Apie Tiesą

Koks būtų pasaulis, jei iš jo išnyktų melas? Kiek daug jis savyje talpina: apgaulę, nenuoširdumą, manipuliacijas, išsisukinėjimą, veidmainystę, nutylėjimus, išdavystę.. Intuityviai visi jaučiam, kad tai kažkas.. ko tikrai nereikia gyvenime, bet visgi.. Daugiau-mažiau, tiesiogiai-netiesiogiai, kartais-dažnai, bet visi tame dalyvaujame: klausydami melo, toleruodami melą, nesuprasdami, kas yra melas, pakeisdami tiesą melu.

Painiava, iš tiesų dabar tokia painiava sąvokose.. Meluoti tapo įprastu dalyku. Ryškiausias pavyzdys, kai užduodamas paprastas konkretus klausimas: atsakoma ne į konkretų klausimą, o pradedamas interpretuoti pats klausimas, kalbama aplink užduotą klausimą, arba, išsisukinėjant nuo klausimo, užduodamas priešpriešinis klausimas. Tarkim, klausiu, kiek valandų, o žmogus man pradeda aiškinti, kaip ir kur pagamintas jo laikrodis arba paklausia, kiek man metų. Pažįstama?

Žinoma, pavyzdys humoristinis, bet visi tai matome nuolat: tarsi mes kalbėtume ne apie realų gyvenimą, o kažkokias sugalvotas-išsuktas “versijas“, ir matome tik tai, kas norima parodyti. Ir nors melas padaro gyvenimą sudėtingą ir painų, meluoti nesiliaujama. Kažkada buvusiose taisyklėse atsiranda vis daugiau išimčių, tos išimtys galiausiai tampa taisyklėmis, o iš to – tik didėjantis chaosas.

Tai realus šiandieninis mūsų gyvenimo “modelis“. Nenatūralus ir dirbtinas, grįstas melu ir manipuliacijomis. Netikri siekiai, ambicijos ir apgaulės, kurie galų gale suyra, bet.. vėl ir vėl kurpiami, klijuojami, pasitelkiant vis įmantresnį melą. Šiandien jau visi matome, kad toks gyvenimo būdas neatneša nei asmeninės, nei visuotinės laimės. Viskas, kas netikra, vystosi regreso keliu.

Kaip dirbtinoje, grįstoje melu (iliuzinėje) tikrovėje įžvelgti Tiesą? Šiuolaikinis žmogus ugdomas technokratiškas, egoistiškas ir išdidus. Visi jam primetami idealai – išoriniai (materialūs). Žmogus atitraukiamas nuo savo ištakų ir kuriama iliuzija, kad jis viską kontroliuoja, viską gali (materialiame pasaulyje). Vyraujanti nuostata – kontrolė, o dvasinės vertybės – dora, tiesa – tarsi kažkas archaiško, grupelės idealistų žaidimai.

Materialumas triumfuoja, mes svetimėjame, priešinamės ir toliau gyvename melu. Manipuliuojama mūsų silpnybėmis, gobšumu ir ambicijomis. Didėja ir vidiniai prieštaravimai, stresinės būklės, depresijos – intuityviai jaučiame savo esybe, širdimi tą neatitikimą – to, kas esame iš tiesų, ir to, kas iš bandoma nuolat primesti išoriniais tikslais. Mes galime suvaidinti laimingus, galime apgauti kitus, bet savęs neapgausime: jei mes gyvename pagal orientyrus, grįstus melu, anksčiau ar vėliau pajusime tuštumą.

Pažvelkime aplink – ar tikrai galime viską kontroliuoti, ar turime konkuruoti ir priešintis, ir ar tikrai esame “visagaliai“ materijos valdytojai?.. Saulė pateka be žmogaus pagalbos, žiemą keičia vasara, auga medžiai, žolė, gėlės, lyja, sninga, pučia vėjai.. gyvenimas aplink juda ir vystosi, ir gyvena nepriklausomą nuo žmogaus gyvenimą. Jėga, kurią kažkodėl užsispyrę daugelis neigiame, palaiko visą šitą harmoniją Žemėje ir Visatoje. Tai jėga, kuri palaiko ir patį žmogų..

