Kolkas tai atrodo utopija, bet H.R.Manek įsitikinęs, kad tai netolima visų mūsų ateitis .. Ką gali žinoti.. Man tai buvo tiesiog labai įdomu, juolab, kad viskas oficialiai patvirtinta įžymių mokslo korifėjų. Be to, man tai žymiai patrauklesnės ateities prognozės, nei sintetinis ateities maistas iš virtualios erdvės 😀 .. Visus, ką sudomino šis fenomenas, kviečiu užeiti į HRM tinklapį ir pasiskaityti plačiau.

Na, o visas idėjas, susijusias su saulės kenksmingumu – “nežiūrėkite į saulę, nebūkite saulėje, tepkitės apsauginiais kremais“ ir t.t.., H.R.Manek įvardino kaip biznio korporacijų skleidžiamą bereikalingą isteriją ir paranoją. Tereikia žinoti saugumo ir harmonijos principus, būti arčiau gamtos ir natūralumo, ir mes visi būsime sveiki ir laimingi.. Kuo toliau mes nuo gamtos ir natūralumo, tuo daugiau kuriame priežasčių įvairioms ligoms ir negalavimams..

Bet kokiu atveju – vienais ar kitais keliais mes grįžtame prie natūralumo, tai akivaizdu. Tai, kas šiandien atrodo mistiška, rytoj gali tapti kasdienybe 🙂 .. Ką jūs apie tai manote?