Kategorija: Mokymai

Žmogus gimsta, kad augtų, vystytų savo dvasines savybes, kurtų, ir tokiu būdu vystytų ir gerintų pasaulį aplink save.

Todėl sėkmingo vystymosi kriterijus kiekvienam žmogui yra būtent tai, kiek harmonijos jis sukuria aplink save – ne tai, ką jis kalba ir net ne tai, kokią patirtį jis išgyvena.

Svarbus jo taikus ir geranoriškas nusiteikimas bet kokiose aplinkybėse ieškoti palankiausių sprendimų ne tik sau, bet visiems, su kuo jis susiduria.

Ir labai svarbu, kokią atmosferą jis sukuria tiesiog savo buvimu, ką šalia jo jaučia kitas žmogus, gamta, pasaulis.

Galima suvaidinti dvasingumą ar apsimesti geru, bet labai sunku falsifikuoti harmoningą atmosferą aplink save. 

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Šviesą nuo tamsos atskirti paprasta. Šviesa niekada mūsų negąsdina. Baimę visada skleidžia tamsa.

Kai jūs sutinkate žmogų, kuris jus nuramina, padeda išspręsti problemą – tai šviesos skleidėjas.

O tamsos skleidėjai visada apgaudinėja ir gąsdina. Jei jums rodo tik problemas, o ne jų sprendimus – jūs bendraujate su tamsos skleidėjais.

Šviesos skleidėjas neignoruoja tikrovės ir mato jos tamsiąsias puses. Bet jis būtinai parodys jums kelią iš tamsos.

Padėka autoriui! Pagal Venestian esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Upės negeria savo vandens, medžiai nevalgo savo vaisių.

Saulė šviečia ne sau, ir gėlės skleidžia savo aromatą ne sau.

Gyventi vardan kitų – gamtos dėsnis.

Gyvenimas nuostabus, kai tu laimingas, bet gyvenimas daug nuostabesnis, kai kiti laimingi būtent tavo dėka. 

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Paradoksas tame, kad nušvitimas – tai bandymas būti pačiu savimi. Todėl tiek mažai “nušvitusiųjų“. Mes, jau būdami patys savimi, bandome atrasti kelią į pačius save. Absurdas, ar ne? Tai neįmanomas dalykas.

Daugybė žmonių per savo išpūstą autoritetą bando suteikti mums instrumentus, kaip mums gyventi, kad pasiektume nušvitimą.

Patikėkite, niekas nieko negali jums suteikti, išskyrus jus ir Kūrėją. Kas teisinga ar neteisinga, galite išsiaiškinti tik jūs patys. Visi guru, meistrai, mokytojai turi tik savo patirtį apie save. Jie nepadės jums.

Kelias į nušvitimą paprastas: viskas, kas jus įkvepia, kas suteikia džiaugsmą – tai teisinga kryptis. Viskas, kas daro mus nelaimingais – nuveda tolyn nuo savęs.

Jūs visada nušvitę, jūs negalite būti nenušvitę.

Tiesiog būkite savimi.

Padėka autoriui! Pagal Venestian esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Nėra ir negali būti nei vienos priežasties, dėl kurios sveika siela galėtų sutikti apriboti savo laisvę: mūsų laisvė – tai neatsiejama prigimtinė mūsų dvasios savybė.

Nėra ir negali būti nei vienos priežasties, dėl kurios sveika dvasia galėtų sutikti apriboti savo vystymosi galimybę: mūsų tobulėjimas – tai neatsiejamas prigimtinis mūsų sąmonės siekis.

Ir jei tik mes leidžiame kažkam spręsti, kur ir kaip mums kurti savo gyvenimą – mes jau pralaimime, nes pasirenkame griūties kelią.

Jokios primetamos “vertybės“, jokie svetimi “išskirtiniai interesai“ negali ir neturi trukdyti nei vieno žmogaus vystymosi.

Ir jei tai vyksta – tai tamsos vertybės ir interesai, tai tiesus kelias į griūtį ir degradaciją, todėl sutikti eiti tokiu keliu – labai naivu ir neperspektyvu.

Padėka autoriui! Pagal En Merkar esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Jūs girdėjote daug pasakojimų apie atsiskyrėlius, apie vienuolynus kalnuose, kur žmonės pašvenčia savo gyvenimą Kūrėjui.

Mums diegė mintį, kad tie žmonės ypatingi. O kas, jei aš pasakysiu, jog ypatingi esate jūs?

Kiekvienas iš jūsų gyvena šiuolaikinio pasaulio rūpesčiuose, ir vis dėl to jūs gyvenate Kūrėjui.

Lengva eiti dvasiniu keliu, kai tu esi vienas, kai nereikia rūpintis vaikais, pagyvenusiais tėvais, ryte eiti į darbą ir spėti paruošti vakarienę visai šeimai.

Nereikia daryti iš kitų žmonių stabų už tai, kad jie parašė protingą knygą arba atvėrė savyje savybes, kurių jūs dar neatvėrėte savyje.

Iš tikrųjų tai jūs tas priešakinis būrys, kuris tarp kasdienybės rutinos ir daugybės rūpesčių nutiesia kelią į šviesą visiems, kas eina už jūsų.

Padėka autoriui! Pagal Venestiano esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kai vidinė Jėga bunda tavyje, iš pradžių ji neišvengiamai pradeda reikštis tavo gyvenime kaip uraganas, griaunantis tą trapų pasaulėlį, kurį tu taip sunkiai sau susikūrei.

Visą tą stabilumą, visas nuostatas apie save patį, apie teisingumą, apie gėrį ir blogį…

Ir tuomet tavo gyvenimas virsta Tamsios nakties periodu, kuris kupinas žūstančio ego kančios.

Tačiau iš tiesų tai laikotarpis, kuomet lėliukė virsta drugeliu…

Ir kai visi apribojimai bus ištrinti, vidinė Jėga pradės reikštis per tave, keisdama jau ir išorinį pasaulį.

Ir tu jau nebūsi tiesiog paprastu žmogumi – tu tapsi burtininku.

Ištrauka iš K. Kastanedos kūrybos, parengė ruvi.lt

Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !

Žmogus, kuris linki blogo kitam, visų pirma kenkia savo sielai, nes tampa blogio laidininku.

Neįmanoma įsileisti į save nuodų ir neapsinuodyti tais nuodais pačiam.

Žmogus, kuris džiaugiasi kito nelaime, visų pirma kenkia sau pačiam, nes palaiko kančios didėjimą žemėje.

Neįmanoma palaikyti pragaro tikslų ir vertybių, ir tuo pačiu negramzdinti savo sielos į pragarą.

Atvirkščiai – net blogio ir pragaro apsuptyje nereikėtų pačiam tapti tamsos laidininku.

Padėka autoriui! Pagal En Merkar miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kartais išminčiaus žodžiai sukelia jumyse tokį atgarsį, kad jūs pagalvojate: “Bet visa tai aš jau žinau.. aš tai žinojau… aš tai jau kažkur girdėjau… ir kaip aš galėjau tai pamiršti?..“

Jūs tai pamiršote todėl, kad ilgai klaidžiojote aplinkiniais keliais, ir tų kelių dulkės palaipsniui uždengė nuo jūsų tas tiesas. Bet jos visada jumyse, jos gali būti paslėptos, užmigusios, ir reikia, kad kažkas jas pažadintų. 

Ir tas kažkas beldžiasi į jūsų duris, siunčia jums keletą šviesos spindulių – ir jūsų giliai užslėpti prisiminimai išplaukia į paviršių. Vieniems šis pabudimas įvyksta labai greitai, kitiems – tenka palaukti ilgiau.

Todėl jei mes klausomės išminčių žodžių, tai tik tam, kad vėl atrastume tai, ką mes jau žinome. Taip, išminčiai kalba mums tik tai, ką mes jau žinome, tačiau tos žinios dar snaudžia mūsų pasąmonėje.

Pats Kūrėjas iš pat pradžių suteikė mums tas prigimtines tiesas, o išminčių žodžiai tik pažadina mumyse jų aidą.

Mintys iš O. M Aivanchovo knygų, parengė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !