Kūčios ir Kalėdos

Senajame liaudies kalendoriuje šios šventės buvo senųjų metų palydėjimas ir naujųjų sutikimas. Gruodžio 24 dienos (Kūčių) naktis – pati ilgiausia, o nuo 25d. (Kalėdos) ima ilgėti dienos, “sugrįžta“ Saulė. Kūčių pavadinimas kilęs iš ritualinio patiekalo – kūčios. Jis buvo gaminamas iš šutintų kviečių ir miežių kruopų, žirnių, pupų su aguonų pienu ar medumi. Kūčiomis vadino apeigų vakarienę, o pagal ją – ir visą dieną. Kūčias šventė dar iki krikščionybės įvedimo.

Kalėdų pavadinimas gali būti kilęs iš didžiausio gamtos ir žmogaus nuovargio (nusikalėjimo) taško įvardinimo. Bet Kalėdos – ir vilties pradžia. Kaip tik Kūčių vakarą įvyksta didysis lūžis – aukštyn, į šviesą – “gimsta“ iš naujo, sugrįžta Saulė, tai saulėgrįžos šventė. Prasideda gamtos atgimimas, ilgėja dienos ir trumpėja tamsusis periodas, baigiasi senieji ir prasideda naujieji metai.

Saulės sugrįžimo apeigų pradžia – Adventas, kuris prasidėdavo lapkričio 30 dieną. Būdavo atliekama daug apeigų, kurios padėtų saulei išsivaduoti iš tamsos. Buvo laikomasi rimties. Tris kartus per savaitę – trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį žmonės pasninkaudavo, susilaikydami nuo pieniško ir mėsiško maisto. Daug liaudies dainų buvo susijusios būtent su Adventu – jos buvo vadinamos advento arba kalėdinėmis, jas dainuodavo vakarais, susirinkę bendram darbui, o taip pat kalėdodami.

Svarbiausius darbus buvo stengiamasi pabaigti iki Kūčių. Iki Kūčių stengėsi grąžinti ir skolas, atsiteisti kaimynams ir artimiesiems už padarytas skriaudas, pamiršti pykčius ir nesutarimus. Negalima buvo Kūčių vakarą pamiršti vienišo kaimyno. Jei nebuvo kaip jį pasikviesti vakarienės, tai reikėdavo būtinai jam nunešti maisto. Sėsdavosi prie Kūčių stalo susitvarkę namus ir švarūs – ne tik rūbais, bet ir mintimis.

Kūčių dieną valgydavo mažai arba visai nevalgydavo – visi laukė vakarienės. Dažniausiai prie stalo sėsdavosi patekėjus Vakarinei žvaigždei. Šeimininkas iš daržinės atnešdavo kuokštelį šieno ir paklodavo ant stalo. Šeimininkė užtiesdavo stalą gražiausia balta staltiese. Šienas po staltiese simbolizuodavo žmogaus lygybę su gamta ir gyvūnais. Tada jau nešdavo valgius, kurių, stengėsi, kad būtų dvylika – tiek, kiek metai turi mėnesių.

Pirmiausia prie stalo sėsdavosi vyriausias šeimos narys. Vyriausias arba šeimininkas pasveikindavo visus, paskui lauždavo duoną ir visiems dalindavo. Prisimindavo praėjusius metus, ką jie atnešė gero ar blogo. Nepamiršdavo ir šeimos narių, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo būti kartu. Pavalgius prasidėdavo įvairiausi būrimai. Pasibaigus vakarienei, stalo nenukraustydavo, nes tikėjo, kad naktį ateis mirusių vėlės. Po truputį visų valgių šeimininkė nunešdavo į tvartą gyvuliams.

Labai svarbi apeiga buvo bluko (medžio kelmo) vilkimas per gyvenvietę. S.Daukantas rašė: “ ..vilko bluką per kaimus, senuosius metus, tabalus, mušdami… Paskui tą bluką sudegino, kaipo sunkų praėjusį metą, vildamiesi, jog ateinantysis metas bus daug lengvesnis… “ Kūčių – Kalėdų šventė tarsi pasidalindavo į dvi dalis: mirimą (bluko sudeginimas – Kūčios) ir gimimą (saulės sugrįžimas – Kalėdos) .

