Kategorija: Mintys

Kame gi skirtumas?

Vienas išminčius papasakojo savo mokiniams juokingą istoriją. Jie ilgai ir nuoširdžiai juokėsi..
Po kelių minučių jis vėl papasakojo mokiniams tą pačią istoriją. Nusišypsojo tik keletas.
Išminčius trečią kartą papasakojo tą pačią istoriją.. bet jau niekas nesijuokė.
Tada išminčius paklausė:
– Juoktis nuolat iš tos pačios istorijos jūs negalite. Tai kodėl tuomet jūs leidžiate sau vėl ir vėl verkti dėl tos pačios priežasties?..

Berniukas ir šventikas

Į vieną mažą kaimelį atvažiavo šventikas. Sutikęs mažą berniuką, jis paklausė – kaip jam surasti vietinę bažnyčią.
Kai berniukas nupasakojo kelią, šventikas padėkojo ir pridūrė:
– Ateik šiandien vakare į bažnyčią ir savo draugus atsivesk!
– O kam?
– Aš jums papasakosiu, kaip pakliūti į dangų!
– Juokaujate?.. – nusijuokė berniukas, – Juk jūs net nežinojote, kaip pakliūti į mūsų bažnyčią!..

Liūtas ir šuo

Kartą pas liūtą atėjo šuo ir pakvietė jį.. kautis.
Tačiau liūtas tik atlaidžiai pažvelgė į šunį.
Šuo įsižeidė ir piktai pareiškė:
– Jei tu nesikausi su manimi, aš papasakosiu savo draugams, kad liūtas bijo manęs!
Liūtas į tai atsakė:
– Keliauk sau.. Geriau tegul mane pasmerkia šunys už bailumą, nei liūtai niekins mane už tai, kad aš koviausi su šunimi!

Tiesa

Mokinys paklausė išminčiaus:
– Sakyk, Mokytojau, kodėl mes mokomės atsiskyrę nuo pasaulietiško gyvenimo?
Mokytojas atsakė:
– Kaip manai, ar pradės bitė rinkti medų iš dirbtinės gėlės?.. Taip ir tiesa: ji neateina pas tuos, kas apžavėtas išorinių iliuzijų spindesiu.

Meilė

Kartą neseniai vedęs sūnus su apmaudu tarė savo tėvui:
– Mes su žmona laikomės už rankų, švelniai žiūrime vienas į kitą, sakome meilės žodžius.. Tėvai, kaip aš norėčiau, kad ir jūs su mama būtumėte tokie patys laimingi!
Tėvas atsakė:
– Sūnau, su kiekvienais metais tavo meilė bus brandesnė ir įgaus vis kitokią išraišką.. Pavyzdžiui, aš sakau tavo mamai, kad myliu ją, kai kantriai išklausau, kaip jį eilinį kartą susipyko su kaimyne.. O ji sako, kad myli mane, kai padeda man taisyti žvejybos tinklus.. Juk tu žinai, kaip ji nemėgsta jų taisyti..

Visiems saulėtos nuotaikos ir šilto savaitgalio! 🙂

Laimė visada paprasta.

Ji netriukšminga. Jai nereikia dopingų, sukrėtimų ir pramogų. Ji pilnavertė ir vientisa. Begalinė.

Tarsi po žeme slypintis neišsenkantis ir gaivus šaltinis. Laimė trykšta versme, pripildo, liejasi per kraštus, plūsta, ištrina žmonių užbrėžtus apribojimus, vienija su tuo, kas aplinkui. Su aplinkiniu pasauliu.

Nuostabus jausmas – laimė.

Ji visada paprasta. Kaip šokis. Snaigių šokis žibinto šviesoje. Kaip sustingę nuo šalčio pirštai ant karštos arbatos puodelio artimiausių žmonių draugijoje. Kaip mamos balsas… Arba kai basomis per rytinę žolę.

