Kategorija: Vyras ir moteris

Ką vienas žmogus atiduoda kitam?

Jis atiduoda save, brangiausia, ką jis turi – savo paties gyvenimą.

Tai nebūtinai reiškia, kad jis aukoja gyvenimą dėl kito – jis atiduoda tai, kas yra jame yra gyva; jis dalinasi savo džiaugsmu, savo interesais, savo supratimu, savo žiniomis, savo laime, savo liūdesiu – visomis savo gyvenimo išraiškomis.

Tokiu būdu dalindamasis savo gyvenimu, jis praturtina kitą žmogų, padidina jo gyvenimo jėgą ir sustiprina savo pojūtį, kad jis yra gyvas.

Ištrauka iš E. Fromo kūrybos, parengė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Būti drauge reikia ne su tais, su kuo patogu ar naudinga, bet su tais, kas mums brangūs, su kuo mums saugu ir jauku. Apie ką mes galvojame, ką visada prisimename, mylime, kuo norime rūpintis ir džiuginti.

Su kuo mes esame giminingos sielos. Tai mūsų šeima – brolis, sesuo, tėvas, motina, vyras, žmona, sūnus, duktė… Tai gali būti ir artimi draugai.

Patikėkite, šeima – labai svarbi ir reikalinga. Šiame didžiuliame pasaulyje, iš esmės, mes juk reikalingi tik savo artimiesiems… Todėl labai svarbu išsaugoti šį giminingą ryšį, kurį vargiai ar kas gali pakeisti.

Šeimą reikia saugoti ir puoselėti. Kantriai ir su meile. Tarsi savo širdies šiluma mes palaikytume ugnį šeimos židinyje. Kol jis dega – bus šilta, šviesu ir gera visiems šeimynykščiams.

O gęsta šeimos židinys nuo abejingumo, vartotojiškumo ir melo. Ir tuomet žmonių jau nieko nesieja, o namuose gyvena susvetimėję vieniši kaimynai.

Branginkime žmones, kuriuos mylime ir kurie myli mus… Nepasimeskime tarp skubėjimo ir gyvenimo šurmulio, kad neieškotume vėliau to, ko patys neišsaugojome.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip daryti stebuklus? Labai paprastai. Dovanokite supantiems jus žmonėms truputį daugiau nuoširdumo ir šilumos, nei, kaip jums atrodo, jie verti. Ir nelaukite nieko mainais…

Žmonės dažnai sveria savo jausmus, tarsi vaistus vaistinėje: “Tu kiek man davei? Štai ir gauk atsaku lygiai tiek pat! Nes aš nesiduosiu kvailinama – man nieko, o aš turiu visiems dalinti savo meilę!! Pirmiausiai parodykite, kaip aukštai vertinate mane. O paskui jau ir aš atsakysiu…“

Ir nieko nesikeičia. Tiksliau, viskas tik dar blogiau. Ir jausmai išsenka. Ir konfliktai stiprėja… Ir niekas jūsų nemyli, nors jūs – patraukli moteris.

O jūs padovanokite kiekvienam žmogui daugiau. Gerumo, pagarbos… Plačiai, dosniai, su šiluma! Ir pamatysite stebuklą. Viskas jums sugrįš su kaupu. Patikėkite, taip tikrai bus…

O meilė – ji atskubės pas jus uraganu, kurį jūs patys aplink save užsukote. Dovanokite ją – kačiukams, vaikams, kaimynams… Nesibaiminkite, jūsų širdis neišseks.

Jūs gyvi – reiškia, esate amžini meilės šaltiniai. Tik jūs patys neleiskite šaltinio vandeniui užsistovėti. Nes ateis meilė, o jūs neturėsite ką padovanoti – viduje tik prarūgusi balutė…

Padėka autorei! Pagal Sigitos Ulskajos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Su patirtimi ateina labai svarbus gebėjimas – neišlieti ant žmogaus savo nepasitenkinimo. Anksčiau knietėjo kiekvieną smulkmeną paversti pretenzija. Ir vardan savo teisumo, ir vardan atsako į tokias pat pretenzijas, ir tai virsdavo užburtu ratu, kuris vadinosi “aš  kažkuo nepatenkintas, todėl pasisakysiu, ir priminsiu dar dešimtį kitų smulkmenų, kurios jau nesvarbios, bet puikiai tinka kaip papildomas argumentas, ir tegul dabar žmogus jaučiasi dar kaltesnis“.

