Alchemija

Tai plačiausia okultizmo sritis, dar vadinama transformacijos menu. Alchemiją galima būtų apibrėžti kaip gamtos tyrinėjimą dvasios kūrybos būdu. Žodynas alchemiją apibrėžia kaip medžiagų kitimo tyrimus, verčiant juos auksu, pasinaudojant gamtoje nesančia medžiaga – filosofiniu akmeniu. Saulė okultistų laikoma fiziniu dvasios įsikūnijimu. Kadangi Saulės metalu laikomas auksas, tai alchemikų siekius galima apibrėžti kaip ieškojimą, kokiu būdu tą auksą “pasigaminti“ – fizine ir dvasine prasme.

Senovės Egipto alchemikų dokumentai, taip pat vėlesni graikų tekstai liudija, kad pirmieji alchemikai išties “gamino“ materialų auksą. Viduramžių Europos alchemikai, kaip tvirtina dvarų metraščiai, turėję paslaptingų miltelių, vadinamų projekcinių miltelių, kurie galėję bazinį metalą paversti auksu. Daugelis alchemikų karalių dvaruose oficialiai dirbo aukso “gamintojais“ .. Apie tokias monetas ir medalius pasakoja ir metraščiai.

Senovės alchemikai daug eksperimentavo su materija, net bandė įkvėpti materijai gyvybę. Garsioji daktaro Frankenšteino istorija – tai karalienės Viktorijos laikų rašytojos M.Šeli vaizduotės vaisius, bet.. ji rėmėsi alchemiko K.Dipelio, realaus žmogaus, gyvenimu ir veikla. Visiems girdėtos istorijos apie jaunystės eliksyro paieškas – tai buvo dar viena alchemikų veiklos sritis. Vienas iš garsiausių istorinių personažų – grafas Sen-Žermenas, kuris, kaip teigiama, gamino tokį eliksyrą ir ne tik išoriškai buvo amžinai jaunas ir išsiskyrė ypatinga išmintimi, bet ir turėjo savybę būti keliose vietose vienu metu..

Istoriniai šaltiniai mini daug mistiškų asmenybių – visų laikų alchemikų. Tai J.Baptista van Helmontas, parašęs veikalą “Amžinasis gyvenimas“; G.Riplis, parašęs vieną žymiausių alchemijos dokumentų, vadinamą Riplio ritiniu; olandų alchemikas daktaras Tolė, pasirašinėjęs slapyvardžiu Altus ir parašęs veikalą “Mutus Liber“; M.Majeris, parašęs gausiai iliustruotą, vieną svarbiausių alchemijos knygų “Atalanta Fugiens“.

Ir, žinoma, garsusis šveicaras okultistas ir alchemikas Paracelsas, kuris ne tik pirmasis panaudojo chemines medžiagas ligų gydymui, bet ir paskelbė Naujųjų amžių principą: “Tegu nė vienas, kuris gali priklausyti sau, nepriklauso kitam“. Žymiausias jo veikalas – “Opuscula Astronomica et Astrologica“, parašytas apie 1570m.

Istorikai chemijos mokslo raidą neretai susieja su alchemija. Chemija iš pradžių buvo materializuota egzoterinė (išorinė) alchemijos forma. Ji pradėjo plėtotis tuomet, kai vėlyvieji alchemikai atmetė senąjį požiūrį, kad gamta sudaryta iš keturių elementų – ugnies, žemės, oro ir vandens. Nauji atradimai atvėrė elementų įvairovę ir didelė dalis alchemijos neteko prasmės ir tiesiog išnyko. Prasidėjo naujų ieškojimų era.

Aukso gaminimas, cheminių medžiagų nagrinėjimas ir sujungimas buvo egzoterinė, išorinė, arba neslapta alchemikų veiklos sritis. Pagrindinis, nuolatinis ezoterinis slaptasis jų darbas buvo vidinės transformacijos, žmogaus sąmonės galimybės, kūrybinių paslapčių, materijos ir dvasios sąveikos ieškojimas. Tai buvo įvardinama kaip filosofinio akmens paieškos. Būtent dvasine prasme, o ne stebuklingų miltelių gaminimo iš to mistinio akmens prasme.

Pagrindiniai alchemikų simboliai – trikampis, kvadratas ir apskritimas. Trikampis simbolizuoja tris gyvybės esencijas, triadą. Trikampio kraštines galima tęsti iki begalybės erdvėje ir laike, tokio pavidalo ji vadinama tetraktise ir siejama su Dievo vardu. Kvadrato keturios kraštinės simbolizuoja materiją, sudarytą iš keturių elementų – žemės, oro, vandens ir ugnies. Buvo aiškinama, kad tai, kas pradžioje buvo dvasiniu trikampiu, tapo žemiškuoju kvadratu. Apskritimas, ratas – alchemijoje įprastas dvasinio gyvenimo simbolis.