Laimė – kai rankos ant besilaukiančios moters pilvo, kai apmiręs klausai: o gal sujudės?

Laimė – žiūrėti į akis, o ne pro šalį. Žiūrėti ir matyti. Girdėti. Praregėti.

Tai – kada jau tau daug kartų po 5-is, o tu vis dar jauti, o svarbiausia – tiki stebuklinga Kalėdų Dvasia, dovanojančia viltį ir tylų džiaugsmą.

Tikra laimė neateina paliepus paryčiais. Jos nelydi beviltiškumas, pagirios ar galvos skausmas.

Ji nežino dalinio matavimo – negalima būti truputį laimingu: esi laimingas arba ne. Arba, tiksliau – laimę galima jausti arba nejausti.

Štai ir šią akimirką laimė kantriai laukia palankių sąlygų: tylos ir jautrumo.

Jautrumo kertelei, kurioje ji slypi – žmogaus širdžiai.

Padėka autorei – V. Skvorcovai-Ochrickajai! 🙂

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Dažnas sako, kad vasara pralekia nepastebimai.. Taip yra iš dalies dėl to, kad esame atitrūkę nuo gamtos – daugiausia mūsų veiklos vyksta patalpose, nuolat skubame – todėl tiesiog nepastebime visų vasaros privalumų ir grožybių, nespėjame jomis pasidžiaugti..

Kad pajustume visus vasaros džiaugsmus, turime juos pastebėti, pajusti, liesti, matyti, ragauti, uosti – t.y., daryti tai, ką galime daryti tik vasarą :). Ir daryti tai sąmoningai – visa savo esybe džiaugtis tuo, ką dovanoja mums gamta. Jausti vienybę su ja..

Štai jau ir pirmasis vasaros mėnuo baigiasi! Pažvelkime, kiek nuostabių dalykų galime šią vasarą dar atlikti :):

* Važinėti dviračiu.

* Daugiau vaikščioti pėsčiomis.

* Pabūti turistu gimtame mieste, gyvenvietėje, kaime.

* Valgyti ledų karštą vasaros dieną! (skaniausi ir sveikiausi – pačių pagaminti, pvz., užšaldytos trintos braškės su cukrumi)

* Vaikščioti basomis po žolę ar smėlį.

* Nusipinti lauko gėlių vainiką, uosti nuostabų gėlių aromatą.

* Maudytis ežere, upėje, jūroje.., na, bent jau pabraidyti.

* Skanauti šviežio medaus.

* Papuošti balkoną gėlėmis, pasodinti gėlių savo kieme.

* Su vaikais piešti kreidutėmis ant asfalto, leisti popierinius laivelius upeliu arba paleisti aitvarą :).

* Pietauti arba pusryčiauti gamtoje, gerti arbatą balkone arba sode.

* Pasideginti saulėje (saugiai!)

* Stebėti žvaigždėtą vasaros dangų, saulėtekį, saulėlydį, vaivorykštę.

* Mėtyti akmenukus į vandenį :).

* Valgyti “vasarinį“ maistą: šaltibarščius, šviežias bulves su krapais, lengvai sūdytus agurkus, uogas, vaisius, daržoves..

* Prisirinkti vaistažolių ir žolinių prieskonių, juos susidžiovinti žiemai.

* Ilsėtis hamake arba snausti (skaityti) pasitiesus pledą po medžiu sode.

* Su šeima nueiti pėsčiomis į žygį ir miegoti palapinėje.

* Aplankyti toliau gyvenančius gimines ir draugus.

* Vakaroti prie laužo su draugais ar šeima.

* Išsikepti pyragą su šviežiomis uogomis, išsivirti skanią uogienę.

* Sportuoti lauke (bėgioti, važiuoti dviračiu ir t.t..)

* Valyti organizmą vieną dieną per savaitę valgant tik šviežias daržoves arba vaisius.

* Fotografuoti žydinčią gamtą.