O dabar to visai nesinori. Saugai taikų momentą, net jei nori kažką pasakyti stipriai ir kandžiai. Supranti, kad nieko, išskyrus karčias emocines nuosėdas, tai neduos, kad apmaudu nuostabias akimirkas eikvoti kvailystėms, kurios iš tiesų ne tokios ir svarbios, juk vietoje to galima nusišypsoti vienas kitam.

Brangini kitą žmogų. Tu išsirinkai jį, jis išsirinko tave, ir tai svarbiausia. Galima taikytis su daugybe mažų smulkmenų, kuomet tai, kas svarbiausia, jau yra. Vardan rankų, kurios apkabina, vardan peties, kuris šalia, vardan akių, kurios priverčia šypsotis.

Išmintis kurti lengvą ir ramų bendrą gyvenimą dažniausiai ateina po metų metais patirtų klaidų. Nors, kartais daug priklauso ir nuo žmogaus, kurį tu gerbi ir brangini, atsakydamas į jo rūpestį, arba tiesiog rungtyniauji dėl viršenybės, ir todėl, tiesą sakant, nesijauti su juo laimingas.

Ir ne visai aišku, kas iš tiesų nulemia – patirtis ar “tavo“ žmogus šalia. 

Bet esmė akivaizdi: daug šilčiau, kai mažiau dygių žodžių ir daugiau švelnių apkabinimų. Absoliučiai bet kokioje situacijoje.

Padėka autorei! Pagal Tatjanos Marač tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Meilė – tai santarvės būsena su pasauliu, harmonijos būsena.

Tai kuomet jūs džiaugiatės gyvenimu, kai jūs džiaugiatės žmogumi, kai jūs gyvenate su džiaugsmu, jūs kvėpuojate su džiaugsmu, jūs vaikštote su džiaugsmu, jūs sėdite su džiaugsmu, jūs džiaugiatės būtimi.

Tai kuomet jūs džiaugiatės, matydami žmogų, kai jūs džiaugiatės su juo bendraudami, galėdami jį apkabinti, galėdami su juo juokauti, tylėti, praleisti laiką drauge.

Meilė – tai kuomet kitas žmogus, esantis su jumis, neapsunkina jūsų, netrukdo jums, bet, atvirkščiai, dažnai jus įkvepia.

Jūs papildote vienas kitą.

Kai jūs drauge, jūs kažką dovanojate vienas kitam, kažkuo keičiatės, jūs nuolat kažką atnešate į jųdviejų gyvenimą.

Ir gyvenimas tampa pilnavertis, įgauna pilnatvę.

Tai ir yra Meilė.

Meilė – tai absoliuti draugystė.

Padėka autoriui! Pagal A. Sita esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Man patinka rūpintis žmonėmis, kuriuos aš myliu, ir tai ne pasirinkimo klausimas, būtent tai ir yra meilė.

Ir būtent meilė įtakoja visiškai natūralų norą padėti mylimiems žmonėms įveikti dalį jų rūpesčių.

Juos norisi globoti ir saugoti.

Norisi, kiek įmanoma, palengvinti jų gyvenimą. Dalintis su jais ne tik džiaugsmingomis akimirkomis, bet ir būti šalia jų negalios, problemų ar sunkumų metu.

Ir tai netrikdo, nes giliai jauti skausmą arba ne pačią geriausią nuotaiką tų, kuriuos myli, ir stengiesi kažkaip viską palengvinti, padėti, palaikyti.

Kiekvienas žmogus turi žinoti, kad jis ne vienišas, kad jis kažkam reikalingas, ir aš tokia laiminga, kad galiu būti tuo meilės šaltiniu savo artimiesiems…

Padėka autorei! Pagal S. Mirnaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Gerai, kai laiku pradedi branginti tai, kas yra tavo gyvenime ir darai viską, ką gali, kad išsaugotum tai. Brangini ir džiaugiesi, kad tai yra.

Vaikai, tėvai, mylimi ir mylintys žmonės, draugai…

Kaip dažnai mums tai atrodo savaime suprantama. Įprotis. O iš tiesų tai didžiulė Dovana.

Kaip besiklostytų santykiai, kaip gerai, kad jie apskritai yra. Ir kai artimi žmonės yra, kai esi tu, viską galima pagerinti, pakeisti, ištaisyti.

O kartais žmonės tiesiog išeina iš mūsų gyvenimo. Dar ir todėl, kad atliko tai, ką turėjo atlikti mūsų gyvenime, ir turi eiti toliau. Ir mūsų keliai išsiskiria.

Mes nežinome, kiek mums lemta eiti drauge per gyvenimą su kažkokiu žmogumi.

Todėl taip svarbu patirti bendravimo pilnatvę, mylėti visa širdimi tuos, kas tau svarbus, brangus, kas taip artimas tavo Sielai.

Padėka autorei! Pagal T. G. Godard esė. vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Meilė neturi tapti pančiais artimiems žmonėms. Tai besąlygiškas laisvų žmonių tarpusavio ryšys. Ir būtent laisvė suteikia tvirtumą ir saugumą santykiams.

Juk meilė – tai laisvė, bet ne ta laisvė, kuri nepripažįsta atsakomybės. Meilė – tai geranoriškai priimti įsipareigojimai, kurių laikomasi, ir pasirinkimo laisvė, kurią turi žmonės.

Mylėti – tai gebėjimas būti tikru draugu: būti kartu džiaugsme ir bėdoje, palaikyti ir padrąsinti, suprasti ir užjausti.., bet ir pajusti, kada žmogui reikia pabūti vienam.

Meilė – tai nuoširdus rūpestis artimu žmogumi. Laisvai įsipareigojęs žmogus brangina santykius, todėl ištikimybė, santarvė, pasitikėjimas, šeimos gerovė – jam savaime suprantami dalykai.

Meilė – tai saugumas. Tai reiškia, kad artimas žmogus santykiuose gali būti savimi: jis gali būti silpnas ir kupinas jėgų, gali abejoti ar suklysti, gali sirgti ar prastai atrodyti, būti geros ar prastos nuotaikos… Mylintis žmogus priima savo artimąjį visokį, ir jis žino, kad jo niekada neišduos.

Vaikai turi žinoti, kad šeima – saugiausia vieta pasaulyje. Pagyvenę tėvai turi žinoti, kad jie mylimi ir reikalingi. Vyrui šeimoje svarbu žinoti, kad žmona jį myli, nežiūrint į jo pasiekimus darbe. Žmona turi žinoti, kad mylimas žmogus bus šalia, nepriklausomai nuo amžiaus pokyčių…

Ir visa įmanoma ne dėl gražių pažadų ar garsių priesaikų, o todėl, kad yra gilus ir tikras jausmas.

Visa tai įmanoma, kai žmones sieja tyra, šviesi, besąlygiška Meilė…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Aš nežinau didesnio džiaugsmo už džiaugsmą jausti meilę, švelnumą ir dėkingumą.

Tokiomis akimirkomis širdis skleidžiasi, išsiplečia už kūno ribų ir tampa mini-Saule.

Meilė, švelnumas, dėkingumas visada tolygiai, jaukiai šviečia. Bet kažkokiais momentais tai įsijungia pilnu pajėgumu.

Kai žiūri į mylimą žmogų arba galvoji apie jį su ypatingu švelnumu. Apkabini, paglostai vaiką. Labai nuoširdžiai dėkoji kažkam artimam arba tolimam. Gėriesi gyvūnu. Žaviesi gamtos grožiu. Unikalia dangaus spalva…

Tai – ypatingi momentai, kai viskas, kas ir taip visada džiugina, sustiprėja šimtus, tūkstančius kartų. Galbūt, dėl to, kad giliai tai pajunti. Be nerimo ir lūkesčių.

Tyra, šviesi, besąlygiška, dieviška meilė, švelnumas, dėkingumas. Sustiprinta žmogaus gebėjimu matyti, girdėti, įkvėpti aromatą, paliesti, pajusti.

Ir tu su tuo susilieji, tame ištirpsti. Tavęs tarsi nėra.

Yra tik beribis švelnumas. Yra tik begalinis dėkingumas visiems ir viskam, kas įjungė visa tai pilnu pajėgumu. Dėkingumas Kūrėjui už gebėjimą taip jausti.

Yra tik besąlygiška Meilė.

Tokiomis akimirkomis prisimeni save tikrąjį ir tą vietą, iš kur atėjo tavo Siela. Prisimeni Namus.

Tikrąją Meilę.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Šeima – tai ne tik giminės. Aš turiu omenyje tikrą šeimą, o ne tik biologinius ryšius. Tai erdvė, kuri mus įkvepia svarbiems darbams.

Ateidami į šeimą, mes ateiname į tam tikrą ratą, kuriame visi už vieną ir vienas už visus. Ir nėra nieko, kas palaiko ir įkvepia taip, kaip šeima – mielos akys, patikimos rankos, šiltas glėbys, savitas humoras, tvirtas kiekvieno ryšys su visais, kuris išlaikė ne vieną gyvenimo išbandymą ir išgrynino visus prioritetus.  

Kai aš kalbu apie tai, aš žinau, kad tie žmonės, kuriuos aš skaitau šeima, žino, kad tai aš apie juos. Net jei mes toli ir apskritai ne giminės.

Padėka autorei! Pagal N. Rubštein esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !