Mitybos kultūra (tęsinys)

Daktarės D.Sekmokienės patarimus pabaigsiu jos išvadomis – ką ir kaip valgyti. Mityba turi būti įvairi. Prioritetą turime skirti grūdiniams produktams: mažai apdorotoms kruopoms ir javainiams. Kaip žinote, grūdas turi savyje augimo energiją, todėl suteikia jėgų ir žvalumo. Grūdiniuose produktuose gausu visų žmogui reikalingų medžiagų, tame tarpe visų mineralų ir ląstelienos.

Sekanti pagal svarbumą maisto grupė – vaisiai, daržovės ir jų sultys. Tai vitaminų, mineralinių medžiagų, o taip pat ląstelienos šaltinis. Žiemą, pasitarę su fitoterapeutu arba patyrusiu žolininku, pagerkime vaistažolių arbatų – taip atsikratysime organizme susikaupusių šlakų.

Naudokime aliejų, o ne taukus. Jei valgome mėsą, tai neriebią: jautieną, veršieną ar paukštieną. Būtinai valgykime žuvį. Šiuos produktus valgykime 2-3 kartus per savaitę. Pieno produktus, ypač riebų sūrį, grietinę ir sviestą, vartokime saikingai. Netoleruojantiems laktozės (pavalgius pieniško, pučia pilvą), patartina vartoti rūgščius pieno produktus.

Pasitarę su gydytoju, kelis kartus per metus vartokime kokybiškus mikroelementų, vitaminų, antioksidantų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų priedus. Jų ypač trūksta šiuolaikiniame rafinuotame maiste.

Ir, atrodytų, keistas patarimas – kaip valgyti. Daugelis tai žinome, bet priminsiu 🙂 .

1. Sėskimės prie stalo be pykčio, kad širdyje nebūtų neigiamų emocijų.
2. Valgykime neskubėdami, lėtai kramtydami.
3. Rūpesčių ir problemų aptarimams – ne vieta prie stalo. Valgio metu žmogaus energijos sistema atvira ir lengvai pažeidžiama. Būtinai išjunkime televizorių – visos problemos, ypač smurtas ir agresija tartum šiukšlės “įsirašo“ į mūsų biolaukus.
5. Nebarkime vaikų valgio metu, neverskime valgyti prievarta. Tegul jie jaučia, kad valgis – tyli paslaptinga šventė, kurios metu šeimoje būna tyra ir gera 🙂 ..

Ir apie maisto kokybę.. Nepamirškime, kad gyvybė – tai energija. Palaikyti ją galime tik kokybiškais organizmo veiklą palaikančiais maisto produktais. Daugelis mūsų praradome nuovoką, kaip pasirinkti sveiką maistą. Mes leidžiame save įtikinti, kad paketai ir dėžutės su negyvu, daug kartų apdorotu, susmulkintu ar tiesiog sintetiniu maistu neturi nieko bendra su mūsų sveikatos pablogėjimu ir nutukimu.

Kaip teigia dr.D.Burton, laikas įsiklausyti į sveiko proto balsą: tie komponentai, kurie įeina į naujų maisto produktų sudėtį, kurie aprašyti daugybe sunkiai ištariamų žodžių ir gamtoje nesutinkami – tai ne maistas! Jei produktas, kurį valgome, turi daugiau sintetinių priedų, negu gamtinių žaliavų – tai neišvengiamai pakenks mūsų sveikatai.

Problemą dar labiau supainioja prieštaringos ir dažnai klaidingos informacijos gausa, ir mes tiesiog nežinome, kas yra racionali ir sveika mityba. Nekokybiškas, nenatūralus ir gausus maistas kenkia sveikatai ir didina kūno svorį. Galime skaičiuoti kalorijas ir gramus, gerti vaistus nuo nutukimo, bet kol nesuvoksime, kas yra sveikas maistas ir kokie produktai mums gali pakenkti, mūsų pastangos būti sveikiems ir liekniems bus panašios į bandymus taisyti automobilį, pasitelkus tik lipnią juostą..

Žmoguje slypi vidinis sugebėjimas išlaikyti sveikatą ir optimalų svorį. Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas labai skiriasi nuo natūralaus gyvenimo būdo, kuris mums dovanotas pačios Gamtos. Kaip tik šis neatitikimas tarp to, kaip turi būti, ir to, kaip yra, tapo daugelio vadinamų “civilizacijos ligų“ priežastimi. Sąvoka natūralus yra priešinga sąvokai dirbtinis.

Dabar, kai neregėtai išplito dirbtinis maistas, dietologai mums primena: kiekvieną kartą, suvalgę maisto su cheminiais priedais, mes prarandame dalį savo sveikatos. Hipokratas teigė: “Mūsų organizmas sugeba palaikyti gyvybę ir atsistatyti tik tuo atveju, jei tinkamai maitinamės“. Supraskime, kad mitybos įpročiai gali būti keičiami, nes tai tėra įpročiai. Išmokti sveikai maitintis galime kiekvienas.

Skirkime tam dėmesį – ką, kaip ir kiek valgome. Juk tai tikrai labai svarbu.. Kaip jūs manote? 🙂