* Karštą vasaros dieną laistytis vandeniu! 🙂

Ir dar daugybė vasaros smagumų.. 🙂 Ir, žinoma, nepamiršti daryti gerų darbų – padėti tiems, kam reikia pagalbos, dovanoti savo užaugintas gėles, vaišinti sodo gėrybėmis, dalintis gerumu, nuoširdumu ir šypsenomis :)!

Visiems smagios vasaros! Kad ji ne “prabėgtų“, bet suteiktų jėgų, žvalumo, sveikatos ir daug gerų emocijų! 😀

Gėris ir blogis (Viktorianas)

Dorovės kriterijus yra tam tikrų dėsnių ir taisyklių laikymasis, kurių dėka gėris netampa blogiu.

Gėris – tobula aukščiausių žmogaus savybių išraiška: meilė, sąžiningumas, atjauta, pagarba, nuoširdumas, teisingumas, gerumas.

Blogis – primityvių, negatyvių, žemų savybių išraiška.

Ryšys su gamta (Dž. Krišnamurti)

Dauguma iš mūsų prarado ryšį su gamta.

Mes vis labiau daromės miestiečiais, gyvenančiais daugiabučiuose ir turinčiais vis mažiau erdvės tam, kad pamatytume dangų ryte ir vakare..

Praradę ryšį su gamta, atsiradusią vidinę tuštumą mes stengiamės užpildyti vystydami savo intelektą.

Mes skaitome daugybę knygų, žiūrime televizijos laidas, ginčijamės dėl savo nuomonės, puikuojamės žiniomis, pramogaujame, blaškomės, konkuruojame, siekiame primestų tikslų..

Tačiau.. ar tai nėra pabėgimo forma, pakeitimas ar dirbtinis stimuliavimas?

Juk jei turite ryšį su gamta – argi reikės jums kažko dirbtino?

Apie tai yra puikus pasakojimas:

Kartą ryte, kai Mokytojas ruošėsi skaityti paskaitą – ant palangės nutūpė mažas paukštelis ir ėmė čiulbėti. Ir čiulbėjo jis iš širdies! Paskui nuskrido. Tada Mokytojas pasakė: “tuo šiandien ir pabaigsime paskaitą..“

Taigi – ar dar girdite paukščių čiulbėjimą? Ar stebite saulėtekį ir saulėlydį?.. 🙂

Skaidymas (Dao)

Sunkumai negali būti įveikti iš karto.
Lėtai atrišk mazgus, skaidyk, kad įveiktum.

Auksinės rūdys (vienuolis Varnava)

Auksas nerūdija.
Pats.
Užtat kiek auksą mylinčių sielų surūdijo nuo jo negrįžtamai!

Auklėtojas – lyg sodininkas (A. Bacha)

Auklėtojo darbą galima sulyginti su įvairius augalus auginančio sodininko darbu.

Vienas augalas mėgsta saulės šviesą, kitas – pavėsį; vienas mėgsta upelio pakrantę, kitas – vėjuotą kalno viršūnę. Vienas gerai auga smėlingoje dirvoje, kitas – drėgnoje molėtoje.

Ir kiekvienam reikalinga ypatinga, tik jam tinkanti priežiūra, kitaip jis nepasieks tobulumo savo augime. Ir sodininkas tai žino: jis gerai supranta kiekvieno augalo poreikius bei galimybes.

Visiems saulėto ir smagaus savaitgalio!! 🙂

Gėlė atvira viskam, kas ją supa: gamtai, saulės spinduliams, šviesai, lietui, vėjui…

Ji spontaniškai veikia aplinką, spinduliuodama grožį ir džiaugsmą.

Gėlė besąlygiškai išreiškia grožį ir esančią joje gyvybės paslaptį. Gėlės mus visada džiugina: žydėdamos jos spinduliuoja universalią Meilę.

Gėlė nesvarsto – ką jai atneš žmonių dėmesys.

O žmogus?..

Jis nori, kad jo grožis, jo gabumai jam būtinai kažką atneštų – dėmesį arba materialinę naudą. Intelektas išvysto jame gudrumą, savanaudiškumą, išskaičiavimą.

Reiškia, gėlė… “geresnė“ už žmogų?

Bet jei žmogus palypės visa pakopa aukščiau ir sąmoningai padarys tai, ką gėlė daro nesąmoningai – jis galės išreikšti savo aukščiausią esybę.

Ir tuomet tai bus toks pat spontaniškas grožio skleidimas – besąlygiškas, tiesiog dėl būties džiaugsmo.

Maži vaikai tai moka. Tačiau veikiami savo tėvų ir aplinkos, jie, deja, anksti pasidaro gudrūs ir savanaudiški.

O tas noras – siekti naudos iš to, kas esate arba iš to, ką darote – iš tiesų yra pats atgrasiausias ir bjauriausias dalykas pasaulyje. Ir vienas iš labiausiai paplitusių, kad net tapo beveik spontanišku žmoguje.

Atminkime: NIEKAS TAIP TOTALIAI NEATGRĘŽIA MŪSŲ NUGARA Į DIEVIŠKĄ MEILĘ, KAIP NORAS GAUTI NAUDĄ AR PELNĄ.

O štai gėlės tiesiog žydi! Ir jos žieduose mes matome didingą Jėgą, didžią universalią Sąmonę ir Meilę. Todėl mes taip mėgstame jas…

Žiūrėdami į nuostabius vasaros žiedus, prisiminkime tai :). Ir skleiskime gyvenimo grožį… kaip gėlės :).

(Mintys iš M. Rišar paskaitos “Būkite kaip gėlės“)

Saulėto visiems savaitgalio!! 🙂

* Aš tavęs nevengiu, aš tave dozuoju :).

* Kates-peles mėgsta žaisti tik katės.

* Kartais žadintuvas padeda pabusti, bet dažniausiai – trukdo miegoti.

* Didžiausią traukos jėgą turi lova pirmadienio rytą.

* Tas, kuris išlipa sausas iš vandens – švarus niekada nebūna.

* Yra trys melo rūšys: melas, įžūlus melas ir statistika.

* Internetas – aukščiausia elektros gyvavimo forma.

* Ir klaidos gali būti naudingos, tik nereikia jų su savimi nešiotis iki senatvės.

* Kartais padarai klaidą nieko nedarydamas.

* Nuo žmogaus sukūrimo pradžios jo “konstrukcijos“ tobulinimas apsiribojo.. protezais.

* Viena iš labiausiai paplitusių ligų – diagnozių nustatinėjimas.

* Nieko taip nesinori ištaisyti, kaip svetimas klaidas..

* Jei laikas – pinigai, reiškia, mūsų laikas dar neatėjo.

* Ilgaamžiškumas – pensininko kerštas jį apgavusiai valdžiai.

* Ekonomiką pražudo mokesčių infekcija.

* Pinigai padeda išspręsti tokias problemas, kurių be pinigų jūs iš vis neturėtumėte.

* Krizė – šansas darbdaviui pasijusti vergvaldžiu.

* Niekas taip nedidina valdininkų skaičiaus, kaip augantys jų vaikai.

* Sėkminga karjera – kai jūs skubate į darbą tuo metu, kai visi vyksta poilsiauti.

* Gimęs šliaužioti visur pralįs.

* Valstybes kuria ištisos kartos, o sugriauna – vienetai.

* Kava darbe – gėrimas, kuris geriamas, kai norisi valgyti.

* Miegoti darbe apsimoka..

* Dviejų moterų draugystė – visuomet sąmokslas prieš trečiąją.

* Makiažas – moters bandymas ant savo veido nupiešti kitos, daug gražesnės moters veidą.

* Moterys ant sofos ilsisi, o vyrai – voliojasi.

* Kad padarytų įspūdį, vaikai stengiasi atrodyti vyresni, vyrai – protingesni, o moterys – jaunesnės ir kvailesnės..

* Nuobodus žmogus tai toks žmogus, kuris kalba apie save tuo metu, kai man norisi pakalbėti apie save :).

Smagaus visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Jūs ieškote laimės? Dauguma žmonių taip pat jos ieško…

Ir ieškome mes jos įvairiose srityse.

Ieškome laimės piniguose, daiktuose, aistrose, jausminiuose malonumuose, profesinėje veikloje, visuomenės pripažinime, šeimoje, vaikuose, šventėse, nieko neveikime, vienatvėje… Šis sąrašas begalinis.

Kiekvienas iš mūsų ieškojo iš šio sąrašo kažko, kas suteiktų laimę.

Ir mums visiems atrodė, kad pasiekėme laimę, ir net būdavome laikinai laimingi, o paskui… persisotindavome, nusivildavome, o kartais ir negatyvius jausmus pradėdavome jausti.

Galbūt, ir dabar kažkas iš šio sąrašo teikia mums laikiną laimę..

O vis dėl to – kas gali mums suteikti nuolatinę laimę?

Laimę galime atrasti bet kurioje veikloje, kuri sukuria santarvę mūsų suskaldytame pasaulyje.

Laimė – mylėti ir būti mylimam.

Laimė – dovanoti savo gerumą ir būti sušildytam kitų gerumu.

Laimė – padėti kitiems ir pačiam prireikus gauti pagalbą iš kitų.

Laimė – būti laisvu nuo būtinybės konkuruoti, nuo baimės jausmo.

Laimė – būti laisvu nuo egoizmo apraiškų ir susiskaldymo.

LAIMĖ – tai suvokimas, kad visi mes esame viena esybė, ir kito patiriamas skausmas yra ir mūsų skausmas, o kito žmogaus laimė – mūsų laimė :)…

Laimė – gebėjimas išeiti už siaurų egoizmo interesų ir pašvęsti savo laiką tiems, kam reikia pagalbos.

Laimė – gebėjimas atrasti gyvenimo prasmę susivienijus su kitais ir tarnaujant bendram labui.

Mes gimėme atskirti, kad taptume vieningi.

Tame ir yra mūsų laimė – MŪSŲ VIENYBĖJE :).

Autorius – R. E. Nadžemi

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Kai prašote Kūrėjo…

Kai prašote nuolankumo – turite žinoti, kad prašote atsiųsti kažką, kas jus įskaudins.
Kai prašote stiprybės – turite žinoti, kad prašote išbandymų, kurie jus užgrūdins.
Kai meldžiate išminties – turite žinoti, kad prašote problemų, ir jums teks pasukti galvą, kad surastumėte sprendimą.
Kai prašote gerovės – turite žinoti, kad prašote galimybių, o kaip jomis pasinaudosite – priklausys nuo jūsų.
Kai prašote meilės – prašote atsiųsti nelaimingus žmones, kuriems reikia pagalbos.
Kūrėjas ne visada atsako taip, kaip tikitės, bet visada atsiunčia galimybes dvasiniam augimui.

Bendravimas su Kūrėju

Mūsų bendravimas su Juo primena dviejų draugų pokalbį, kuriame vienas yra nuolat pasirengęs bendravimui: jis dėmesingas ir atviras, visada šalia ir pasirengęs padėti, o kitas – nedėmesingas, nuolat nusigręžia nuo pašnekovo ir visa savo povyza tarsi sako: patylėk, aš geriau žinau, aš protingesnis, aš viską galiu…

Tai štai: tas antrasis pašnekovas ir esame mes, kiekvienas iš mūsų. O pirmasis – Jis, Kūrėjas :)…

Ir kaip mes besistengtume išvengti bendravimo su Juo, Jis visuomet ras tūkstančius būdų pasiųsti mums signalą-priminimą apie save – juk Jo rankose visas šis pasaulis!

O juk kadaise mes bendravome su Kūrėju laisvai, nesusimąstydami, bet paskui praradome šį gebėjimą…

Kai pradėjome negirdėti Jo ramaus balso, Jis kreipėsi į mus įvairiais garsais: gyvūnų, paukščių, žmonių, gamtos, muzikos garsais.

Kai nustojome jausti Jį – Jis ateidavo užplūstančia šilumos ir švelnumo banga.

Kai praradome gebėjimą priimti Jo Meilę – Jis ateidavo pas mus per tėvų, vaikų, mylimųjų ir artimųjų Meilę…

Kai nesuprasdavome savo Tikslo ir savo gyvenimo Kelio – Jis paskatindavo džiaugsmu ir laime, arba… perspėdavo nemaloniais įvykiais.

Jis beldžiasi į mūsų širdis visais mūsų jausmais – Jis nori būti išgirstas… Jis visada šalia.

O bendravimo su Juo problema – tik mumyse. Bet… juk tai taip paprasta! Įsiklausykite: Jis ir dabar jums kažką sako :)…

(autorius nežinomas)

Visiems linkiu šviesaus ir šilto savaitgalio! 🙂

Sveikas!

Yra dalykai, apie kuriuos žmonės seniai pamiršo.

Tokius dalykus vadiname GERAIS DARBAIS.

Tai taip banalu, bet taip svarbu.

Pavyzdžiui – galima perversti per gatvę senutę.

Paprastą, varganai apsirengusią senutę, kuri sustingo kelkraštyje ir ilgiausiai lauks, kol gatvė bus tuščia. Galima praeiti pro šalį, o galima – sustoti ir pervesti.

Pavyzdžiui – galima, pastebėjus prie kasos, kad senukui trūksta pinigų, trumpai ir tyliai pasakyti kasininkei: “aš sumokėsiu už jį“, – ir sumokėti. O kai senukas ims prieštarauti, atsakyti jam juokais “suaugusio-vaikui“ tonu: “Na, nesiginčykite su manimi! Mano pinigai, ir aš sprendžiu ką su jais daryti! :)“

O dar galima pamaitinti benamį katiną arba šuniuką. Žinau, dauguma prieštaraus, atseit, dauginasi, ligas platina – bet juk tas katinas ar šuo jau gyvena! Na, nežudyti gi jį?! JIS GYVAS, ir taip pat nori valgyti. Nupirk dešrelę – dėl to nenuskursi!

Galima atidaryti duris žmogui su sunkiais nešuliais.

Galima padėti močiutei su krepšiais, kuri į autobusą ropščiasi tarsi alpinistė.

Galima DAUG KĄ!

Svarbiausia – DARYTI!

Pasaulis sudarytas IŠ MŪSŲ – iš tavęs, iš manęs, iš senutės kelkraštyje, iš senuko kasoje. Kokie mes – toks ir mūsų pasaulis! MES PATYS jį kuriame APLINK SAVE, supranti?

Kiekvieną dieną milijonai žmonių daro gerus darbus.

TYLĖDAMI.

O tuo metu Kažkas Visagalis iš Viršaus, taip pat TYLĖDAMAS viską pastebi.

Ir netiesa, kad gėris netriumfuoja. Niekų kalbos!

Jis VISADA TRIUMFUOJA! Tiesiog – NE VISADA IŠ KARTO…

Kartą, jau pamiršęs tą senutę, katiną, vaiką ar merginą, tu atsidursi bėdoje – kartais taip nutinka.

Ir tuomet visai netikėtai, kai neviltis jau visai prislėgs, ir tu jau nelauksi jokios pagalbos, STAIGA – kažkas tau pasakys: “Aš Jums padėsiu“.

Ir viskas susitvarkys.