Kalėdų rytmetį buvo keliamasi anksti, nukraustomas stalas. Šieną, kuris buvo po staltiese, išdalindavo gyvuliams. Pusryčiaudavo, pasakodavosi sapnus, nes buvo tikima, kad Kalėdų sapnai pildosi. Pirmą Kalėdų dieną visi būdavo savo namuose. Kitomis Kalėdų dienomis švęsdavo su gimine, bendruomene, būdavo kalėdojama. Kalėdotojų, lyg gero ženklo, visi labai laukdavo ir gausiai apdovanodavo.

Iš trobos į trobą eidavo ir Kalėdų senis arba Kalėda, girdamasis, kad neša pilną terbą turto, laimės ir derliaus. Įėjęs į vidų, semdavosi visokių grūdų ir berdavo krikštasuolėn, kuri buvo skaitoma namų dvasių buvimo vieta. Paskui visus sveikindavo, linkėdavo gerų metų, vaikus apdalindavo riešutais. Kalėdojimas tęsdavosi dvylika dienų. Tomis dienomis minimaliai dirbdavo, nes visos žmonių mintys ir pastangos buvo nukreiptos į Saulę. Dienos ilgėjo, tamsa pasitraukdavo, baigdavosi ir Saulės grįžimo šventė..

Įdomu, kad paprotys puošti namus amžinai žaliuojančių medžių šakelėmis žinomas jau nuo seno. Lietuvoje Kūčių dieną kadagių šakelėmis barstė aslą, norėdami apsisaugoti nuo dvasių ir jų piktų darbų. Žmonės tikėjo apsaugine spygliuočių galia. Be to, tai vienintelis ilgai išsilaikantis žalias medis. Ant eglučių degino ir žvakutes, nes ugnis buvo labai svarbi pagoniškuose papročiuose. Eglutę puošė taip pat žaislais iš šiaudų, obuoliais, riešutais ir saldumynais – visa tai taip pat turėjo simbolinę reikšmę..

Krikščionybė atnešė savo pokyčius į buvusias tradicijas. O mūsų laikmetis sujaukė tikrąją šių gražių švenčių prasmę.. Ar suprantame, ką švenčiame? Gal būt, taip ir turi būti – laikas daro savo..? O man truputį gaila to.. dvasingumo, paprastumo, tyrumo ir.. tikro džiaugsmo, kurį užgožia linksminimosi ir pirkimo vajus su džinglbelsais ir lūžtantys stalai nuo valgių iš mama-maksimų.. ir kuris, matyt, numirs kartu su mūsų močiutytėmis su skarelėmis..

… O gal gims kažkas naujo ir labai gražaus 🙂 ? Kažkas, perimto iš mūsų senolių ir palaikančių mūsų dvasią? Kažkas tikro, ką perduosime savo vaikams 🙂 ?..

Reklama

2 mintys apie „Kūčios ir Kalėdos“

  1. Labai patinka tavo rašiniai tautinėm temom. Apie bluką (gėda) pirmą kartą išgirdau 😦 . O pabaiga… tikrai kažkas ne taip. Gal visko per daug, todėl paskui žiauri tuštuma – širdyje, galvoje ir piniginėje….

    Patinka

  2. Labas, Bagira 🙂 Su artėjančiom 🙂
    Taigi va ir turim atsirinkti ir pagalvoti, kad paskui nebūtų liūdna po švenčių 🙂 .
    Man tai visada buvo ir yra graži šventė.. Svarbu nedalyvauti toje komercinėje ir šėlimo pusėje 🙂 . Juk savo namuose kiekvienas galime paruošti tokią šventę, kokia visiems šeimos nariams priimtina ir graži 🙂
    O protėvių tradicijos tik primena, KAIP mes atitrūkę nuo realybės, tradicijų ir savo prigimties 🙂 ..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s