Unikalumas

Dažnai diskusijose iškyla ši tema: kiekvieno iš mūsų unikalumas – kas tai? Be savo unikalumo suvokimo negalime pasitikėti savimi ir jaustis pilnaverčiais, negalime būti kūrybiški ir drąsūs saviraiškoje. Nes.. nuolat į kažką lygiuojamės arba iškeliame, išskiriame save iš kitų.. Tuomet siekiame būti kažkuo, kas traukia dėmesį, kažkuo, kuo, galbūt, nesame.

Lygiuodamiesi į kažką arba atitikdami reikalavimus, mes galutinai prarandame ryšį su savimi ir savo unikalumą. Gali atrodyti, kad taisyklės ir standartai yra geras dalykas, nes lyg ir turime orientyrus ir siekiamybes. Bet.. lygiuodamiesi tik į juos, mes “rėminame“ save ir esame nuolat priklausomi nuo tų išorinių reikalavimų. Pasikeitus standartams ir nespėjus paskui juos, automatiškai tampame netinkami, senamadiški, neįsirašantys į rėmus..

Ar tikrai reikia būti “kaip visi“ arba “geriausiu iš visų“? Ką prarandame, kai atsisakome savo unikalumo? Dabar daug apie tai kalbama – unikalumas, išskirtinumas, meilė sau.. Bet.. dažnai tai suprantama kaip egoizmo apraiškos: konkuravimas, iškėlimas savęs virš kitų, darymas ką noriu ir kaip noriu.. ir tokiu būdu dar labiau nutolstama nuo tikrosios unikalumo esmės.

Tuo tarpu unikalumas – kiekvieno iš mūsų prigimtinė savybė. Tai niekaip nesusiję su apibūdinimais – geresnis, gražesnis, protingesnis ar dar kažkoks “-esnis“.. Unikalus reiškia išskirtinis, vienintelis – kitoks – nepalyginamas. Visi mes esame kitokie, ir to kitoniškumo nei apibūdinti, nei palyginti neįmanoma. Ir tik jei lygiuojamės ar lyginamės su kitais, prarandame savo unikalumą, nes jo neišreiškiame, o bandome atkartoti kažką kitą.

Labai taikliai unikalumą apibūdino Og Mandino: “Kiekvienas žmogus yra didžiausias gamtos stebuklas. Nuo pat pasaulio pradžios nebuvo nė vieno žmogaus, kuris turėtų tokius pat protą, širdį, akis, ausis, rankas, plaukus… Niekas, kas gyveno anksčiau, niekas, kas gyvena dabar, ir niekas, kas gyvens rytoj, negali vaikščioti, kalbėti, judėti ir galvoti lygiai taip pat…“

“… visi žmonės yra broliai ir seserys, bet visi mes skirtingi ir unikalūs… Nors mes esame iš gyvūnų karalystės, bet vien gyvūnams būdingi veiksmai mūsų netenkina. Kiekviename mūsų dega liepsna, kuri perėjo nesuskaičiuojamas kartas, ir jos šiluma nuolat ragina mūsų sielas, kad taptume dar sąmoningesni ir išreikštume tobuliau kiekvienas savo unikalumą.“

“…Kiekvienas mūsų turime išreikšti savo skirtumus – tai mūsų privalumai ir būdas aukščiausiai saviraiškai. Neeikvokime jėgų, bandydami tapti panašiais į kitus. Kiekvienas iš mūsų yra unikalus, o tai reiškia – vertingas – supraskime tai. Visi mes esame brandūs tūkstantmečių evoliucijos vaisiai, kiekviename iš mūsų yra tūkstantmečių išmintis – nepamirškime to…“

“…Bet mūsų įgūdžiai, protas, širdis ir kūnas sustings, jei tinkamai to neišreikšime. Visi mes turime neribotas galimybes. Visi mes šioje žemėje neatsitiktinai, mes čia esame dėl tam tikrų tikslų. Ir kiekvieno iš mūsų pagrindinis tikslas – tapti kalnu, o ne susitraukti į smėlio smiltelę. Tapkime kiekvienas didingu kalnu…“

“… Mums duotos akys, kad matytume, ir protas, kad galėtume galvoti. Nesileiskime kvailinami išore – tegul mūsų akys bus atvertos – žiūrėkime, kas slypi už išorės. Supraskime, kad visos problemos, nedrąsa ir nepasitikėjimas tėra didžiulės užslėptos galimybės. Atverkime jas…“

“..Visi mes esame didžiausi gamtos stebuklai… Nei žvėris, nei augalas, nei vėjas, nei ola, nei ežeras neturėjo tokios pat pradžios, kaip mes, nes buvome pradėti iš meilės ir atėjome čia su gebėjimu mylėti ir išreikšti save… Kiekvienas iš mūsų turime savo tikslą ir savo unikalų būdą jį įgyvendinti – nepamirškime šito…“

Sunku kažką pridurti prie šių išmintingų žodžių 🙂 .. O ką manote jūs apie unikalumą?

Reklama

6 mintys apie „Unikalumas“

  1. Aš taip įsivaizduoju, kad be savo unikalumo supratimo saviraiška neįmanoma aplamai. Gerai, jei tai išugdo tėvai, o jei ne, tai nėra lengva tai išsiugdyti, nes mes pripratinti lygiuotis ir žvalgytis į kitus. Labai tinkami temai Og Mandino pamąstymai, labai įtikinantys. 🙂

    Patinka

  2. Įkvepiantys Og Mandino žodžiai. Ačiū, Vilte, kad pasidalinai 🙂 Visiškai sutinku, kad kiekvienas esame unikalus. O lygiavimasis į kažką tik silpnina šią savybę.

    Unikalumas tai kaip savo nepriklausomybės suvokimas. Kol to neprantam, tol esam silpni ir priklausomi.

    Patinka

  3. Sveiki 🙂
    Sutinku, Bagira, kad be savo unikalumo supratimo saviraiška neįmanoma. O ugdyti šitą suvokimą galime kiekvienas – tai labai (galima sakyti-labiausiai) motyvuoja gyvenime 🙂
    Pritariu Povilui – įdomi mintis – kad unikalumas tai kaip savo nepriklausomybės suvokimas.
    Ačiū jums už įdomias mintis 🙂 – pastūmėjo naujiems pamąstymams..

    Patinka

  4. Atgalinis pranešimas: Atrasti save, atverti save.. – ruvi
  5. Atgalinis pranešimas: Egoizmo apraiškos – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s