Apie nevaldomas mintis

Dėkoju visiems man rašantiems – tiek daug įdomių minčių. Į vieną klausimą norėčiau atsakyti, pasvarstyti plačiau, nes daug kam bus įdomu: “… pažįstu daug puikių žmonių, kurie yra tikrai geri, bet gyvenime nelaimingi. Jie ir protingi, ir saviugda užsiima, ir išsilavinę, o nei pozityvus mąstymas padeda, nei psichologijos studijavimas, nei atliekami geri darbai kitiems. Kodėl?.. Karma? Lemtis? Kame čia reikalas?..“ (A.K.)

Pasvarstykime pirmiausia, koks yra geras žmogus? Žinoma, nepiktas, geranoriškas, darantis gerus darbus. “Geras“ dažniausiai vertiname pagal išorinius, mums matomus veiksmus, tiesa? Dabar pažiūrėkime kitaip: ar geras žmogus negali turėti negatyvių minčių ir su tuo susijusių gyvenimo programų? Ar mes tikrai žinome, kaip jis mąsto? Jis gal ir nedaro akivaizdžiai blogų darbų kitiems, bet gali daryti blogai sau – savo mintimis ir nuostatomis – sutinkate?

Paplitęs reiškinys ir apsimestinis pozityvumas arba paviršutinis optimizmas. Kai išoriškai šypsomės, o viduje, galvoje “velniai skraido“, kai turime kaukes, kelis “veidus“.. Tai dviveidiškumas, kurio kartais ir nesuvokiame, ir kuris kelia vidinius prieštaravimus. Anot psichologų, žmogus linkęs sau prisiskirti tik gerąsias, jo manymu, savybes, o blogąsias nurašo aplinkai, lemčiai, aplinkybėms, bet tos aplinkybės dažnai ir išryškina paslėptas ar nenorimas pripažinti žmogaus savybes.

Arba dar vienas pavyzdys – laimingas “blogiukas“. Vėlgi – kaip mes tą jo “laimingumą“ matuosime – jei pagal turtus, tai tik gali tereikšti, kad jis yra kryptingas pinigų atžvilgiu ir visais būdais (priimtinais arba ne) siekia tų savo materialinių tikslų.. Todėl apie karmą ar lemtį svarstyti abstraktu, pažiūrėkime verčiau į mūsų mąstymo mechanizmą, nes mąstymo būdą galime suprasti ir keisti.

Mintis – pradinis taškas, nuo kurio prasideda bet kokia kūryba ar veikla. Tai tarsi veiklos planas, atvedantis į galutinį tašką – minties realizaciją. Svarbiausia sąlyga tam, kad nueitume nuo pageidaujamo pradinio (minties) taško iki galutinio (minties realizacijos) taško yra sąmoningumas. O štai jei žmogus nesąmoningas, tai jo mintys padrikos, nes protas “plepa“ ir galvoje chaosas.

Chaosas taip pat yra procesas (nevaldomas), todėl kai jame mąstymo (nors ir chaotiško) energijos kiekis pasiekia kritinę masę, minčių formos pradeda gyventi “savo gyvenimą“, pritraukdamos įvykius ir aplinkybes, apie kuriuos mes dažniausiai galvojome – svajojome arba, atvirkščiai – baiminomės. Gerai, jei galvojame (nors ir nesąmoningai) pozityviai, bet jei negatyviai (kas būdinga dėl išorinės informacijos poveikio), tai ir įvykiai bus negatyvūs.

Nevaldomos negatyvios mintys labai greitai apauga įkyriomis negatyviomis mintimis (kurios kartais net miegoti neleidžia) ir su jomis susijusiomis negatyviomis emocijomis, ir galiausia gali tapti gyvenimo programa. Jei ta proto dalis, kuri generuoja mintis, yra be dėmesio, jei įsileidžiame į save begalę neapdorotos informacijos, tuomet ir atrodo, kad įvairios mintys atsiranda iš niekur, iš kažkur..

