Pasąmonė

Dėkui Vilmai už laišką ir klausimą. Ji klausia, kodėl šiais laikais taip sureikšminama pasąmonė – juk anksčiau apie tai mažai kas kalbėjo. Pirmiausia, matyt, todėl, kad vis daugiau tyrimų atliekama šioje srityje. Tyrinėtojai atrado daugiau sąsajų tarp sąmoningos veiklos ir pasąmonės. Atrasta įvairių tai patvirtinančių metodikų. O svarbiausia, manau, yra tai, kad labai suintensyvėjo informacinis srautas, gyvenimo tempas ir padaugėjo su tuo susijusių psichologinių sutrikimų.

Žmogus tiesiog nepajėgia suvokti ir apdoroti tokio didelio kiekio informacijos. Pasąmonė, mūsų informacinė sistema, nuolankiai viską “įrašinėja“. Rodos, nekalti dalykai – radijo stotis fone, nuolat įjungtas televizorius, reklama. Taip pat sąmoningai skaitoma informacija. Ar reikia šitiek? Tai pertempia nervų sistemą. Psichoterapeutai teigia, kad tik labai nedidelė viso tos informacijos dalis yra įsisamoninama. Kita didžioji dalis gali veikti mūsų gyvenimą, mums to nesuvokiant.

Dar didelis pasąmonės “klodas“ – užslopintos, nemalonios situacijos ir išgyvenimai. Vėlgi dėl tempo ar tiesiog nenoro pažiūrėti tiesiai į problemą, dažnai ją nustūmiam, stengiamės pamiršti ar negalvoti apie tai. Kiekviena neišgyventa ir iki galo nesuvokta emocija ar pojūtis gali sugrįžti, esant panašiai situacijai, tik su didesne jėga, ar tiesiog kelti nesuvokiamą įtampą ir nemalonią būseną.

Mano žinios šitoje srityje – asmeninių paieškų ir patirties pobūdžio. Kaip rašiau, bandžiau keletą metodikų. Man tai padėjo, bet nepatarčiau tuo užsiimti asmeniškai. Niekada negalime žinoti, ką ištrauksime iš pasąmonės klodų.. Geriau pokalbis su specialistu. Be to, girdėjau įvairių kitokių atsiliepimų – kad tai varginantis ir ne visuomet duodantis gerus rezultatus procesas. Žinoti, kad turime tokią sistemą, reikia, bet dirbti vistik daugelis pataria su sąmone, didinti sąmoningumą.

Jei būsime sąmoningi, formuosime savo mąstymą, suprasime, kad kiekvienas galime valdyti savo gyvenimą savo mintimis, tai ir pasąmonė mums tarnaus. Tam reikia būti maksimaliai sąmoningais nuolat, išgyventi “čia ir dabar“ akimirką, neįsisukti į chaotišką gyvenimo būdą, tiesiog lėtinti gyvenimo tempą. Nuolatinis informacijos srautas vargina, kuria nekontroliuojamą betvarkę mintyse.

Parašysiu keletą pavyzdžių, kaip pasąmonė gali veikti gyvenimą. Tai gali būti ir keisti spontaniški pirkiniai ar poelgiai, kurių sau niekaip paaiškinti paskui negalime. Arba toks įdomus pavyzdys iš paskaitos: žmogus sunegalavo ir kreipėsi į gydytoją. Liga buvo lengva, bet vyras įsisirgo ir nesveiko, nežiūrint gydytojos pastangų. Paskui paaiškėjo, kad vyrui labai patiko jauna gydytoja, su kuria buvo malonu susitikti.. Noras matyti gydytoją buvo stiprus, nors slopinamas (buvo vedęs), taigi pasąmonė jam “suteikė“ galimybę matyti gydytoją – paprasčiausias peršąlimas ilgai nepraėjo..

Panašių istorijų pateikė ir apie situacijas, kai kažko nenorime daryti gyvenime ir tam, kad to išvengtume, “organizuojame“ krūvas neatidėliotinų darbų, kad tik nedarytume to, ko nenorime. Įtampa auga, ir galų gale ta stūmiama į pasąmonę sritis pareikalauja sau išskirtinio dėmesio ir laiko.. Arba bendravimas su žmonėmis. Mūsų pasąmonė “įrašo“ absoliučiai visas mūsų mintis apie žmogų, su kuriuo bendraujame. Mes galime jas pamiršti, bet tos mintys gali įtakoti bendravimą, nors to ir nesuvokiame.. ir žmogus gali tai jausti, o paskui galime tik stebėtis, kad bendravimas nesiriša, nors tu ką..

Man darbas su pasąmone buvo įdomus, bet tik trumpas etapas mano ieškojimuose. Naudingesnis ir įdomesnis buvo sąmoningas darbas – naujos informacijos paieškos, pasitikėjimo savimi lavinimas, pozityvus mąstymas ir tiesiog.. džiaugsmas gyvenimu 🙂 Gal kažkas turi daugiau žinių ir kitokią nuomonę apie šią sritį? Būtų labai įdomu ir būčiau dėkinga 🙂 ..

Sąmoningumas ir minčių galia

Ką reiškia – sąmoningai valdyti savo gyvenimą? Kaip atsiranda nevaldomos ir negatyviai veikiančios gyvenimą programos? Tam, kad aiškiai tai suprastume, turime įsivaizduoti, kaip veikia mūsų “valdymo centras“ – sąmonė ir pasąmonė.

Pasąmonę galim įsivaizduoti kaip informacinę sistemą, kurioje funkcionuoja pridėtinė programa – sąmonė. Pasąmonė kontroliuoja ir vykdo žmogaus kūno organų ir sistemų veiklą. Taip pat turi savyje visą informaciją, susijusią su giminės perduodamais bruožais ir polinkiais, temperamento ypatumais. Turi ir įspūdžių, patirčių, išgyvenimų reakcijas, sukauptą informaciją apie aplinką.

Sąmonė – tai reagavimo, sprendimų priėmimo programa. Tam, kad priimtų geriausią sprendimą, ji gali pareikalauti iš pasąmonės visą turimą konkrečiam atvejui informaciją ir pagal tai priimti tam tikrą sprendimą. Šis procesas gali būti valdomas arba nevaldomas. Jei valdomas, priimami sąmoningi sprendimai, panaudojus visą informaciją, jei ne – tiesiog reakcija, įtakota pasąmonės.

Bet kokiu atveju galime daryti išvadą, kad sprendimas bus toks, kokį informacijos rinkinį turi žmogus savo informacinėje sistemoje – pasąmonėje. Bet.. kaip jis tą informaciją panaudos, tai jau priklauso nuo pačio žmogaus, nuo ryšio su savo informacine sistema. Tas ryšys dažnai vadinamas intuicija arba jausmu, pateikiančiu teisingą sprendimą. Daugelis metodikų sukurta būtent tam, kad atgautume ryšį su savo pasąmone ir sąmoningai valdytume savo gyvenimą.

Vidinis žmogaus pasaulis – gyva sistema. Kiekviena mintis atsispindi šioje sistemoje ir ją veikia. Norime to ar ne, bet mąstydami kuriame savo realybę. Kai darome tai nesąmoningai, pasąmonėje prisikaupia nereguliuojamos informacijos, taip pat negatyvios, nemalonios, neišgyventos, užslopintos, kuri veikia mūsų reakcijas į aplinkybes ir valdo mūsų gyvenimą. Tam, kad valdytume savo gyvenimą, turime sekti savo minčių eigą ir sąmoningai jas valdyti.

Kiekvienas žmogus visada turi galimybę pasirinkti mintis, kurios kurs jo realybę. Supanti žmogų realybė gali pradėti keistis norima jam linkme tik tada, kai suformuojame norimą mąstymo būdą. Tai vienintelė sąlyga: mąstymas turi būti visko pagrindas, t.y., eiti veiksmų priekyje. Viskas gyvenime įmanoma, viskas egzistuoja kaip potenciali galimybė, mums tereikia suteikti energijos tų galimybių išsiskleidimui. Galimybių deficitas – tik mūsų galvose..

Kaip dažniausiai yra realybėje? Ogi dažniausiai galvojame apie tai, ko nenorime, apie negatyvius dalykus. Galime sakyti, kad norime finansinės laisvės, o nuolat galvojame apie tai, kad trūksta pinigų.. Pasąmonė nerūšiuoja minčių, ji viską įrašo pažodžiui, taigi, būtent tai, apie ką dažniausiai galvojame, gali tapti gyvenimo programa, nors tvirtiname visai ką kitką..

Arba norime darbo, kuriame realizuotume visas savo galimybes, bet.. galvojame, kad tokio darbo nerasime ar toks apskritai neegzistuoja.. Arba norime tapti pasitikintys savimi, laisvai bendrauti, bet nuolat galvojame, kad sunkiai sekasi bendrauti, nemokam bendrauti, esam sukaustyti. Vien norais iš vietos tikrai nepajudėsime, atvirkščiai – galime pritraukti į savo gyvenimą būtent tai, ko nenorime, nes nuolat apie tai galvojame.

Tam, kad keistume savo gyvenimą iš pagrindų, turime keisti savo mąstymo būdą. Mintys turi būti pozityvios, pastovios, tikslingos. Silpnos mintys – silpna energija, pastovios, kryptingos – stipri energija. Kur mintys, ten ir mūsų energija. Mūsų mintys kuria mūsų realybę, o mes kuriame savo mintis. Kad tai būtų valdomas procesas, turime tiesiog jį valdyti.. Truputis praktikos, ir kiekvienas žmogus gali suformuoti mąstymo būdą, vedantį į sėkmę.

Kiekvienas galime tai padaryti valdomu procesu. Kai mąstymas sąmoningai formuojamas, tuomet pasiekiame norimų rezultatų. Tai įmanoma ir tame nėra nieko sunkaus ar mistiško. Tereikia žinoti savo tikslus, pozityviai mąstyti ir būti nuosekliam. Tuomet turėsime intuityvų ryšį su pasąmone, kuri visuomet pasiūlys optimaliausius sprendimus. Sėkmingo ir laimingo žmogaus mąstymo būdas visada orientuotas į sėkmę ir jo informacinė sistema – pasąmonė jam tarnauja 🙂 ..

Filmą “Namai“ (“Home“) peržiūrėjus..

Pimiausia džiugina tai, kad tokius filmus pradėjo rodyti Lietuvoje. Panašaus pobūdžio filmų yra daug, bet visi jie keliauja pagrinde internete, todėl juos dažniausiai žiūri tuo besidomintys žmonės. Puiku, kad jis pateiktas plačiąjai auditorijai.

Žinoma, pirmieji įspūdžiai sunkūs, keliantys beviltiškumo ir kaltės jausmus. Pirma mintis – na ir pridirbom.. bet be tokių faktų ir realybės vaizdų mes niekuomet nedrįstume ir gal net nelabai galėtume pažiūrėti tiesai į akis. Susikurtas komfortas neskatina galvoti, kokia kaina jis pasiekiamas. O ir aplinka (turiu omeny valdymo sistemą) skatina visapusiškai vartoti, lygiuotis į vis didesnių materialinių “vertybių“ pirkimą, kaupimą. Kaip burtažodis veikia reklamininkų paleistas žodis “naujas“..

Pirkdami daiktus, tikrai nesusimąstome, kokiomis sąlygomis jie pagaminti ir kokį kelią jie nueina, kol pasiekia mus. Ir.. ar apskritai jie mums tikrai reikalingi. Ir tie skaičiai, pateikti filme, kuriuos girdžiu jau ne iš pirmo šaltinio: 20% planetos žmonių sunaudoja 80% visų Žemės resursų.. Arba – pusė pasaulio turtų yra 2% žmonių rankose.. Įspūdingi faktai, verčiantys susimąstyti.. juk žinome – kieno rankose resursai ir pinigai, to rankose ir valdžia. Todėl už tokią padėtį Žemėje pirmiausia atsakinga tokia maža saujelė žmonių, nes jie ir diktuoja pasaulio ir valstybių valdymo sąlygas, kurioms paklūsta dauguma.. Jų rankose visi įtakos įrankiai.

O mes visi? Tenkinamės tuo, kas “lieka“, ką jie mums duoda nuo savo gausybių stalo – duonos ir žaidimų.. Tikime viskuo, ką mums skiepija ir žaidžiame pagal primestas grobuoniškas taisykles, kurių pagrindinis tikslas – greitas pelnas bet kokia kaina, konkurencinė kova.. Vartojame nemąstydami.. Dėl to ir aliname Žemę, kasdien paliekame kalnus šiukšlių ir didiname erozijos teritorijas.. Kaip taikliai pastebėjo vienoje diskusijoje Marius – valdantieji naudojasi mūsų silpnybėmis..

Išeitis? Jų, kaip matome, yra. Yra ne viena, ir tai rodo faktai. Grobuoniško valdymo periodas, besitęsiantis iki šiol, praėjo visas savo vystymosi stadijas ir parodė, kad veda žmoniją tik į krizes.. dabar dar ir į ekologines.. Ir tie, kurie taip valdo, ir mes turime vienintelius namus – Žemę. Ji jau visais įmanomais būdais rodo, kad priėjome visas grobuoniško jos resursų vartojimo ribas. Dėl jos ir dėl visų mūsų turime susitelkti bendram darbui ir kurti naują, optimalią visiems gyvavimo sistemą.

Visi ir viskas šioje Žemėje yra susaistyta tarpusavio ryšiais, kurių jau negalime neigti. Gimsta Bendradarbiavimo visų labui, naujų idėjų era. Labai įkvepia pavyzdžiai filmo gale, kai drąsūs žmonės savo darbu įrodo, kad kiekvienas planetos gyventojas, gyvendamas humaniškumo principais besiremiančioje valstybėje, gali gyventi laimingai. Juk tam reikia tikrai nedaug – bendradarbiavimo dvasios ir sąžiningumo. Tokie filmai priverčia susimąstyti ir drąsiau imtis visiems keisti pirmiausia savo realybę, o reiškia, ir savo, ir mūsų visų ateitį. Gerbti kiekvieną žmogų ir tausoti visų mūsų namus – Žemę. Viskas mūsų rankose, viskas įmanoma. Perfrazuosiu posakį : “Galime kurti ir gėrį, ir blogį – darbo apimtis ta pati“..

O kokios jūsų mintys po šio filmo peržiūros?

Dvasinio augimo keliai ir subtilybės

Dėkoju už jūsų laiškus 🙂 Gavau Vilmos klausimą – kokiais būdais galime pradėti asmeninius pokyčius ir kokius aš esu išbandžiusi. Jų yra labai daug, o aš galiu rašyti tik apie tuos, kuriuos asmeniškai išbandžiau. Suprantu, kad tarp gausybės metodikų galima pasimesti.. Be to, viskas, kas nepažinta, atrodo sudėtinga, ir kartais sunku tam pažinimui, o tuo labiau pokyčiams, pasiryžti. Kaip diskutavome su bendraminčiu “lp“ – poreikis pokyčiams paprastai ateina ne iš gero gyvenimo. Tai būna situacija, kai intuityviai jaučiame, kad kažkas ne taip..

Pirmiausiai noriu pabrėžti – nes tai yra svarbu – kad pilno, visapusiško, visaapimančio žinojimo apie mus supantį pasaulį neturi nei vienas žmogus, kas jis bebūtų – aukštas dvasinis vadovas ar mokslininkas. Todėl vienos dvasinio augimo metodikos, tinkančios visiems, tiesiog nėra. Jų per gyvenimą gali būti daug, ir tai yra normalu, net gerai. Bet koks prisirišimas prie vienos sistemos ar metodikos yra sustojimas. Tam, kad augtume, turime nuolat plėsti savo pažinimo ratą. Be to, kiekvienas žmogus yra unikalus, su savo pasaulio matymu ir asmeninėmis savybėmis, todėl ir atlikdami vienodą darbą, atliksime jį skirtingai. Dėl šioos priežasties tų metodikų yra labai daug ir.. labai įvairių atsiliepimų apie jas..

Parašysiu tik apie savo patirtį ir įspūdžius. Filosofinę, dvasinę, psichologinę ir grožinę literatūrą skaičiau visada – kiek save prisimenu. Visuomet rūpėjo išsiaiškinti, kas – kodėl – iš kur – kaip ir dėl ko.. Tai yra pagrindinis mano gyvenimo pomėgis, kuris, žinoma, pastūmėjo nuo skaitymo link realių veiksmų savęs paieškose. Keturis metus to mokiausi grupėje, paskui seminaruose, paskui pradėjau asmenines paieškas. Pirmoji metodika buvo NLP – neurolingvistinis programavimas, supažindinusi su pasąmonės darbu.

Trumpai apie metodiką. NLP kūrėjai – D.Grinderis ir R.Bendleris. Jie teigė, kad tai universalus būdas išspręsti praktiškai visas gyvenimo problemas. Principas – šešių žingsnių vadinamas “refreimingas“, kurio tikslas – perprogramuoti savo pasąmonę norimiems veiksmams. Tie žingsniai tokie: problemos formulavimas; kontakto su pasąmone užmezgimas; pozityvaus ketinimo suformavimas; trijų naujo elgesio variantų atradimas; patikslinimas, ar veikia programa; ir atsakomybės už programos vykdymą prisiėmimas.

Programa įdomi, bet man buvo sunki. Panašias metodikas kūrė nemažai psichoterapeutų ir psichologų, metodikų esmė – ryšys su pasąmone ir sąmoningas naujų programų “paleidimas“. Mano išbandytos – V.Sinelnikovo ir D.Kecho metodikos. Jos padėjo atsikratyti daugybės pasąmonėje tūnojusių destruktyvių programų iš praeities, ypač iš vaikystės. Jei sudomins, patarčiau dirbti su šios srities specialistu ar bent su žmogumi, įsisavinusiu šias metodikas, nes darbas su pasąmone, nežinant visų subtilybių, gali būti net pavojingas.

Sekantis etapas buvo pozityvaus mąstymo ir afirmacijų technikų įsisavinimas. Puikus laikotarpis, šviesus, nes atnešė tokį šviesų pasaulio matymą, tiesiogine prasme įvyko kažkoks sąmonės prašviesėjimas.. Vaikščiojau kurį laiką su diktofonu ir ausinėmis, kuriame buvau įrašius pozityvias afirmacijas. Tai pozityvaus turinio frazės pirmuoju asmeniu, esamuoju laiku, kurių tikslas – įskiepyti pozityvų pasaulio matymą ir pozityvų mąstymą. Pavyzdžiui, “aš esu laimingas žmogus, man viskas sekasi, aš sveikas, kupinas entuziazmo ir jėgų..“ ir panašiai.. Labai smagus ir efektingas būdas, kuriuo galima užsiimti savarankiškai. Jo autorė – Luiza Hey.

Toliau buvo svarbus etapas – psichologijos pagrindai. Aš tiesiog esu įsitikinus, kad tai turėtų būti privalomas dėstomas dalykas mokyklose, pagal amžiaus ypatumus, nuo pat mažens. Be šito žinojimo sunku ne tik bendrauti, bet ir suprasti savo poelgius, o ir save apskritai. Tik iš pažiūros psichologija atrodo sudėtinga. Žinoma, šios srities specialistui reikia turėti daug žinių, nes jis turi sugebėti padėti įvairių problemų turintiems žmonėms. Bet juk mes neturime vienu metu visų psichologinių problemų, todėl pasigilinti į iškilusią problemą visada verta, taip pat ir į bendravimo subtilybes. Tuo labiau, kad populiariosios psichologijos leidinių dabar – daugybė.

Šioje srityje labai pagelbėjo A.Kurpatovo darbai. Tai jaunas gabus psichoterapeutas, parašęs ne vieną mokslinį darbą, populiarinantis ir psichologiją. Buvau viename jo online-seminare internetu: tiesiog sužavėjo jo sugebėjimas per trumpą laiką, išklausius trumpo pasakojimo, įvardinti žmonių nesėkmių priežastis ir pasiūlyti realius sprendimus. Turi ir rašymo talentą ir yra išleidęs daug psichologijos knygų, kurių nemažai jau išversta į lietuvių kalbą. Taip pat psichologės L.Burbo knygos padėjo suprasti, kaip mūsų vidinė būsena veikia mūsų gyvenimą. Visų autorių ir nesuminėsiu..

Dar yra daug sričių, kuriomis domėjausi ir domiuosi ir taikau savo gyvenime tai, kas man tinka ir padeda harmonizuoti gyvenimą. Tai dietologija, įvairios mitybos ir sveikatingumo sistemos – Ajurveda, Fitonika, P.Brego, K.Niši ir t.t. Na, ir sudėtingesnės gyvenimo sritys – tai globalizmo problemos, evoliucija, ekologija, ezoterika. Manau, atsakiau Vilmai į klausimą, kuo aš gyvenu ir kokiu pagrindu apie viską čia rašau 🙂 ..

Dabar apie svarbiausią dalyką- asmeninį metodikos pasirinkimą. Tai labai individualu. Nebūtinai tai turi būti pilna metodika, gali būti savo sukurta, susidedanti iš įvairių tinkančių fragmentų. Pagrindinė taisyklė – tai turi būti lengva ir įdomu. Viskas, kas daroma per jėgą, vargina ir atsibosta. Žmogus turi būti harmonijoje su savimi ir pasauliu, o ne kovoje. Jei kažkas einasi ypač sunkiai – tai netinka ir nereikalinga. Yra posakis: nuo teisingų minčių ir darbų galvos neskauda, jie nevargina.

Visuomet įsiklausykime į savo pojūčius – ar nekelia pasipriešinimo. Mūsų intuicija niekada neklysta. Ir.. nesiraukime iš karto kalnus versti. Ramiai apsvarstę, pradėkime nuo to, ką galime atlikti šiandien. Nuo ko pradėti? Manau, nuo srities, kuri kelia nerimą. Kol nepažiūrėsime tiesiai į problemą – jos neišspręsime, o tik stumsime nuo savęs ir slopinsime. Ir – pozityvus mąstymas – tai “vaistas“ nuo visų ligų, pradžių pradžia.. O metodikas ar literatūrą tikrai atrasite, jei ieškosite ir bus noras pokyčiams 🙂 .

Visiems linkiu atrasti raktą į save 😉 !

Nepasitikėjimas savimi..

Planavau apie tai rašyti, bet lp paskatino apie tai parašyti greičiau.. Labai ačiū lp už daugybę pasiūlytų temų diskusijoms 🙂 .. Džiaugiuosi, kad pradedam bendrauti betarpiškiau – labai to norėjau 🙂 ..

Šita tema, kaip jau rašiau, išgyventa pilnai ir visapusiškai, todėl nuolat ieškojau sau atsakymų ir paaiškinimų. Sau juos radau ir išbridau iš to ribojančio gyvenimą nepasitikėjimo savimi. Iš kur jis atsiranda, kodėl taip riboja gyvenimą ir kaip jį įveikti?

Kad suprasčiau tai iki galo, pradėjau nuo pradžių pradžios. Visi žinome, kad gimstame su pilnu dvasiniu potencialu – drąsūs, smalsūs, kūrybingi ir laisvi.. Visi skirtingi, visi unikalūs ir nepakartojami.. Paskui mus formuoja, t.y., palengva spraudžia į visuomenei pageidaujamus rėmus. Nesakau, kad tai blogai – juk gyvename visuomenėje ir tam, kad optimaliai, taikiai gyvuotume, turbūt, turi būti tam tikros taisyklės. Blogumas prasideda tuomet, kai užslopinama žmogaus individualybė ir primetamos svetimos vertybės kaip vienintelės.

Toks žmogaus formavimas prasideda šeimoje, paskui ugdymo įstaigose ir vyksta visą gyvenimą per informavimo – formavimo priemones: žiniasklaidą, televiziją, spaudą.. Informacinis srautas dabar toks didelis, kad bukina žmogų ir blokuoja mąstymą, kelia apatiją. Dažnai žmogus tiesiog nespėja “atsirūšiuoti“ informacijos ir priima viską už gryną pinigą. Tame didelė blogybė ir paradoksas – turėdami begalę informacijos, mes bunkame, atprantame mąstyti, nes “viskas paduota“.. Jei nemąstome..

Bet pradėkime nuo pradžių – šeimos. Tėvai su geriausiais norais ir pagal savo supratimą ugdo mus. Svarbu tai suprasti, nes dažnai tie geri norai virsta paskui suaugusiam žmogui ribojančiais barjerais. Vaikas yra atviras pasauliui, smalsus, judrus.. Tėvai bijodami, kad vaikas nesusižeistų, neišsiteptų ir tiesiog norėdami, kad būtų paklusnus, formuoja pirmuosius apribojimus (su geriausiais norais)..

“Nelipk, nugriūsi, atsargiai, nelįsk, negalima..“ – tai mažo vaiko ribojimai, kartais reikalingi.. “Nelįsk, palik ramybėje, neturiu laiko, daryk kaip sakoma, nesiginčyk..“ – vyresnių ribojimai, jau panašūs į komandas.. “Man nesvarbi tavo nuomonė, čia mano tvarka, tau visuomet rūpi tik tavo norai, užsičiaupk ir daryk kas pasakyta, kai rūpės tavo nuomonė, paklausiu, tinginys, tu niekada nedarai, kas sakoma..“ – paaugliams. Daugeliui girdėtos “auklėjimo“ frazės.

Taip pat visi prisimename ir matome, kaip tėvai, norėdami pagelbėti vaikui, daugelį darbų daro už jį. Kūdikystėje, kai jau gali daug ką savarankiškai daryti – daro už vaiką. Toliau, dar daugiau – taupydami laiką ar tiesiog norėdami greičiau ir geriau padaryti, daug ką padaro už vaiką. Tokiu būdu galutinai užslopinama vaiko iniciatyva ir.. labai daug šansų, kad toks žmogus bus nesavarankiškas, nepasitikintis savimi, be iniciatyvos, tingus ir vangus. O juk tėvų pagrindinė užduotis – išugdyti savarankišką, kūrybingą žmogų, ir šitie įgūdžiai įskiepijami ir lavinami tik nuo ankstyvos vaikystės.

Visos tos auklėjamosios frazės ir veiksmai labai giliai įsirėžia vaiko pasąmonėje. Jis yra lyg švarus popieriaus lapas, o vaikystės įspūdžiai ir įgūdžiai – pirmieji jo gyvenime, todėl stipriausi ir labiausiai veikiantys žmogų visą gyvenimą. Kaip jau sakiau, genetiškai yra griežtai apibrėžti rėmai tam tikriems įgūdžiams formuotis. Susiformavusius galima performuoti, bet tam reikia sąmoningumo ir asmeninių pastangų. Vaikystės psichologinės traumos – deja, pagrindinis psichologų ir psichoterapeutų darbas.

Vaiko iniciatyvos ribojimas, frazės, apibūdinimai, žeminantys vaiko asmenybę, palengva formuoja vaiko nepasitikėjimą savimi. Tas nepasitikėjimas gali lydėti visą gyvenimą.. Nekaltinu tėvų, bet dažnai nežinojimas padaro daug bėdos.. Dar viena klaida – tėvai nesuvokia vaiko amžiaus ypatumų. Turiu omenyje, kai su kūdikiu elgiasi lyg su suaugusiu ar su paaugliu šnekasi kaip su mažyliu. Tai irgi neatitikimas, skatinantis nepasitikėjimą savimi.

Tokius apribojimus, keliančius nepasitikėjimą savimi, sau išsiaiškinau. Svarbu suprasti, kad visada galime keistis, kad tie apribojimai yra suformuoti aplinkinių ir aplinkos, dažnai iš geriausių norų.. Tai nėra tikrosios mūsų savybės ir mes galime jas keisti. Lygiai taip, kaip kažkada jos buvo suformuotos, lygiai taip pat galime jas performuoti. Ir.. dažniau imtis iniciatyvos, drąsiau elgtis – palengva vaduotis iš to nepasitikėjimo, veikti.. Pasidžiaugti savo nuveiktų darbų rezultatais, t.y., “užfiksuoti“ juos 🙂 – tai labai motyvuoja. Kai tik pamatysime pirmuosius savo veikos rezultatus, ateis ir pasitikėjimas savimi, ir laisvumas bendravime.. kuo toliau, tuo labiau 🙂

Apie tikslingumą

Diskutavom apie tai su labai įdomiu žmogumi ir ta diskusija privertė susimąstyti. Skaitydama Rerichų darbus, kurie buvo mano dvasinių ieškojimų pradžia, nuolat susidurdavau su tais terminais – tikslingumas, tikslinga veikla. Jų darbuose nuolat pabrėžiama, kad viskas pasaulyje sąveikauja, susiję, ir tik sąmoninga, tikslinga veikla ir mąstymas gali duoti norimus rezultatus. Chaotiškas mąstymas ir veikla taip pat turi rezultatus, tačiau.. nenuspėjamus.

Kaip gi persijungti į tą tikslingą, sąmoningą veiklą ir valdyti savo gyvenimą? Žinoma, yra aplinkybių gyvenime, kurios ne visuomet priklauso nuo mūsų. Tačiau ir tokiu atveju mūsų sprendimai ar reakcija gali būti tikslingi ir pozityvūs, leidžiantys maksimaliai gerai jaustis. Jei tiksliau – sakoma, kad iš visų situacijų yra išeitys, ir tik prasti sprendimai gali situaciją dar pabloginti arba geri sprendimai – maksimaliai pagerinti.

Kas gi yra tikslinga veikla? Tai veikla, turinti aiškų galutinį tikslą. Tikslingumas tai žinojimas, kokį tikslą ir pasekmes turi konkretus veiksmas. Man iš pradžių tai pasirodė labai sudėtinga – na, negi įmanoma numatyti visų veiksmų pasekmes ir tikslus? Bet diskusijoje išaiškėjo, kad tai labai paprasta ir tiesiog.. praktiška 🙂 , nes naudinga ir atneša daug tvarkos ir harmonijos į gyvenimą. Tiesiog.. žinom ir suprantam, ką darom 🙂 ..

Manau, daugelis, kaip ir aš pradžioje, paprieštaraus: ir taip to laiko trūkumas, o dar reikia skirti laiko papildomiems apmąstymams.. Bet susimąstykime, kaip mes praleidžiame savo dieną.. Dažnai gyvename chaotiškai, negalvodami, pasijungę į savotišką automato režimą. Būtent chaotiškas gyvenimo būdas įneša daugiausia netvarkos ir nenumatytų situacijų, nes mąstymas dirba reagavimo režimu.

Iš to ir susierzinimas, ir spontaniški nepaaiškinami poelgiai, išlaidos, ir pojūtis, kad viskas nevaldoma, kad esame blaškomi kažkokių mums nesuprantamų jėgų. O tai dažniausiai mūsų pačių jėgos ir pastangos, tik.. nevaldomos, dėl to ir nesuprantamos. Pradėję sąmoningai valdyti savo gyvenimą ir žinodami savo veiksmų tikslus ir pasekmes, galime kurti gyvenimą tokį, kokio norime.

Ateina labai aiškus gyvenimo matymas, pradedame daryti išvadas iš savo veiksmų, suprasti veiksmų pasekmes, ir tuomet jau pajungiama išmintis ir pozityvumas, kurie gyvenimą keičia išties stebuklingai. Ir tai nėra sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gal pradžioje kiek neįprasta, bet toliau darosi vis įdomiau: juk pajuntame savo jėgą ir neribotas galimybes. Labai smagu ir įdomu, kai iš chaoso gyvenimas tampa valdomu. Parašysiu keletą pavyzdžių, kurie ir mane įtikino 🙂

Išmintingai valdome gyvenimą, kai žinome, ko siekiame ir suprantame, kokie veiksmai turi kokias pasekmes. Pavyzdžiui: imtis atsakomybės, rodyti iniciatyvą – išmintinga, nes tuomet nereikės būti laukimo pozicijoje ir laukti ar priklausyti nuo kitų sprendimo. Matyti žmogaus gerąsias savybes – išmintinga, nes tai daro bendravimą pozityvų ir nesinervuojame dėl to, ko negalime pakeisti. Gerinti, tobulinti santykius šeimoje – taip pat išmintinga, nes taip tampame laimingi.

Išmintinga užsiimti mėgiama veikla, nes tuomet realizuojam save, esam laimingi ir suprantam, kad ir kiti žmonės turi savirealizaciją. Pakankamai ilsėtis ir turėti pomėgių taip pat išmintinga, nes taip stabiliai palaikome savo energiją ir esam energingi. Maitintis natūraliais produktais, optimaliai judėti išmintinga, nes tuomet mūsų kūnas yra sveikas. Taip pat valgyti tik tada, kai alkani ir tik tiek kiek reikia – tuomet organizmas neapkraunamas papildomu darbu ir mes turime daugiau energijos.

Pirkti tik reikalingus daiktus – išmintinga, nes tuomet neapkrauname namų bereikalingais daiktais, kurių priežiūra reikalauja laiko, o ir mažiname šiukšlių kalnus Žemėje. Rūpintis ekologija taip pat išmintinga, nes turime tuomet švarią aplinką ir orą – juk kitos planetos neturime.. Tai tik tokie bendri pavyzdžiai, kad būtų aišku, apie ką aš kalbu. Jie mane įtikino 🙂 .. Supratau, kad tik žinodami savo tikslus, taip pat veiksmų pasekmes, mes galime valdyti savo gyvenimą, todėl tikslingumas yra labai svarbus. O kaip jums atrodo?

Magija..

Įdomi sritis, paslaptinga. Kai kas tai neigia, kažkas perdėtai pasitiki ar mistifikuoja. Kas gi tai yra iš esmės? Magų žodynėlis teigia, kad tai yra sugebėjimas ką nors atlikti, panaudojant savo dvasinę galią. Paprasčiau – magija yra, kai mes suprantame savo dvasines galimybes, patys imame gyvenimą į savo rankas ir pradedam jį sąmoningai valdyti. Tam, kad tai įvaldytume, turime įveikti savo pasipriešinimą ir aplinkos įtakas, baimes. Tai mums tik atrodo paslaptinga, iš tiesų tai yra normali žmogaus įgimta savybė, tik.. giliai užslopinta.

Visais laikais buvo ir yra žmonių, laisvai besinaudojančių šita savybe. Vadinami įvairiai: raganomis ir raganiais, šamanais, žinuoniais, magais ir būrėjais.. Jų veiksmai skirstomi į juodąją ir baltąją magiją. Teigiama, kad jei tai noras pačiam keisti savo gyvenimą į gerąją pusę ar pagalba kitam pasikeisti, tai yra baltoji magija. Jei palaužiama kito žmogaus valia – tai jau juodoji magija.

Kituose šaltiniuose radau aiškinimą, kad iš esmės nėra nei juodosios, nei baltosios magijos, ji yra neutrali. Tik.. asmuo, panaudojęs savo galias piktiems darbams ir taip pakenkęs, suardo ryšio su visata pusiausvyrą ir atsako už savo veiksmus. Tai visų pirma darbas su energija, didžiulis pasitikėjimas savimi ir tuo, kas daroma. Todėl magijos veikimas pasireiškia tik todėl, kad ja tikima, t.y., tai tikėjimas tuo, kas daroma. “Veikia“ absoliučiai viskas, kuo mes tikime arba tiki magas, atliekantis tam tikrus veiksmus – ritualus.

Ritualas gali padėti susikoncentruoti, susikaupti, užmegzti ryšį su savo vidine esybe. Ritualai atliekami sustiprinti simbolinių veiksmų poveikį. Magija veikia ir be ritualų, o pats ritualas dar nereiškia, kad veiksmai yra magiški. Svarbiausias yra gilus tikėjimas tuo, kas atliekama. Ritualai atliekami, panaudojant tam tikras pagalbines priemones. Jų, priklausomai nuo atliekamo ritualo, yra labai daug ir įvairių. Beje, visos religijos taip pat turi ritualinius veiksmus, turinčius tam tikrus tikslus, taigi yra tam tikra magija.

Daugelis mūsų taip pat dažnai susikuriam įvairius ritualus ar “magiškus“ veiksmus, ar prietarus, kurie pildosi.. Tiesiog nesusimąstom apie tai ir nesiejam to su magija. Kitaip sakant, kartais naudojam savo kūrybinę energiją, kurią prarandame dažniausiai, prabėgus vaikystei.. Vieni turime amuletus, kiti talismanus, dar kiti – mėgiamą spalvą, savaitės, mėnesio dieną, numerį.. ir visa tai “veikia“, nes tuo nuoširdžiai tikime 🙂 .. Vadinami laimės kūdikiai ar sėkmingi žmonės tiesiog nepraranda šito tikėjimo savimi arba jį atgauna, pastebėję, kad tikėjimas tuo, ką darom, nuoširdžios pastangos ir nuoseklumas būtinai duoda rezultatus 🙂 ..

Gali kilti klausimas – o kaip tada su tais visais kerėjimais, nužiūrėjimais, prakeikimais ir visomis kitomis negerovėmis? Visi suprantam, kad sąveikaujame tarpusavyje savo energijomis, o ne išoriniu įvaizdžiu. Kartais žmogus labai malonus ir gražus, bet mus atstumia, o kartais atvirkščiai – mums labai mielas, rodos, visai neryškus žmogus.. Tai mūsų energijų atitikimas arba neatitikimas. Šiaip jau patariama su nemaloniais mums žmonėmis bendrauti kuo mažiau, ir, žinoma, kuo daugiau su mums mielais..

Nemalonus žmogus gali ilgam išmušti iš vėžių, malonus, atvirkščiai – atkurti ramybę ir harmoniją. Sąmoningas kenkimas, užkerėjimas, ar kitokia negatyvi energija labiausiai veikia dvasiškai silpnus, netikinčius savimi, savo galia žmones. Ir.. tikinčius tuo, kad galima nužiūrėti, prakeikti ar kitaip jiems pakenkti. Pagrindinis “skydas“ nuo to – vidinė ramybė, tikėjimas savimi, dvasinė stiprybė. Kaip mokė mus vienas puikus bioenergetikos dėstytojas: “Jei turite įtarimų, kad gavote negatyvios energijos smūgį, tiesiog įsivaizduokite, kad jūs esate erelis, o pasiuntęs negatyvią energiją žmogus – sliekas.. na, ką gali sliekas padaryti ereliui 🙂 ?. Toliau plaunam rankas po tekančiu vandeniu, arba, dar geriau – dušas, ir vėl džiaugiamės gyvenimu 🙂 ..“

Kaip matote, visi esam magai ir raganiai bei raganos, dažnai to net nesuvokdami.. Kam mielos ir įdomios magijos subtilybės, lai gilinasi, o visiems kitiems labai svarbu yra tiesiog žinoti, kad nuo mūsų vidinės būsenos, minčių ir veiksmų priklauso mūsų gyvenimas. Pozityvios mintys, pasitikėjimas savimi ir dvasinė stiprybė daro stebuklus 🙂 tai reali burtų lazdelė savo gyvenimo magams 🙂 ..