Santuoka: pasiseka ar darbo rezultatas?

Gavau prašymą diskusiją perkelti čia ir paklausti jūsų nuomonės. Klausimai buvo tokie: kodėl, laikui bėgant, santuoka vis labiau įgauna kasdieniškumo, o sutuoktinis.. neįdomus ar net erzina? Bet.. kai tik santuokai iškyla grėsmė, norima jį susigrąžinti bet kokia kaina? Kaip išsaugoti santuoką ir jausmus? Ir nuo ko priklauso laiminga santuoka?

Pažiūrėkime, kaip į tai žiūri psichologai. Kas pirmiausia mus nuvilia, kai pradedame rimtus santykius? Tai iliuzijos ir fantazijos, kurios dažnai neturi nieko bendra su realiu gyvenimu. Yra surinkti pagrindiniai mitai apie idealią santuoką, kurie neatitinka realybės ir atneša daug nusivylimų:

1. Laimingoje santuokoje romantiški santykiai tęsiasi amžinai.
2. Mano sutuoktinis turi suprasti ko aš noriu ir kas man reikalinga be žodžių.
3. Geras intymus gyvenimas turi būti spontaniškas, lydimas audringų emocijų.
4. Mano išrinktasis turi priimti visus mano trūkumus ir turi padėti man juos įveikti.
5. Mano sutuoktinis visada bus mano pusėje visuose ginčuose ir konfliktuose.
6. Jei intymus gyvenimas nėra audringas, tai rodo, kad meilės nėra.
7. Sėkmingoje santuokoje sutuoktiniai nesiginčija.
8. Santuoka savaime pagerins mano gyvenimą visomis prasmėmis be mano pastangų.

Pripažinkime, kad daugelis turime tokių įsitikinimų prieš kurdami santuoką. Iš kur jie? Iš mūsų nežinojimoč Iliuzijos, kad antspaudas pase jau yra laimės garantija visam gyvenimui. Realybė skiriasi nuo mūsų fantazijų. Kiekvienas žmogus ir kiekviena pora išgyvena savo vystymosi etapus. Pora prisitaiko vienas prie kito, mokosi derinti bendrus ir asmeninius planus. Sėkmingas poros gyvenimas priklauso nuo noro ir sugebėjimo susitarti, atrasti bendrus sąlyčio taškus.. tuo pačiu paliekant kiekvienam ir asmeninę erdvę augimui. Tai kūrybinis procesas, vykstantis visą poros gyvenimą kartu.

Neatitikimas tarp to, ką įsivaizdavome, ir to, kas vyksta realybėje, gimdo nusivylimą santuoka ar sutuoktiniu. Bet.. retas susimąstome, kad yra svarbi mūsų gyvenimo realybė – mūsų natūralūs prigimtiniai poreikiai. Psichologai skiria pagrindinius moteriškus ir vyriškus poreikius, susijusius su šeima. Supratę juos, turime daugiau šansų sukurti laimingą santuoką. Moters poreikiai šeimoje pagrindiniai yra šie:

1. Meilė, prisirišimas, dėmesys – daugumai moterų gyvybiškai svarbūs. Tai joms reiškia patikimumą, pritarimą, saugumą. Moterims reikalingi prisilietimai, apkabinimai, bučiniai, gėlės, skambučiai, laisvalaikis kartu. Tai tolygu meilės prisipažinimui ir patvirtinimui.
2. Pokalbis. Vyrai dažnai nesupranta, kaip tai moteriai svarbu. Nuoširdus pokalbis sutvirtina santykius, jis moteriai svarbus, nes per jį yra palaikomas emocinis ryšys.
3. Sąžiningumas ir atvirumas. Moteriai būtina pasitikėti savo vyru. Pasitikėjimas jai – santykių pagrindas. Jei moteris nepasitiki vyru, sunku tikėtis gerų santykių.
4. Finansiniai įsipareigojimai. Tai siejama su patikimumu ir vyriškumu. Moters gyvenime yra etapai, kai jai tai ypač svarbu – tai vaikų gimimas ir auginimas.
5. Šeimyniniai įsipareigojimai. Moterys svajoja, kad vyrai būtų šeimos lyderiai. Kad vyras būtų šeimos galva ir geras tėvas. Jos nori jausti moralinį palaikymą auginant vaikus.

Vyrai taip pat turi savo poreikius, susijusius su šeima. Pagrindiniai poreikiai tokie:

1. Įvertinimas. Vyras pilnavertis jaučiasi tuomet, kai jo pastangos, pasiekimai yra įvertinti. Tai didžiulis motyvuojantis vyrą faktorius.
2. Intymūs poreikiai. Dažnai moterys nesupranta šio poreikio, lygiai kaip ir vyrai neįvertina moterų poreikio švelnumui ir dėmesiui. Suderinus šiuos du vyro ir moters poreikius, galima natūraliai sukurti šiltus ir gražius intymius santykius.
3. Partnerystė pomėgiuose ir laisvalaikyje. Vyrai nori, kad moterys suprastų jų pomėgius ir pagal galimybes juose dalyvautų – tiesiogiai ar palaikydamos ir pritardamos.
4. Patraukli žmona. Vyrui svarbu, kad jo žmona jį žavėtų ir būtų jam patraukli. Neveltui sakoma, kad vyrai myli akimis, todėl dvasinį savo žmonos grožį vyras turi ir “matyti“.. ( neapsileiskime, mielosios..)
5. Namų jaukumas. Vyrai nori ramybės ir “namų“ atmosferos. Jam gyvybiškai svarbi savo jaukumo ir ramybės oazė gyvenime.

Tai baziniai sutuoktinių poreikiai santuokoje, išskirti, remiantis ilgalaikiais tyrimais. Yra asmeninių subtilybių, bet jie esmės neapsprendžia. Jei pagrindiniai sutuoktinių poreikiai yra patenkinami, santuoka yra stipri. Tai pagrindas meilei, pasitikėjimui, ištikimybei, pagarbai ir tiesiog.. laimingam gyvenimui. Jei pagrindiniai sutuoktinių poreikiai nepatenkinami, jie anksčiau ar vėliau bus patenkinami už šeimos ribų.

Psichologai siūlo vienintelį būdą stiprinti šeimą: kuo dažniau atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis apie abiejų poreikius, derinti ir gerbti juos. Taip pat kalbėtis apie jausmus, emocijas, išgyvenimus. Tai “skiepas“ prieš visas blogybes laimingai santuokai 🙂 .. Taigi, jei “pasisekė“ santuoka, tai reiškia, kad žmonės deda pastangas, kad ji būtų laiminga. O kaip jūs manote?

Reklama

4 mintys apie „Santuoka: pasiseka ar darbo rezultatas?“

  1. Pirma, manau labai daug reiškia geras partnerio pasirinkimas. Daugiau klaidų daro neturintys patirties, todėl antrosios santuokos, bent jau teoriškai, turi geresnius šansus šia prasme. Savo ruožtu galėčiau pasiūlyti neskubėti formalizuoti santuokos (t.y. pagyventi ilgesnį laiką kartu prieš tuokiantis).

    Kai partneris jau pasirinktas ir žiedai sumainyti, dauguma tavo paminėtų patarimų pilnai logiški ir, juos įgyvendinus, tikrai padėtų. Jei kažkam jie nesuprantami (ar nelabai žinomi), nesunku tai pataisyti perskaičius vieną ar kitą knygele šia tema. Tačiau manau, jog didesnioji problemų priežastis ne tiek nežinojimas, kiek nemokėjimas praktiškai tokių patarimų įgyvendinti (jų tarpe savų klaidų nepastebėjimas ir partnerio kaltinimas). Šiuo atveju galėtų patarti nešališko žmogaus (pvz. šeimos psichologo) patarimai.

    Patinka

  2. Labas, hadrian 🙂 Labai taiklūs pastebėjimai.
    Nemokėjimas praktiškai įgyvendinti – tai tinka visoms sritims 🙂
    O knygų tikrai daug yra šita tema. Man labai padėjo D.Grėjaus knygos, taip pat A.Kurpatovo. L.Burbo darbai.
    Esminis dalykas – dėl visuomenės poveikio ir emancipacijos išsitrynė lyčių skirtumo suvokimas, dėl to atsirado daug sumaišties. Jauni žmonės dažnai atsakomybę už šeimą priima kaip ribojantį ir trukdantį karjerai veiksnį gyvenime. Laikmečio ypatumai..
    Pritarčiau ir patarimui kreiptis į psichologus, tik patarčiau pas gerą specialistą, nes teko susidurti su keistom situacijom..
    O apkaltinti visada lengviausia, bet tai niekada nepadeda..

    Patinka

  3. >>Nemokėjimas praktiškai įgyvendinti – tai tinka visoms sritims

    Sutinku, tačiau turėjau galvoj štai ką: jei noriu išmokti žaisti šachmatais (studijuodamas čempionų partijas), kad vis dar nemoku jų patarimų įgyvendinti praktikoje man akivaizdu. Tas pats liečia dauguma sričių, tuo tarpu su santykiai poroje kiek kitaip – ne visada gali bešališkai save stebėti ir matyti klaidas, kurias darai. Tokiu būdu gali atrodyti, jog viską darau gerai (t.y. galvosiu, jog perskaitytus patarimus sėkmingai įgyvendinau), o dėl blogų rezultatų kaltinsime partnerį.

    >>Pritarčiau ir patarimui kreiptis į psichologus, tik patarčiau pas gerą specialistą, nes teko susidurti su keistom situacijom..

    Esmė čia kvalifikuota nuomonė iš šalies. Iš patirties galiu pasakyti, jog poros dažnai nesutaria nes nesugeba matyti problemų, su kuriomis susiduria bešališkai. “Patarėjo“ kvalifikacija – atskiras klausimas ir pilnai sutinku su tam tikru atsargumu. Praktiškai kalbant, galėčiau patarti susirasti žmogų, kuriuo pasitikėtų abu partneriai, dar prieš pradedant bet kokias konsultacijas.

    Patinka

  4. Labas rytas, hadrian 🙂
    Žavi tavo analitiniai sugebėjimai. Pabrėži tai, kas svarbu.
    Taip, pamatyti save iš šalies – sunkiausia. Kaip rašei, lengviausia apkaltinti kitą..
    Dėl specialisto taip parašiau iš patirties – teko ir pačiai susidurti ir patarti kreiptis žmonėms. Sumokėjo didelius pinigus, o naudos.. jokios. Čia jau geriau pasinaudoti senu patikrintu būdu ir pasieškoti psichologo rimtai, geriau pagal kieno nors rekomendaciją, eiti pas “patikrintą“ žmogų, žinoti, kokiu metodu jis dirba.
    Ir dar.. Jei jau problemos įsisenėję, turim suprasti, kad jų greitai neišspręsime. Tam, kad keistųsi situacija, turime keisti savo elgesį, o tai nelengva. Tam reikia didelio noro, nuoseklumo ir kantrybės. Bet.. verta, juk stengiamės dėl savęs pačių 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s