Kokiu būdu mes pradedame chaotiškai (nesąmoningai) mąstyti? Teigiama, kad tai sąlygoja du faktoriai. Pirmas – intelektualios veiklos nebuvimas ir pasyvumas gyvenime; antras faktorius – pastovus stresas, užimtumas su chronišku nuovargiu, neišsimiegojimu, nemiga. Atrodytų, visiškai skrtingų sąlygų įtakota terpė chaotiškam mąstymui atsirasti, o kaip iš jo “išeiti“?

Pirmuoju atveju rekomenduojama užimti protą sąmoningomis mintimis – protine veikla ir atsiriboti nuo pasyvių, nereikalaujančių mąstymo informacijos šaltinių. Rasti mėgiamą veiklą, plėsti interesų ratą, išmokti kažko naudingo (kalbų ir pan.,), galiausiai padirbėti fiziškai. Antruoju atveju, atvirkščiai – būtina pailsėti, išsimiegoti, pakeisti veiklos pobūdį, skirti laiko mėgiamai veiklai.

Abiem atvejais būtina jungtis į samoningą mąstymą, tuomet ir mintys, ir veiksmai bus sąmoningi, o reiškia, ir pilnai valdomi. Kaip išmokti sąmoningai mąstyti ir “atsekti“ negatyvias mintis, kad jos netaptų griaunančiomis, parašysiu sekantį kartą. Labai norėčiau, kad ir jūs pasisakytumėte šia tema, ir mes kartu pasvarstytume, atsakytume A.K. Labai lauksiu jūsų minčių..

Reklama

14 minčių apie „Apie nevaldomas mintis“

  1. A.K. iškėlė teisingą klausimą. Mes taip pat apie tai diskutavome, pameni? Atsakymas paprastas, tai kas išoriškai daroma ir tai kas žmogaus galvoje dažnai net pats žmogus nesupranta dėl tavo aprašyto mąstymo “autopilotu“. Man tai atrodo, kad ir koks jau žmogus būtų išmintingas, jis visvien kartais nuslysta į automatinį mąstymą. Reikia skirti laiko minčių pasitikrinimui, kitaip prasideda visokiausi nesklandumai. Nevaldomos mintys, nevaldomas ir gyvenimas, kiek gerų darbų bedarytum!

    Patinka

  2. Labas rytas, Bagira 🙂
    Tu, kaip visuomet – pirma ir drąsiausia 🙂
    Man taip pat atrodo, kad labai svarbu suprasti, kad išoriniai darbai (ypač daromi viešai) ir žmogaus vidinė būsena kartais visiškai skirtingi. Ypač jei žmogaus gerai nepažįstame.. kartais žmonės patys savęs gerai nepažįsta ir linkę matyti tik tai, ką nori matyti.
    O taip, visi nuklystame kartais į nesąmoningumą, todėl tikrai verta kartais pasidaryti minčių “reviziją“ 😉
    Ačiū už tavo nuomonę 🙂

    Patinka

  3. Labas rytas.
    Gera tema. Juk daugelis, kai nenori ar tingi ką nors keisti savo gyvenime, sako, kad : toks gyvenimas, tokia lemtis, tokia karma. Arba kaltina tėvus, aplinką. O kur pats ŽMOGUS? Kur AŠ? Arba, perskaitė vieną kitą knygelę, gyvenimas nepasikeitė -vėl kiti kalti, o aš geras. Mano galva, jei žmogus pats nori pakeisti savo gyvenimą, nori būti laimingas, kriptingai dirba tuo klausimu, jis visada pasieks savo tikslą. Pozityvus mąstymas gali labai daug, tik neriekia jo demonstruoti, o paprasčiausiai jį pajusti, juo gyventi. Džiaugtis kiekviena diena, džiaugtis mažu, svajoti. Nori būt laimingas – būk.

    Patinka

  4. Vienas iš tokių minčių stabdymo būdų yra praktika su savimi. Pavyzdžiui, joga, meditacija, kvėpavimas ir visa, kas su tuo susiję. Kartais žmogui sunku vien valios ir noro pastangomis stabdyti savo mintis ir priimti save tikrą. Tai nelengvas kelias, tačiau speciali praktika daro jį įveikiamą ir vedantį link gražių dalykų.

    Patinka

  5. Labas, Agne 🙂
    Taip, joga ir visos atsipalaidavimo praktikos – geras būdas apvaldyti minčių chaosą. Retas šiuolaikinis žmogus turi ramų protą ir dėl to kaltina gyvenimo būdą. Bet juk visuomet jį galime keisti.. tuomet tikrai, kaip jūs rašote, atsiveria daug gražių dalykų.. 🙂

    Patinka

  6. Tiesa, kai užsiminėte apie gyvenimo būdo keitimą, prisiminiau, bet Jūs greičiausiai jau žinote, apie „daunšiftingo“ filosofiją. Tai sulėtinto, supaprastinto gyvenimo filosofija, skatinanti atsikratyti skubėjimo, įtempto darbo (keisti paprastesniu), nustoti kaupti ir investuoti, gyventi darnoje su savimi ir gamta. Tai drąsių žmonių filosofija. 🙂

    Patinka

  7. Labai įdomu 🙂 . Bet kokiu atveju daugelis bėgame per gyvenimą, o tame bėgime daug automatizmo ir mažai sąmoningumo. Sutinku – sustoti reikia drąsos 😉

    Patinka

  8. Laba diena,

    Kadangi nesidirba, tai tarsiu savo žodį. 🙂 Jei žmogui sekasi (tiksliau – sukuria sėkmę), išsilavinęs, užsiima saviguda, daro gerus darbus ir vis tiek jaučiasi NUOLATOS nelaimingas, tai gali būti tiesiog dėl paprasčiausios dėkingumo stokos. Ne dėkingumo konkrečiai kam nors, bet bendro. Bendro dėkingumo gyvenimui, o po to jau ir sau, artimiesiems, draugams…tęsiam iki begalybės. Žinoma, čia Ruvi taikli, tai visgi mąstymo pasekmė. Kiek kartų sau per dieną padėkoji? Teigiamai įvertini save? Jei nedėkoji, keliauji į menką savęs vertinimą. Dar galimas variantas, paprasčiausiai nežino kodėl visa tai daro. Galvoja, kad daro tai dėl vienų priežasčių, o jei gerai pagalvotų suprastų jog dėl kitų. Tai tiek.

    P.s. Taip, Bagira pas mus drąsiausia. 🙂

    Linkėjimai,
    Saulius

    Patinka

  9. Sveiki 🙂
    O Sauliau, kaip dėkui – taip pat viena iš priežasčių – dėkingumas.
    Gal A.K pati parašys, ar atsakėme į jai rūpimą klausimą? Būtų įdomu 🙂

    Patinka

  10. Na, pirmiausia padarome prielaidą, kad visa tai tiesa išoriškai apie tą žmogų. Vadinasi, problema jo viduje.

    Pvz., visi esame matę „gerai išauklėtų“ vaikų. Jie elgiasi idealiai, bet viduje tai juos žaloja, nes eina prieš jų valią ir norus. Manau, kad čia ta pati problema. Daro, ką „turi“ daryti. Be to, galbūt dar įjungęs autopilotą. Tokiu būdu nesusimąsto, ko iš tiesų nori bei nevertina (Sauliaus minėtas dėkingumas) to, ką turi.

    Kai darai ne tai, ko iš tiesų nori ir/arba to nevertini, yla anksčiau ar vėliau išlįs.

    Patinka

  11. Labas, Povilai 🙂
    Man taip pat įtarimas, kad tokie atvejai – vidinės, kartais slopinamos, problemos. Nemažai žmonių, kurie “gerai išauklėti“, besilaikantys šablonų, o tai trukdo būti laisvu ir kūrybingu.
    Jei žmogus daro gerus darbus iš širdies, nuoširdžiai užsiima saviugda, mokosi, džiaugiasi gyvenimu.. na, tai tiesiog negali neduoti gerų apčiuopiamų rezultatų 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s