Atmink, bankas – ne kitoje gatvės pusėje, bankas – TEN (aš rodau pirštu į viršų), VIRŠUJE.

Ir tai pats tiksliausias bankas, jame VISKĄ užskaito. Ir jei yra nors trupinėlis tavo gerų darbų – jie persvers kilogramus atsitiktinių klaidų.

Kada paskutinį kartą padarei gerą darbą? Tiesiog taip, nė už ką?…..

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis 🙂

Kūrinija

Dėkoju Kūrinijai už laišką :)! Visiems linkiu saulėtos nuotaikos ir puikaus savaitgalio!! 🙂

* Likimas yra, bet tai ne dogma. Viskas, ką mes keičiame, formuoja mūsų ateitį.

* Žinojimas yra gebėjimas eiti teisinga kryptimi. Žinojimas suteikia dvasinę ramybę.

* Kai žmogus teisingai mąsto, tuomet jis teisingai juda, teisingai kvėpuoja, teisingai maitinasi, teisingai gyvena ir yra laimingas.

* Supranta gyvenimą tas, kas supranta save.

* Silpnas žmogus ateina į šį pasaulį išmokti būti stipriu. Stiprus ateina, kad išmoktų suprasti, padėti, palaikyti ir nukreipti silpną.

* Kuo daugiau stiprių, teisingai mąstančių žmonių, tuo gyvybingesnė žmonija. Kuo daugiau stiprių, bet neteisingai mąstančių žmonių – tuo greičiau žmonija degraduoja.

* Įpratęs prie blogio, žmogus pradeda nuo to blogio priklausyti ir nustoja tikėti gėriu.

* Pasaulyje nėra atsitiktinumų – yra tik priežasties ir pasekmės dėsnis. Beprasmiška ginčytis su gamtos dėsniais.

* Užblokuota galva apie pasekmes negalvoja. Žmogus, kuris apgaudinėja save, pats to nesupranta. Užtat supranta kiti.

* Duoda tik duodančiam. Iš imančio ima. Kai atiduodi tai, ką turi – gauni tai, ko tau reikia. Egoizmas nenori dalintis, jis nori tik imti.

* Bet koks kitas žmogus gerai matomas iš šalies, į save gi reikia įsižiūrėti. Stiprybė pripažinti savo klaidas vadinama sąžiningumu.

* Kaip atpažinti, ar žmogus sako tiesą? Žiūrėkite į jo darbų rezultatus. Nereikalaukite įrodymų, nes įrodymus gyvenimas pateikia rezultatų pavidalu.

* Pasiekę gyvenime tam tikrų aukštumų, žmonės, kaip taisyklė, pamiršta išlikti žmonėmis.

* Viltis pakelia žmogų iš bet kokių gelmių. Viltis – tai tikėjimas ateitimi.

* Dvasinė jėga stipresnė už bet kokią kitą jėgą.

* Draugystė – dovana, o ne nuosavybė.

* Turintis orumo jausmą gerbia save ir kitus. Orumo jausmas atsiranda ne iš aplinkinių pagyrų, jis gimsta pačiame žmoguje.

* Neįmanoma supurvinti tyros dvasios. Bandydami ją sutepti – susiteps patys.

* Tai didelis menas – išlikti žmogumi, nežiūrint į sunkumus ir nekeršijant tiems, kas suteikė tau skausmo.

* Žodžiu galima sužlugdyti, o galima ir įkvėpti. Todėl reikia atminti: jei man kažkas kažką pasakė, o aš perduodu tuos žodžius toliau – tai jau mano žodžiai. Aš esu atsakingas už viską, ką pasakiau.

* Negalime padaryti gyvenimą galutinai tobulu, galime tik nuolat jį tobulinti.

* Savęs pažinimas – ne tik įdomus, bet ir laimę dovanojantis procesas :).

(Citatos iš L. Viilma knygos “999 išmintingos mintys“)

Gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