Šios jėgos veikimo principas paprastas: panašumo, atitikimo, energijos bei medžiagų sąveika. Tai Tiesa, kuri egzistuoja amžinai ir nesikeičia. Joje nėra apgaulės – tai yra tai, į ką turime lygiuotis.. Kai nesuvokiame Tiesos, eikvojamės smulkmenoms ir pradedame tikėti melu – nes nesuvokdami esmės ir klystame.. Melas gimdo baimę, godumą, nepasitenkinimą, konkurenciją – visas egoizmo apraiškas. Tuo tarpu Tiesa yra atitikimas mūsų dvasinei prigimčiai, iš Tiesos gimsta ramybė, taika, meilė, altruizmas ir harmonija.

Blogiausia, kas gali nutikti bendroje veikloje – kai asmeniniai interesai užgožia visuomeninius. Kad tai darytų, žmogus pradeda dangstytis melu: įmantriai išsisukinėti ir teisinti savo elgesį. Tai primityvus elgesys, nemokšiškumas. Tarpusavio ryšio, vieningumo suvokimas – tai aukštas sąmoningumas. Žmogus negali būti atskirtas nuo kitų žmonių ir nuo savo elgesio pasekmių. Anksčiau ar vėliau melas išryškėja – tai taip pat dėsnis.

Tiesa – progreso ir vienybės kelias, tai raktas į visų problemų sprendimą. Tiesa – tai realybė be vertinimų ir išsisukinėjimų. Veidmainystės ir melo nebuvimas išlaisvina žmogų ir apdovanoja didžiule kūrybine energija. Teisingos mintys ir poelgiai turi tapti savaime suprantama kasdienybe, o ne deklaruojama gyvenimo dekoracija.

Jei žmogus gyvena Tiesoje, sako tiesą, jis tampa vieningas su Kūrinija. Jo ištarti žodžiai tampa veiksmingi, o darbai harmoningi ir neša gėrį visiems – tai progreso kelias. Gyvenimas Tiesoje – visų šviesių žmonių ir šventųjų tvirtybės ir dvasinės stiprybės šaltinis. Nėra pusiau tiesos, pusiau melo ar švento melo – tai, kas sugalvota žmonių apgaulei, yra laikina ir netikra. Tokia paprasta sąvoka – Tiesa – ir kiek ji daug gali.. Ir tereikia tiek nedaug – nemeluoti..

Ką jūs apie tai manote?

Reklama

24 mintys apie „Apie Tiesą“

  1. Sunki tema….. Atrodo paprasta, bet sudetinga. Melo daug ir kaip rašai, keista, kad tai jau tapo gyvenimo orientyrais. Kad greit melas dings, tai nelabai realu, reiktų kiekvienam bent jau pabandyti įvesti į savo gyvenimą dienas be melo. Labai patiko pavyzdys su atsakymu į klausimą – bet juk taip ir yra, kad dažnai išsisukinėjame vietoj to, kad tiesiai atsakytume ir tai tampa įpročiu. Viskas paprasta, nemeluokim ir nebus melo…… Paprasta, bet nepaprasta…….

    Patinka

  2. Dauguma jūsų aprašomų idėjų yra utopinės, bent jau šiai dienai. Esu susiformavęs cinikas, bet jūsų blogas traukia mane kaip magnetas. Pagalvojau – kodėl. Kaip ir jūsų vardas (ar pseudonimas?), teikiate viltį. Man svarbu matyti, kad mūsų suš… laikais dar yra (ar jau atsirado) idealistų. Ačiū, nors netikiu niekuo.

    Patinka

  3. Sveiki 🙂
    Bagira, sutinku, kad nėra paprasta.. Bet.. tereikia pradėti ir nelaukti, kol melas “pradings“ – juk melas yra žmonių kūrinys ir “pradings“ jis tik tuomet, kai įprasime sakyti tiesą 🙂 . Kiekvienas turime pradėti nuo savęs 🙂
    X-faktoriau, ačiū už jūsų nuomonę. Esu idealistė ir dėl to esu laiminga 🙂 . Cinizmas mano gyvenime – jau praeitis. Aš tikrai tikiu tuo, ką sakau ir rašau, nes gyvenu tuo pati ir matau gyvenime daugybę įkvepiančių pavyzdžių 🙂 . Ačiū, kad užeinate 🙂

    Patinka

  4. Aš pats anksčiau galvodavau, kad mažuose dalykuose galima ir pameluoti, nes tai „pagelbėja“. Vis dėlto sąžinė vis tiek mane baudė ir kai pagalvoji baudė skaudžiau nei kad būčiau sakęs tiesą iškarto. O ir kaip tu sakei, Ruvi, melas visada išaiškėja…ir tai dėsnis. Man visada pasitvirtina. Ir tai išgelbėja, nes jei melas neišaiškėtų, tai sąžinė pražudytų. Sąžinė pražudo daug žmonių, pažiūrėkite vien kiek bandančių savo sąžine paskandinti stikliuke. Sakyti tiesą – tai gyventi drąsoje. Sakyti tiesą – tai mylėti save tokį, koks esi.
    Dėl Bagiros pastebėjimo, kad tai tik atrodo paprasta, bet nėra paprasta. Bagira, pagalvok ar taip tik savęs nebandai pateisinti ir apginti, kad tik nereikėtų gyventi Tiesoje. Gyventi Tiesoje paprasta, nes tau nereikia išgalvoti situacijų, manipuliacijų, o tik sakyti kaip yra. Argi tai nėra paprasčiau? Taip, ne visi tave pripažins, mylės ar sutiks su tavimi, bet tu to ir nenori. Tu nori tikrų draugų, tikrų bičiulių be jokių kaukių ir dirbtinių dekoracijų.

    Patinka

  5. Sauliau, gal Bagira tiesiog turėjo omeny, kad ne viskas pasikeis iš karto. Nemanau, kad rytoj atsibusime ir niekas nebemeluos. Viskas po truputį, bet pasikeis.

    O su melu susiduriame kas dieną.
    Kad ir štai šiandien ryte iš savo kolegos programuotojo į klausimą ar jam būtų reikalinga mano pagalba atliekant užduotį atsakė “nereikia. Nėra laiko“. Bet aš jaučiu, kad tas “nėra laiko“ yra ištrauktas iš oro, nes dar vakare vakare jis skyrė pakankamai laiko dirbti prie savo užduoties. O dabar staiga pareiškia, kad nėra laiko. Manau, iš tiesų jis tiesiog nenori dėl vienų ar kitų priežasčių kad jam padėčiau kartu atlikti tą užduotį. Yra kaip yra 🙂

    Patinka

  6. 🙂 Mes (aš) esame pasiklydę tarp begalės “Tiesų“ ir ne mažiau “Netiesų“.
    Manau yra pusiausvyra, kurią privaloma (BUTINA) išlaikyti.
    🙂 🙂 🙂

    Patinka

  7. Cinikui norėčiau patvirtinti, kad Ruvi yra vaikščiojantis optimizmas ir geranoriškumas, todėl čia ir traukia. Darius teisingai įžvelgė mano mintį, kad ne per dieną vyksta pokyčiai 😉 . Sauliau, kai pagalvojau, tai gyvenime tiek smulkaus melo, apie kurį parašei ir kurio jau nepastebiu…. Pradžiai paskelbiau sau kelias dienas be melo 🙂

    Patinka

  8. Kokia įdomi diskusija 🙂
    Saulius palietė labai įdomią pusę – sąžinės balsą dažnai žmonės slopina ir alkoholiu.. Dar L.Tolstojus tą pripažino..
    Teisingas Dariaus pastebėjimas, kad su melu susiduriame kiekvieną dieną – net smulkmenose, tai tapo tarsi įprasta pokalbio forma..
    Pritariu Bagirai – taip susipainiojame, kad paskui sunku atsekti: kur tiesa, o kur melas – tai tarsi tampa gyvenimo norma. Labai puikus sumanymas su “dienomis be melo“ 🙂 .
    MMIX, smagu matyti 🙂
    Labai ačiū visiems, kad taip atvirai pasisakėte 🙂

    Patinka

  9. Mark Twain yra pasakęs – sakykite tiesą, tada jums nieko nereikės atsiminti 🙂 Bėda ta, kad tiesa yra dalykas realiatyvus… Yra toks vienas zenbudistų palyginimas. Įsivaizduokit, vaikštinėjat sau miške ir pro jus prabėga kiškis. Už akimirkos atbėga medžiotojas su užtaisytu šautuvu ir klausia, kur nubėgo kiškis. Pasakot tiesą – nekaltas kiškutis žūna. O situacijai pakomplikuoti įsivaizduokit, kad kalba ne apie kiškutį, o pavyzdžiui, apie jūsų vaiką… Be abejo, kiek įmanoma visada reikia sakyti tiesą, bet svarbu ir turėti galvoje, kad tai nėra absoliutu.

    Patinka

  10. Labas, Daktare 🙂
    Įdomiai pakreipei 🙂 . Su M.Tvenu sutinku.
    Dėl Tiesos reliatyvumo – taip, tai gali būti netobulose sąmonės išraiškose (sanskr.- tamoguna arba radžoguna – budizmas remiasi Vedomis), nes žmogus tose būsenose tiesiog negali suprasti, kas yra tiesa ir gyvena prieštaravimuose.
    Tobuloje, aukščiausioje dvasios savybėje – satva – reliatyvumo negali būti, nes Tiesa yra harmonija (Absoliutas). Tai tyra žmogaus dvasios būsena, pasiekiama per prisirišimų, iliuzijų įveikimą, Tiesos paieškas, gyvenimą Tiesoje, artėjimą prie Absoliuto.
    Kadangi tai nėra paplitusi savybė (satva), nelengvai pasiekiama – tai Mokytojų ir mūsų vadinamų šventųjų savybė – todėl ir Tiesą mums sunku matyti be interpretacijų ir vertinimų, nes mus veikia poliariškumas (dualumas), gimdantis iliuzijas.
    Iš dualumo taško viskas yra reliatyvu, nes kiekvienas reiškinys turi priešingą (dualią) savybę, per tai galime pažinti reiškinius pagal tas priešingas savybes.
    Tuo tarpu Tiesa yra absoliuti (tai matome gamtos, Visatos dėsniuose) ir veikia nepriklausomai nuo mūsų interpretacijų ir vertinimų.

    Patinka

  11. Čia tada tiesiog reikia atskirti du dalykus: absoliučią transcendentinę Tiesą ir tiesą (ar turbūt tiksliau tiesas) kaip suvokiame mes. Pirmoji taip – ji absoliuti, nes ji transcendentinė ir joje nėra dualumo. Tuo tarpų mūsų visas mąstymas yra paremtas dualumu ir net jeigu mes pajaustume tą absoliučią Tiesą, bandydami tai suvokti ir konceptualizuoti, mes tą absoliutumą prarastumėm ir gautumėm tik reliatyvią interpretaciją. Nes mes visą tai galime suvokti/išreikšti tik mūsų turimomis sąvokomis, o begalybės (absoliuto, peržengiančio visus dualumus) negalima sutalpinti į baigtinę konceptų aibę (pagrįstą poliariškumo/dualumo principu). Todėl nors absoliuti Tiesa ir egzistuoja, visa tiesa, kuria operuojame mes, yra tik realiatyvi.

    Patinka

  12. Negalėčiau tvirtinti, kad visi mes remiamės reliatyvios tiesos samprata. Daugėja žmonių, kurie jau turi iš tų interpretacijų susidėlioję pilną vaizdą – tai galime spręsti iš informacijos gausos.
    Kadangi vyksta sąmonės evoliucija, tai per reliatyvias interpretacijas mes ir einame į absoliutų Tiesos suvokimą.
    Tą įrodo ir žmonės, suvokę Tiesą ir palikę mums mokymus apie ją ir apie tai, kaip tai pasiekti – tai vyko nuo pat žmonijos gyvavimo pradžios.
    Manyčiau, kad tai ir yra visų mūsų tikslas, kitaip tie poliariškumo-dualizmo žaidimai niekada nesibaigs ir tik eis ratu.. ir mūsų buvimas Žemeje tuomet išties atrodo beprasmiškas(o taip būti negali, nes Visatoje viskas yra tikslinga).
    Manau, kad transcendentinis suvokimas labai greitai taps įprastu dalyku 🙂 Kaip manai?

    Patinka

  13. Žmonės, suvokę absoliučią Tiesą, paliko mums savo reliatyvias jos interpretacijas. O tie poliariškumo – dualizmo žaidimai turbūt niekada ir nesibaigs, bent jau tame pasaulyje, kuriame mes gyvename. Nes taip jau yra surėdytas šis pasaulis ir mūsų mąstymas. Bet tai evoliucijai nė kiek netrukdo. Įsivaizduok besisukantį skaitliuką: 1, 2, 3, …, 100, …, 100000, … Kada šis skaitliukas pasieks begalybę? Niekada. Jis tik artės prie jos, bet niekada nepasieks. Lygiai taip pat ir su evoliucija. Nes kokia būtų prasmė, jeigu ta riba kažkada būtų pasiekta? O kas po to? Viskas sustoja? Ar skaitliukas vėl pradeda suktis nuo nulio?

    Patinka

  14. Evoliucijos prasmė – pakopomis į dar aukštesnį vystymąsį, ji neturi baigtinio apibrėžimo, ta prasme “skaitliukas“ neturi pabaigos, bet ir negali suktis ratu. Ir stovėdami ant dabartinio evoliucijos laiptelio, mes neturime galimybių suvokti tolimesnės evoliucijos žingsnių, nes neturime “kuo“ – perdegtume arba išprotėtume, pamatę tai – čia kaip priešistoriniam žmogui paduotum kalkuliatorių ar mobilų 🙂 (čia materialia išraiška).
    Žinoma, kad kiekvienas turi subjektyvų suvokimą, ir per tą subjektyvų (jei ieško), atranda objektyvų pradą (kuris universalus ir “tinka“ visiems). Tuomet sako: “O, kaip paprasta – Tiesa tokia aiški ir paprasta“. Bet iki to paprastumo prieinama tik atmetus “sudėtingumą“ ir subjektyvumą..
    Ne veltui dabar vis daugiau išplaukia idėjų apie Vienybę – žmonės supranta, atranda Tiesos principą: mes esame Visatos dalis ir gyvename pagal joje vykstančius procesus, kurių principas – sąveika.. ir.. jokios apgaulės :). Saulė šviečia visiems vienodai.
    Aš galiu kalbėti tik apie savo paieškas ir žmones, kurie nurodė man šitą kryptį. Žmonės ieško Tiesos įvairiais būdais. Bet juk ieško tiesos – kodėl tiesos? Nes intuityviai jaučia, kad tik atradus Tiesą, gauname atsakymus tolimesniam vystymuisi ir evoliucijos eigai.
    Na ne, nepavadinčiau Mokymų releatyviomis interpretacijomis. Čia toks įdomus fenomenas: VISI Mokymai skelbia tą pačią tiesą, tik savais būdais.. Kuo toliau aš skaitau, mokausi, tuo man tai labiau ryškėja.
    Kaip sakė vienas iš Mokytojų: “kai atrandi įvairiuose, ypač nesusijusiuose šaltiniuose, tas pačias tiesas, žinok, kad pradedi atrasti Tiesą. Tik skaityk be vertinimo ir išankstinių nuostatų.“
    Kiekvienas turime intuityvų tiesos pojūtį ir poreikį ją atrasti, tik reikia laiko ir pastangų, kad ji atsivertų. Tada viskas paprasta ir galime judėti pirmyn 🙂 – neapgaudinėdami savęs.. pirmiausia 😉
    Paprasčiausias būdas atrasti tiesą – pradėti ja visapusiškai praktiškai gyventi. Nes paieškos be praktikos – nulis.
    P.S. Nebent žmonės patys “užbaigia“ savo civilizacijos evoliuciją (nes turi laisvą valią), kaip – yra versijų – jau yra buvę..

    Patinka

  15. Ačiū, Daktare, už tokį įdomų požiūrio tašką 🙂 . Lyg skaitytum mano mintis – kaip tik klausiausi panašios paskaitos ir kilo minčių naujam rašiniui 😉

    Patinka

  16. Prašom 🙂 Aš tik dar pasinaudodamas tavo pasiūlytu pavyzdžiu, sudėliosiu taškus, nes nesu tikras ar mane iki galo supratai 🙂 Absoliuti Tiesa mums ir yra kaip tas mobilusis telefonas priešistoriniam žmogui. Jam neįmanoma suprasti mobilaus telefono naudojimo ir veikimo principų, nes jo mąstymas tiesiog neoperuoja tokiomis sąvokomis. Ir sakykim, kažkuris iš tų visų priešistorinių žmonių netikėtai suvokia, kad tuo mobiliuoju telefonu galima perduoti garsą per atstumą. Vienas dalykas, net jei jis ir suvokia, kad tai įmanoma, jis niekaip negalėtų adekvačiai paaiškinti savo turimomis sąvokomis, kaip tai yra įmanoma (kategorija “elektromagnetinės bangos“ jam yra transcendentinė, peržengianti jo suvokimą). Todėl kai jis tą suvoktą tiesą aiškintų kitiems, jis tą galėtų tik suinterpretuoti vartodamas savo turimas sąvokas (vėjas, Dievas, magija ar panašiai). O kitas tą tiesą suvokęs priešistorinis žmogus išaiškintų turbūt šiek tiek kitaip. O paimk kiek labiau civilizuotą žmogų iš ankstyvųjų istorinių laikų ir interpretacija bus visiškai kitokia. Bet ir tai tebus tik reliatyvi interpretacija, jei jo galvoje nebus kategorijų “elektra“, “elektromagnetinės bangos“ ir t.t. Nors visi tie “mokytojai“ kalbės apie absoliučią tiesą ir intuityviai ją suvoks, bet bandydami visa tai išreikšti savo turimomis kategorijomis, tiek sau, tiek kitiems išreikš tik reliatyvias tos tiesos interpretacijas. Lygiai taip pat yra ir su mūsų mąstymu ir ta absoliučia Tiesa, apie kurią tu kalbi 🙂

    Patinka

  17. Ačiū, Daktare, supratau 🙂
    Kaip visada – šnekam apie tą patį, tik iš skirtingų taškų 😉
    Čia “suveikia“ vyriškas ir moteriškas mąstymas, tiksliau, jų skirtumas.
    Vyras aiškina esmę, moteris gilinasi į detales 😉 🙂
    Dėkui už tavo kantrybę 🙂

    Patinka

  18. 🙂 Ačių už labai įdomų jūsų diskutavimą.
    Taip ir norisi sužinoti: iš kur atsirado žodis “TIESA“?
    „Kalvio Ignoto teisybė“.
    🙂

    Patinka

  19. Aš taip pat ilgai galvojau, ar prisijungti. Graži diskusija. Aš palaikau tą pusę, kad tiesa yra tiesa, kaip mes ją neinterpretuotume. Ar situacija su medžiotoju ir kiškučiu pasitaiko kasdien? Taip, pasaulis netobulas, bet juk siekiame tobulėti, tada gal geriau taikyti savo gyvenime išmintį apie nuogą karalių?

    Patinka

  20. Labas visiems 🙂 🙂
    Man labai smagu, kad būtent šia tema plačiau ir visapusiškai diskutuojame. Aš tenorėjau paskatinti savo gyvenime dažniau susimąstyti: remiamės tiesa ar meluojame?
    Melas tapo tokiu įprastu reiškiniu, kad jo nepastebime. Iš to seka labai daug netobulumo, nesėkmių ir net nelaimių.
    Mes gilinamės į pasekmę, stengiamės ją palengvinti, bet dažnai net nepagalvojame apie priežastį. Tuo tarpu TIK pašalinus priežastį, galime tikėtis kitokios pasekmės.
    Bagira, tu taip uoliai ir nuoširdžiai ėmeisi savo gyvenimo gryninimo 🙂 .. Ačiū už analogiją su nuogu karaliumi – tikrai naudinga prisiminti 😉
    MMIX, Tiesa daugiau nei žodis – tai Kūrinijos, harmonijos prncipas. Yra Tiesos priešingybė – melas. Ta priešingybė gyvuoja tam, kad mes suprastume, kas yra Tiesa. Ir labai dažnai mes sukeičiame šias sąvokas vietomis, kad pateisintume savo elgesį. Dėl to ir gimsta daug mažų teisybių-nuomonių-požiūrio taškų, per kuriuos galiausiai ateiname iki absoliučios Tiesos suvokimo.
    Jaukaus visiems savaitgalio 🙂

    Patinka

  21. rasau rasini tema : ar visada reikia sakyti tiesa. pasirinkau tema ir kol nepradejau rasyti , tol netikejau, kad tema reikalauja tiek daug apmastymu. jei ne sitas puslapis buciau kogero net pirmo sakynio nesurezgus 😀

    Patinka

    1. Labas vakaras, Moksleive 🙂
      Džiaugiuosi, jei galėjau padėti. Taip, tema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Dabar dar plačiau apie tai parašyčiau 🙂 .
      Sėkmės jums ir linkiu gero pažymio! 😀

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s