Vidiniai prieštaravimai

Jų mūsų gyvenime yra nemažai. Kodėl jie yra ir iš kur jie atsiranda? Vidinis prieštaravimas atsiranda tuomet, kai realybė neatitinka mūsų vidinės būsenos. Mes tai juntame kaip įtampą, nepaaiškinamą nerimą, kartais ir baimę. Kad suprastume, kaip atsiranda šitie neatitikmai, turėtume žvilgtelėti į žmogaus sąmonės raidą, nes tai, kas šiandien mums kelia prieštaravimus, užgimė jau labai seniai.

Filosofai nuolat nagrinėjo žmogaus sąmoningumo vystymąsi ir to vystymosi kryptis bei pasekmes. Pirmasis svarbus žmogaus suvokimas buvo tai, kad jis gyvena – savęs suvokimas, o pirmasis rūpestis – savisauga. Žemė teikia žmogui viską, kas būtina jo egzistencijai, o instinktas išmokė visu tuo naudotis. Alkis ir prigimtiniai poreikiai vertė žmogų išbandyti tai vieną, tai kitą gyvenimo būdą – taip atsirado medžioklė, žvejyba, žemdirbystė, gyvenimas bendruomenėje.

Naujos žinios, atsiradusios kaip vystymosi rezultatas, atvedė į svarstymus ir vertinimus – žmogus ne tik išmoko skirti įvairių gyvų būtybių padėtį viena kitos atžvilgiu, bet ir pripažino save pranašesniu. Šiuo laikotarpiu labai stipriai pradeda reikštis žmogaus “ego“ – pirmiausia kaip savisaugos instinktas. Bendruomeniniame gyvenime žmogus pastebėjo panašumus savo ir jį supančių žmonių elgesyje ir padarė išvadas, kad ir kiti žmonės galvoja, jaučiasi ir elgiasi panašiai kaip jis.

Ši svarbi išvada paskatino žmogų laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kad užtikrintų savo saugumą. Patirtis išmokė, kad gerovės siekimas – žmogaus poelgių variklis ir pastebėjo atvejus, kai bendri interesai leido jam tikėtis aplinkinių pagalbos. Tokiu atveju žmonės vienydavosi į bendruomenę – savotišką laisvą asociaciją – kuri egzistuodavo tol, kol išlikdavo ją sukūręs poreikis.

Poreikis gyventi kartu pagimdė pačius subtiliausius žmogaus jausmus. Pirmosios sąmoningumo ir dvasingumo apraiškos prasidėjo, kai žmonės pradėjo gyventi bendruomeniškai – gimė šeima, jos narių tarpusavio šilti jausmai, tėviška globa. Išsivystė savitarpio įsipareigojimai ir suvokimas, kad juos visiems naudinga vykdyti. Sėkmė bendravime pastūmėjo daryti sparčią pažangą – lavėjo protas, tobulėjo išradingumas ir įgūdžiai.

Bendruomeniškumas ne tik kilstelėjo žmonių sąmoningumą ir pažangą, bet ir pagimdė rungtyniavimą bei lygiavimąsi. Kai tik žmonės pradėjo vienas kitą vertinti, atsirado pagarbos, vertybių, dorybių ir grožio sampratos, kurios vertė teikti pirmenybę vienam ar kitam. Kiekvienas dėl konkurencijos stengėsi atsidurti patogesnėje padėtyje arba atvirai panaudodamas jėgą (jei jautėsi stipresnis), arba naudodamas apsukrumą ir vikrumą (jei jautėsi silpnesnis).

Teigiama, kad kai žmogui kilo mintis konkuruoti, turėti atsargas, nedirbti pačiam, bet samdyti kitus žmones – atsirado nuosavybė ir nelygybė. Kad visa tai būtų valdoma, gimė moralės sampratos, įstatymai, bausmės. Štai taip, filosofų teigimu, baigėsi laisvas ir džiaugsmingas žmonių bendravimas ir egzistavimas. Darbas tapo ne tik būtinybe, bet ir vergove, iš kurios gimė skurdas ir nelygybė. Visa tai Dž.Lokas apibrėžė aksioma: “Negalima padaryti žalos ten, kur visiškai nėra nuosavybės“. Galima būtų pridurti, kad ne pati nuosavybė pagimdė visas blogybes, o nepasotinamas godulys ir saiko neturėjimas, ir iš to kylantis susipriešinimas.

Kaip visa tai veikia mus šiandien? Evoliucijos psichologai teigia, kad bendruomeniškumas, poreikis vienytis yra prigimtinė žmogaus savybė. Būtent vienijimosi – ne konkurencijos – periodais žmonija darė pastebimą sąmoningumo šuolį. Mūsų dienomis sukurti valdymo modeliai – nesvarbu, kaip jie įvardinami politikoje – yra priešinantys, skaldantys ir grupuojantys. Galime kurti įvairias sąmokslo teorijas, bet pagrindinė priežastis, anot visų laikų mąstytojų, yra būtent ydingame valdyme (sistemoje). Dirbtinai sukurti poreikiai ir valdymas per juos neteikia nei gyvenimo džiaugsmo, nei laimės, ir gimdo daugybę vidinių prieštaravimų.

Filosofai išskiria tris pagrindines prigimtines žmogaus savybes ir teises. Mūsų prigimtinė savybė – sąmoningumas, proto veikla. Laisvė – tai visų mūsų prigimtinė teisė. Ir prigimtinis laimės troškimas (susijęs su saviraiška) – tai trys neliečiami dalykai. Valdymo sistema visa tai pajungė valdymui: protas paveikiamas reikiama linkme, manipuliuojama laisvės “suteikimu“ ar “apribojimu“ ir siūlomi laimės pakaitalai prekių ir pramogų pavidalu.

Istoriškai susiklostė neatitikimai tarp moralės ir pareigų. Mūsų prigimtinės savybės diktuoja mums vienokį elgesį, o išorinės sąlygos (valdymo sistema) reikalauja elgtis priešingai. Iš to gimsta gilūs vidiniai prieštaravimai žmogaus sąmonėje. Garsi psichoanalitikė K.Horney mūsų dienų žmogų įvardina kaip neurotišką asmenybę ir įvardina tris prieštaravimus, kurie sukelia įtampas, neurozes, depresijas, priklausomybes ir kitus psichinius sutrikimus.

Pirmasis – prieštaravimas tarp sėkmės ir konkurencijos. Iš vienos pusės, skatinama daryti viską sėkmei pasiekti, o iš kitos – tai verčia kartais elgtis tiesmukiškai ir agresyviai, kas prieštarauja ir visuotinai priimtiniems moralės principams, ir žmogaus sąžinei. Pastangos suderinti šiuos du nesuderinamus dalykus kelia didelę įtampą.

Antrasis prieštaravimas – tarp poreikių stimuliavimo ir kliūčių jiems įgyvendinti. Ekonominiais sumetimais poreikiai ir dirbtinai kuriami, ir visapusiškai stimuliuojami (reklama, mada ir t.t..) , bet daugeliui žmonių tiesiog neįmanoma šiuos poreikius atitikti ir patenkinti: jie nuolat keičiami vis įmantresniais ir bėgimas paskui juos galiausiai sukelia gilią neviltį.

Trečiasis prieštaravimas – laisvės iliuzija. Valdymo sistema deklaruoja, kad žmogus yra laisvas, nepriklausomas ir gali pasiekti viską, ką tik nori, jei yra veiklus ir energingas. Iš kitos pusės – toli gražu ne visada paprasta visa tai įgyvendinti: griežti konkurenciniai apribojimai, suformuotas mąstymas, o ir visi žmogaus žlugdymo mechanizmai – mokesčiai ir nuobaudos. Rezultatas – abejonės dėl savo galimybių ir likimo, bejėgiškumo, nesaugumo jausmas susidūrus su realybe.

Kaip išvengti vidinių prieštaravimų? Pirmiausia – nebūti fatalistais ir negalvoti, kad nieko negalima padaryti – atseit, taip buvo per amžius ir nieko čia nepakeisi.. Žmogus išgyveno ilgą ir sudėtingą evoliuciją. Jos pasekoje suprato ir išmoko valdyti savo galimybes, taip pat pamatė savo veiksmų pasekmes. Evoliucija vyksta toliau. Tam, kad tobulėtume, turime įvertinti tas pasekmes.

Tai svarbu kiekvienam žmogui, nes esame neatsiejama visumos dalis. Galime naudoti naujausias psichologines technologijas, daug dirbti, bet jei tai naudosime tik egoistiniams ar ambicijų tenkinimo tikslams, mes ir vėl visi suksimės vidinių prieštaravimų ir nesibaigiančių krizių rate. Gyvename permainų laikais – ko gero, atėjo laikas augti visiems dvasiškai, įvertinti vienybės būtinybę ir išbristi iš prieštaravimų rato. Mes esame žymiai didingesni, nei manome 🙂 ..

Reklama

12 minčių apie „Vidiniai prieštaravimai“

  1. Sunku kažką pridurti išskyrus tai, kad daug ką paviršutiniškai suprantam ir dėl to kenčiam. Patiko, kad nuo pradžių viską parodei. Reikia būti savimi ir vadovautis principu – nekenk, taip?

    Patinka

  2. Labas rytas 🙂
    Tokios mintys kyla, kai supranti, kad visi mes esame viena ir vieno žmogaus gerovė neatsiejama nuo visumos. Galima stengtis kiek nori apsimesti, kad pasiekus asmeninę laimę, mūsų neliečia visų kitų problemos, bet.. kol nėra visuotinės gerovės, kol kenčia žmonės, negali būti gerai. Juk esame visumos dalys, vieno organizmo ląstelės.
    Todėl ir kyla tie prieštaravimai, nes širdimi jaučiame tuos neatitikimus.

    DNR, malonu matyti 😀
    Bagira, pritariu – turime būti savimi ir nekenkti. Būti sąmoningi – kitaip nesuprasime nei savo, nei visumos bėdų, o kai nesuprantame priežasties, pasekmės kelia tik įtampą.
    Padėka – nuo vieno žmogaus visada prasideda dideli pokyčiai. Prisiminkite istoriją – žmonės, supratę savo didingumą, visuomet traukdavo žmones dideliems darbams. Kartais ir blogiems darbams, bet traukdavo – Viskas prasideda nuo vieno žmogaus, jo minčių, idėjų, užsidegimo 🙂 . Tik mes patys save sumenkinam arba patikime, kai mums tai sako. Taigi, rinkimės didingumą 🙂 Pasikartosiu, bet negaliu nepridurti: nešliaužiokime, jei galime skraidyti 🙂

    Patinka

  3. Tokiam suvokimui reikia subręsti. Tau pavyksta išjudinti pažiūrėti giliau. Ir aš tau pritariu: neropokim, jei galim skraidyti 🙂 . Ir reikia išmokti žvelgti giliau, nečiuožti paviršium, nebūti egoistais, tada ir prieštaravimai nekankins.

    Patinka

  4. O taip 😀 Mūsų nuomonė apie save ir pasaulį dažnai tėra kažkieno nuomonės atspindys, kuris, deja, yra dažnai sąmoningai formuojamas.. Taigi – buskime ir skraidykime 🙂

    Patinka

  5. Pasakyčiau, kad šis straipsnis puikus tuo, kad įmantrumas slypi paprastume. Pritariu, Bagirai, kad labai šaunu, jog pradėjai nuo pat pradžių, taip puikiai atskleisdama esmę. 20 balų iš 10 😉

    Žinoma, sudėtinga įsivaizduoti visiškai kitokį gyvenimą, kur tokių prieštaravimų nėra. Bandau įsivaizduoti, kaip atrodo pasaulis, kur nėra nuosavybės – per sunku! O gal reiktų sakyti, kad protas per daug praplautas… 😦

    Patinka

  6. Labas, Povilai 🙂
    Man atrodo, kai žmogus yra sąmoningas ir naudojasi principu “nekenk“, tuomet jis savo nuosavybę uždirba sąžiningu darbu ir tuomet tai įgauna visai kitokią prasmę.
    Egoizmas gimdo nepasotinamą godumą. Altruizmas moko vertinti ir džiaugtis gyvenimu ir neapsikrauti nereikalingais daiktais, kuriems paskui ir vergaujame(nes reikia viską saugoti, prižiūrėti). Tokiu atveju iš esmės pažeidžiamas harmoningo gyvenimo principas ir vietoje to, kad daiktai tarnautų mums, mes tarnaujame jiems.. Ar reikia tiek?
    Nespėjam sudėvėti, nespėja daiktas atidirbti, ir jau siekiam “naujo“. Tai visapusiškai neteisinga ir neekologiška (bet tai atskira plati tema).
    Tai yra dirbtinai sukurtos vertybės, todėl ir neatneša laimės. Aš ne prieš nuosavybę, aš turiu omenyje godumą.
    Žinoma, kad smegenys yra nuosekliai plaunamos mums visiems, tik va žiūriu, labai daug kas atsipeikėja, bunda, matyt, žengiame į kitą evoliucijos pakopą 🙂
    Ir valio 😀

    Patinka

  7. Teisybė didžiausia problema yra tame, kad žmogus nelaiko savęs visumos dalimi. Bet taip pat nepritarių tiems kurie laiko blogių egoizmą ir asmenines ambicijas(matyt tai visu religijų palikti randai žmonijai). Tokia sielos prigimtis – visada siekti gėrio. O netvarka visatoje žmogus sukelia dėl savo riboto proto, trumparegiškumo.

    Patinka

  8. Labas, Gedai 🙂 ,

    Sutinku – netvarką Visatoje žmogus sukelia dėl savo riboto proto ir trumparegiškumo. O kas gi protą riboja? Būtent egoizmas, nes jis siaurina žmogaus pasaulėžiūrą iki asmeninių interesų rato.

    Tiesiog reikia išsiaiškinti, kas yra egoizmas. Jis mums suteiktas kaip savisaugos instinktas, bet ar turi žmogus tiek pavojų, kad reikėtų nuolat gintis ir kovoti? Egoizmas mus atskiria nuo kitų, iškelia virš kitų – egoistas tiesiog niekaip negali turėti net minties apie vienybę arba altruizmą. Jam gerai, o apie kitus jis tikrai negalvoja.

    Visai kas kita yra individualumo, unikalumo suvokimas, saviraiška. Tai reiškia, kad visi esame kitokie, turintys unikalių savybių ir gabumų. Kai suvokiame, kad ir kiekvienas kitas žmogus turi tik jam būdingų savybių ir talentų, išnyksta noras lygiuotis ar pranokti, ar įveikti. Tuomet visi veikia, dirba ir gyvena savo ir visų labui, nes nėra dėl ko konkuruoti, tikslas visų vienas – visų gerovė.

    Turbūt, žmonijos evoliucija link to ir veda 🙂 . Egoizmą ir susipriešinimą jau išnagrinėjome iš visų kampų ir pamatėme, kad tai kelias į niekur, į susinaikinimą.

    Pritariu, kad mes negalime neigti egoizmo, bet mūsų laikais jis yra tiek išpūstas ir sureikšmintas, kad pradėjo valdyti žmogaus protą ir jo gyvenimą, ir, aišku, visuomenės gyvenimą. O dėl ambicijų negaliu sutikti, nes ambicija – egoizmo apraiška. Ambicijos dažnai painiojamos su kryptingumu, todėl kartais tiek painiavos sąvokose.

    Ačiū, Gedai, už jūsų mintis 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s