Kai alchemijos diagramose stačiakampis įrėmina apskritimą arba yra jame, tai reiškia apskritimo virtimą kvadratu – alcheminį transformacijos procesą. Žemiško kvadrato perėjimas į dvasiškąjį apskritimą simbolizuoja sudėtingą ir subtilų materijos transformavimo į dvasią meną. Alchemikai skaitė dvasią pirmine, įkvepiančią gyvybę, transformuojančia. Tai, ką jie demonstravo išoriškai – tebuvo jų dvasios išraiška.

Tam, kad dvasia galėtų sąmoningai veikti materiją, o ir apskritai – būti sąmoninga – ji turi būti atverta, suvokta – per asmenines pastangas ir gilias paieškas. Tai transformacijos menas, iš tiesų alcheminis stebuklas. Pasiekiamas kiekvienam iš mūsų, bet suprantamas ne kiekvienam, todėl ir apipintas legendomis ir nebūtais pasakojimais. Viskas paprasta, bet mes kažkodėl linkę į atvirkštinę “alchemiją“ – paprastus dalykus padarome sudėtingais 🙂 ..

Reklama

4 mintys apie „Alchemija“

  1. Žinau, kad nemėgsti asmeniškumų, bet negaliu susilaikyti ir kaip draugė pasakysiu: džiaugiuosi, kad tu rašai. Tavo sugebėjimas išdėstyti esmę akivaizdus, nes tokio trumpo ir tikslaus alchemijos apibūdinimo dar neskaičiau, nors skaitau daug. Tikrai, per vidines savybes į išorę, o visi “stebuklai“ tėra vidinių transformacijų pasekmė, bet ne tikslas. Labai patiko paskutinis sakinys 🙂 🙂

    Patinka

  2. Ačiū, Bagira 🙂 . Kiekvienam malonus geras žodis, kitąkart gal asmeniškai 😉 ?
    O man labai patiko tavo parašytas apibūdinimas, kad visi “stebuklai“ tėra vidinių transformacijų pasekmė, o ne tikslas 🙂 Geras 🙂

    Patinka

  3. Negaliu nesutikti su Bagira – tikrai puikiai parašei. Glaustai, bet perteikei pačią esmę 🙂
    Dėl stebuklų ir įvairių galių – Rytų filosofijoje yra toks terminas “siddhi“ – įvairios stebuklingos ir paranormalios savybės (aiškiaregystė, levitavimas ir pan.), kurios gali spontaniškai atsirasti vidinių transformacijų metu. Visgi šių savybių pernelyg vystyti nerekomenduojama, nes jos daugiau stabdo dvasinį augimą nei jam padeda.

    Patinka

  4. Labas rytas 🙂 Nebuvo paprasta iš šūsnies informacijos trumpai perteikti esmę. Šia tema yra labai daug pripinta ir pripaistyta.. Man tai visada buvo sakralinė sritis, nuolat į ją gilinausi. Savotiškai norėjosi ją “reabilituoti“ ir parodyti kitaip. Kai kalbėdavausi su žmonėmis, supratau, kad arba žmonės nežino kas tai yra, arba mistifikuoja.. Perteikiau tai taip, kaip supratau.
    Žinoma, galima sakyti, kad galima apsieiti ir be šito, bet.. visi, kurie eina dvasinio augimo keliu, būtinai prieina ir prie okultizmo.
    Ačiū, Daktare – tavo įvertinimas man ypač svarbus 🙂
    Sutinku, kad paranormalioms būsenoms reikia subręsti. Matome gyvenime nemažai pavyzdžių, kai žmonės, atvėrę tokias savybes, elgiasi mažų mažiausiai keistai, nes nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ne tik gali stabdyti dvasinį augimą, bet ir suardyti ir išderinti žmogų.
    Dvasinėje srityje forsavimai ar dirbtini galimybių atvėrimai pavojingi, nes visada suvoksim tik tai, ką galim suvokti šiuo metu.
    Čia galime prisiminti Neroną, kuris neteko proto, kai jo paties reikalavimu jam buvo atvertos paslaptys, kurių jis negalėjo suvokti..
    Todėl ir sakoma, kad turim pasikliauti intuicija ir neskubėti 🙂 , nes viskas, ko mums reikia, ateina tada, kada mes pasiruošę tai priimti 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s