Kategorija: Mintys

Sukūrė programuotojas naują kompiuterinį žaidimą.

Pagal principą – jei yra kovos be taisyklių, tai kodėl negalima be jų ir žaidime?

Nors, jei tiksliau, taisyklės tame žaidime visgi buvo: reikėjo bet kokiais būdais pasiekti finišą.

Ir viskas, kas tam trukdo, neturi tavęs blaškyti ir atitraukti!

Pamatysi, pavyzdžiui, aklą senutę, kuri negali pereiti gatvės, arba pakliuvusį į bėdą žmogų – net nebandyk jiems padėti. Nes prarasi vertingus taškus, arba – dar blogiau – gausi baudą.

Pardavė programuotojas gamintojams savo žaidimą.

Gavo didelius pinigus.

Automobilį nusipirko.

Sodą…

O žmonės pirko tą žaidimą vaikams, nes jis labai jiems patiko!

Ėjo laikas.

Pražilo programuotojas.

Užaugo vaikai.

Važiavo jis kartą automobiliu iš miesto į sodą.

Ir staiga kelyje jam suskaudo širdį.

Ir taip suskaudo – kad tiesiog bėda!

Reikėtų greitąją kuo skubiau iškviesti – bet, lyg tyčia, sustojo jis žemumoje, kur nėra telefono ryšio.

Pabandė jis pravažiuojančius automobilius stabdyti.

Bet visi, lyg tyčia, lėkė pro šalį nesustodami.

Pirmas… penktas… dešimtas…

Ir taip skubėjo, tarsi kažkur didžiausias gaisras būtų prasidėjęs!

Ir tik vienas po ilgo laukimo sulėtino greitį ir sustojo šalia jo.

“Pagaliau!“ – apsidžiaugė buvęs programuotojas, – “Štai kas mane išgelbės!“

Bet pasirodęs pro nuleistą langą jaunas vairuotojas, net neišklausęs jo, paskubomis šūktelėjo:

– Ei, tėvai, kur čia posūkis į N miestą?

– Koks posūkis? Koks miestas? – pralemeno programuotojas. – Argi tu nematai, kad man labai bloga?

– Matau! – linktelėjo vairuotojas. – Bet jei aš užsiimsiu jumis, tai prarasiu taškus.. tai yra… atleiskite, laiką ir pinigus!

Ir, staigiai rovęs iš vietos, nudūmė dideliu greičiu tolyn.

– Ir kas gi jus išmokė tokio beširdiškumo? – šūktelėjo jam pavymui buvęs programuotojas.

Ir staiga susigėdęs nutilo ties sakinio viduriu.

Jau kas, jei ne jis, turėjo žinoti atsakymą į šį klausimą…

Autorius vienuolis Varnava, vertė ruvi.lt

Visiems gero savaitgalio 🙂 !

Ir ko tik nebūna gyvenime!..

Vienos šalies sostinės laikraštyje pasirodė keistas skelbimas: “Parduodami tėvai: tėvas – 70 metų, ir motina – 65 metų.“ Ir toliau buvo nurodyta pardavimo suma.

Perskaitę šį keistą skelbimą, žmonės stebėjosi: “Na, ir laikai atėjo! Jau ir tėvus vaikai parduoda!“ Kiti piktinosi: “Ir kaip valdžia tokius dalykus leidžia?!“

Skelbimas sukėlė daug triukšmo. Jį aptarinėjo ir namuose, ir gatvėje, kaip didžiausią sensaciją..

Laikraštis su skelbimu pateko į rankas vienai jaunai šeimai, kurių tėvai neseniai žuvo automobilio avarijoje. Jie labai liūdėjo dėl netekties, todėl šis skelbimas jiems pasirodė labai jau ciniškas.

Jie bandė įsivaizduoti, kaip jaučiasi tie nelaimingi tėvai tokioje situacijoje, ir kaip sunku jiems priimti šitokį nežmonišką savo vaikų sprendimą.

Galiausiai sutuoktiniai nusprendė išpirkti tuos tėvus ir apgaubti juos savo meile.. Jie surinko reikiamą sumą ir išvyko pagal nurodytą adresą.

Kai jaunoji pora atvyko, pamatė gražų namą su dideliu sodu ir daugybe gėlių. Iš pradžių jie pagalvojo, kad suklydo, bet visgi nusprendė pasitikslinti ir paskambino į duris.

Duris atvėrė pagyvenęs vyras. Sutuoktiniai papasakojo, kad atvyko pagal skelbimą laikraštyje ir apie tai, kad neseniai neteko savo tėvų, ir todėl nori išpirkti paminėtus skelbime tėvus.

Vyras šypsodamasis tylėjo.. Pora pamanė, kad suklydo ir pradėjo atsiprašinėti už sutrukdymą.

– Ne, ne, jūs nesuklydote, prašau užeiti, – atsakė kiek sutrikęs vyras, – aš tuoj pakviesiu žmoną.

Netrukus jis sugrįžo su žmona, ir abu viską paaiškino:

– Suprantate, mes iš tiesų esame šio namo savininkai. Bet mes neturime vaikų, todėl nėra kam visa tai palikti. Štai dėl to mes ir sugalvojome tokį skelbimą.. Nusprendėme, kad į jį atsilieps tik padorus žmogus.. Ir atvirai pasakius, nesitikėjome, kad atsiras pirkėjas tokiai “prekei“, nors iš tiesų nieko nereikia “išpirkti“.. Todėl mes labai džiaugiamės, kad yra tokių gerų žmonių, kaip jūs. Tikimės, kad nuo šios dienos mes tapsime viena draugiška šeima 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėto savaitgalio 🙂 !

 

*Jei močiutė sako, kad gerai atrodote, reiškia, laikas skubiai lieknėti..

*Kai kurie žmonės automobiliu važiuoja iki sporto salės tam, kad pavaikščiotų bėgimo takeliu.

*Ar žinote, kodėl sudaužyta lėkštė laimę neša? Todėl, kad jos plauti nereikės..

*Pamenu, vaikystėje mama sakydavo: “Ir ką, jei visi vaikščios suplyšusiomis kelnėmis – ir tu taip vaikščiosi?“ Nežinau, kas pirmas tai pradėjo.. bet tai suveikė!..

*Už nugaros – gyvenimo patirtis.. O kažkada ten buvo sparnai!

*Kuo vyresnis tampi, tuo aiškiau supranti, kad gimtadienis kartą per metus – ne taip jau ir retai..

*Kol nesužinojau, ką apie mane kalba, net neįtariau, kad taip įdomiai gyvenu!

*Internetas – stebuklų šalis: užeini ten ir.. dingsti.

*Kai pastatote virti sriubą ir prisėdate prie kompiuterio, būtinai pasiimkite su savimi šaukštą – jis primins jums, ką ketinote padaryti.

*Interneto paradoksas: jis suvienija žmones, kurie yra toli ir išskiria su tais, kurie yra šalia.

*Greitas ir lengvas būdas atitirpdyti šaldytuvą: išjungi šaldytuvą, truputį pabūni internete, ir – tadaaaamm! – šaldytuvas ne tik atitirpo, bet ir visiškai išdžiuvo!..

*Žmonės, rašantys “nzn“ vietoje “nežinau“ – ką jūs darote su mase sutaupyto laiko?!

*Tik moteris gali viena ranka virti sriubą, kita valyti dulkes, viena akimi sekti vaikus, kita – žiūrėti serialą, koja valyti grindis, petimi laikyti telefono ragelį ir sakyti draugei: “Ne, aš dabar neužimta..“

*Kiekvienuose namuose moteris visada turi savo atskirą kambarį, kuriame daro, ką nori: nori – valgyti verda, nori – indus plauna..

*Jei vyras nuėjo į parduotuvę duonos, jis pareis su duona. Jei moteris nuėjo.. Ji parneš: jogurtą, sausainukų, arbatos, pieno, šokoladuką, mandarinų.. gali būti, kad parneš ir duonos..

*Moteris išteka tikėdamasi, kad jos vyras pasikeis. Vyras veda tikėdamasis, kad moteris niekada nepasikeis. (Abu klysta..)

*Vyras ryte prabunda toks pat gražus, kaip ir užmigo. O su moterimi per naktį įvyksta nepaaiškinamos metamorfozės..

*Ne moteriškas užsiėmimas – tylėti..

*Ne vienas vyras pasvajoja, kad jo žmona dirbtų kažkokioje slaptoje tarnyboje.. Tuomet ji neturėtų teisės kasdien pasakoti apie tai, kas nutiko jos darbovietėje.

*Visi pasaulio marketologai yra bejėgiai prieš vyrą su pirkinių sąrašu rankoje.

*Tik atsisėdęs į lotoso pozą ir atsipalaidavęs suvoki paprasčiausius dalykus: reikia išplauti grindis po spinta ir.. štai kur nusimetė telefono pakrovėjas!

*Laimė – tai kuomet artimi ir mylimi žmonės yra sveiki! Visa kita suremontuosime, pataisysime, išspręsime, išgyvensime, nupirksime, pamiršime..

*Jei diena apsiniaukusi, švieskime savo gerumu – ir aplink kaipmat bus šviesiau 🙂 !

(Parinko ir vertė ruvi.lt)

Visiems smagios pavasarinės nuotaikos 🙂 !!

Kartą viena moteris paklausė savo draugės:

– Tu visada tokia graži, energinga ir gerai nusiteikusi.. Kaip tau tai pavyksta?

Draugė atsakė:

– Mūsų gyvenime tiek daug visko.. Visos mano dienos tiesiog perpildytos įvairiausiais rūpesčiais: darbu, namais ir artimaisiais. Tai ne visada lengva, bet visa tai lengvai įveikti man padeda viena mažytė paslaptis, – ir su šiais žodžiais ji nusišypsojo..

– Nagi atverk greičiau man savo paslaptį! – nekantravo draugė. – Aš taip pat turiu daug rūpesčių: turiu šeimą, auginu vaikus, prižiūriu namus ir turiu didelį ūkį.. Todėl visiškai nelieka laiko nei savo nuotaikoms, nei kažkokiems, net mažiausiems, džiaugsmams.

– Žinai, o juk iš tiesų mano paslaptis labai paprasta,- atsakė jos draugė. –  Tiesiog kiekvieną dieną aš būtinai atrandu keletą minučių dėkingumui..

– Dėkingumui? – nustebusi nepatikliai paklausė jos pašnekovė. – Kam gi ir už ką tu dėkoji?..

– Aš dėkoju gyvenimui už tai, kad kiekvieną dieną jis dovanoja man naują patirtį, – su šiais žodžiais moters veidą nušvietė plati šypsena.

Draugė susidomėjusi sukluso..

– Dėkoju savo vyrui už tai, kad mūsų šeima tvirta ir draugiška, – tęsė jos draugė.  – Dėkoju savo vaikams už tai, kad pažinau motinystės džiaugsmą, kad galiu kasdien matyti jų tyras akutes ir girdėti jų skambų juoką.. Aš dėkoju savo draugams ir artimiesiems už tai, kad nepalieka manęs sunkią akimirką, dėkoju, kad pati galiu padėti žmonėms, kad gyvenu apsupta artimų žmonių meile.. Aš dėkoju gamtai už tai, kad gyvename tokioje nuostabioje vietoje. Būti dėkinga – labai svarbus gebėjimas mūsų gyvenime!

– Būti dėkinga.. Atrodytų, tai labai paprasta? – pašnekovė susimąstė. – Nejaugi dėkingumas ir man padės tapti laiminga?

– Žinoma! – atsakė moteris. – Dėkingumas išmokys tave matyti kažką gero kiekvienoje dienoje ir kiekviename žmoguje. Dėkingumas turi didelę jėgą – jis nušviečia mūsų gyvenimą ypatinga vidinio džiaugsmo šiluma, kuri sušildo mus ir visą mūsų aplinką. Tai tarsi stebuklinga burtų lazdelė, kuri harmonizuoja mūsų gyvenimą.

Draugės akyse sužibo džiaugsmo kibirkštėlės, o rūpestį nuo veido nubraukė graži šypsena:

– Aš viską supratau.. Ir man atrodo, jau dabar galiu pradėti mokytis dėkoti: dėkoju tau, miela drauge, už tai, kad daliniesi savo išmintimi.. Dėkoju tau už tokią svarbią gyvenimo pamoką!

Ir dvi gražios, laimingos moterys viena kitai nusišypsojo 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

SĄŽINĖS SVORIS

Pati lengviausia našta – sąžinė.

Jei tik ji švari!

************

BLOGIAUSIA IŠ PORŲ

Vedė Juokas Išdidumą.

Ir gimė Pašaipa..

************

AKSIOMA

Tiesos pabaigos pradžia – melas.

Melo pabaiga – Tiesa.

************

TRUMPAS KELIAS

Nusibodo vikšrui laukti.

Ir nusprendė jis tuoj pat tapti drugeliu.

Nušoko jis nuo žalios šakelės

Ir tikrai – nuskrido..

..jį pagavusio paukščio snape!

************

NE Į SAVO ROGES

Nesėsk ne į savo roges.

O jei jau atsisėdai, tai nevadink jų savomis!

************

PASKUTINIS ARGUMENTAS

Sakė vanduo išdidžiam sniegui, kad jie – artimi giminaičiai.

Bet.. jei ne pavasaris – jis niekada tuo nepatikėtų!

************

ATRADIMAS

Mano liežuvis – priešas mano.

Kuris tik ir svajoja tapti mano draugu!

***********

SURADO..

Ieškojo deganti žvakė adatos šieno kupetoje.

Adatą surado.

Bet kupeta dingo!

************

GRAŽI KOPIJA

Išmokė papūgą čiulbėti vieversiu.

Bet dėl to ji nenustojo būti papūga!

************

NEAPSKAIČIAVO

Panoro ežeras jūra tapti.

Išsiliejo į plotį, kiek galėjo.

Bet dėl to tik išseko.

Ir.. išdžiuvo..

************

VIENINTELIS RAKTAS

Kiek spynų – tiek ir raktų.

O žmonių širdims – tik vienas raktas:

Meilė..

***********

Autorius – vienuolis Varnava, vertė ruvi.lt

Visiems smagios pavasarinės nuotaikos 🙂 !

Kadaise, labai seniai, gyveno vienas valstietis. Jo šeima vertėsi sunkiai, bet visa laimė, kad turėjo kelias karvutes-maitintojas. Todėl turėjo šeimai ir pieno, ir grietinės, o perteklių parduodavo.

Valstiečio žmona gamino dar ir sviestą pardavimui. Jį paruošdavo gražiais ovalo formos gabalais po kilogramą ir parduodavo vietinės krautuvėlės šeimininkui. O už gautus pinigus pirkdavo krautuvėje viską, ko prireikdavo jų šeimai.

Tačiau vieną dieną krautuvės šeimininkas suabejojo perkamo sviesto svoriu ir nusprendė pasverti vieną iš sviesto ritinių. Ir kaip jis nustebo, kai pamatė, kad kiekvienas ritinys sveria.. po 900 gramų!

Prekeivis labai supyko ant valstiečio. Kaip galima šitaip įžūliai jį apgaudinėti?! Kaip galima taip naudotis jo pasitikėjimu?..

Sekančią dieną, kai valstietis vėl atnešė sviestą pardavimui, šeimininkas sutiko jį piktais priekaištais:

– Ir kaip tau ne gėda? Tu man visada tvirtinai, kad galiu tavimi pasitikėti, o dabar paaiškėjo, kad kiekvienas sviesto ritinys tesveria 900 gramų!

Valstietis sutriko, nuleido galvą ir atsakė:

– Supranti, mes neturime svarstyklių.. Jos brangios, todėl mes negalime jų įpirkti. Bet tam, kad sviesto ritinys svertų tiksliai po kilogramą, aš nupirkau tavo krautuvėje kilogramą cukraus – tas tavo paties pasvertas cukraus kilogramas ir buvo mūsų pagaminto sviesto ritinio svorio matas..

Krautuvėlės šeimininkui lyg žaibu kas trenkė.. Iš netikėtumo jis nuraudo, prisėdo ir nuleido galvą..

Štai taip gyvenimas apsuko ratą ir netikėtai “pamatavo“ patį prekeivį jo gobšumo ir apgaulės matu 😉 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Kartą mokinys paklausė Mokytojo:

– Kodėl žmonės tokie pikti?

– Jie nepikti. Jie taip elgiasi iš baimės, – atsakė Mokytojas.

– O ko jie bijo?

– Jie visko bijo: kad jų nemylės, kad kažko pritrūks, bijo susirgti, bijo ateities..  Bijo, kad kažkas išduos ar apgaus, bijo neatitikti kažkieno reikalavimų. Juos baugina kitų pranašumas, vienatvė arba kitų žmonių draugija. Jie baiminasi pajuokos, nesupratimo ir nesėkmių. Jie bijo ir to, ko nežino. O labiausiai žmonės bijo kitų žmonių..

– Ir kaip tai juos pakeičia?

– Baimė gali priversti žmogų elgtis taip, kaip jis niekada nepasielgtų mylėdamas. Esmė tame, kad baimė pamažu išstumia iš žmogaus gyvenimo Meilę, o jos vietą užima pyktis, kuris galiausiai perauga į neapykantą. Juk Meilė – kurianti Visatos jėga, kuri viską palaiko, ir kai jos nėra, pradeda keroti chaosas, neapykanta ir pyktis, o žmogus tampa griovėju..

– Kaip gi vėl sugrąžinti Meilę?..

– Meilė visada yra kiekvieno žmogaus širdyje ir laukia-nesulaukia, kada žmogus atvers savo širdį ir pradės mylėti.. O kad širdis lengviau atsivertų, reikia atsisakyti bet kokių minčių apie baimę – juk baimė sukausto širdį..

– Tereikia pradėti mylėti, ir pyktis su neapykanta pasitrauks?..

– Taip, tuomet pykčiui tiesiog nelieka vietos gyvenime. Mylėdami žmonės tampa taikūs, kūrybingi ir vieningi.. O kupinoje Meilės erdvėje klesti taika, džiaugsmas, santarvė ir gerovė. Meilė viską keičia, viską ištaiso. Ji viską gali 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos pavasarinės nuotaikos 🙂 !

Mergina laukė savo reiso viename dideliame oro uoste.

Reisas buvo atidėtas, todėl jai teko laukti lėktuvo kelias valandas.

Ji nusipirko knygą, pakelį sausainių, kad neprailgtų laukti, ir atsisėdo į krėslą. Šalia buvo tuščia kėdė, kur gulėjo jos sausainių pakelis, o šalimais sėdėjo vyras ir skaitė žurnalą.

Mergina paėmė sausainį iš savo pakelio, vyras taip pat paėmė sausainį iš jos pakelio!

Tai ją supykdė, bet ji nieko nepasakė ir skaitė toliau. Ir kiekvieną kartą, kai ji ėmė savo sausainius, vyras taip pat juos ėmė!

Mergina stačiai įsiuto, bet nenorėjo kelti skandalo perpildytame oro uoste.

Kai liko tik vienas sausainis, ji pagalvojo: “Įdomu, ką dabar darys šitas nenaudėlis?“

Tarsi perskaitęs jos mintis, vyras paėmė sausainį, perlaužė jį pusiau ir ištiesė jai, nepakeldamas akių. To jau buvo per daug! Mergina pašoko iš vietos, susirinko savo daiktus ir išėjo, negalėdama atsistebėti vyro įžūlumu…

Vėliau, kai ji atsisėdo į lėktuvą ir atsidarė rankinę, kad pasiimtų akinius, ji nustėro, nes pamatė joje… pakelį sausainių! Mergina prisiminė, kad įdėjo sausainių pakelį į rankinę, o ne ant kedės…

Ir žmogus, kurį ji laikė nenaudėliu, dalinosi su ja savo sausainiais, be jokio pykčio, tiesiog iš gerumo… Jai pasidarė gėda dėl savo elgesio ir minčių, bet atsiprašyti šio gerojo pakeleivio jau nebuvo galimybės.

Prieš supykdami…

Pagalvokite…

O gal NETEISŪS BŪTENT JŪS?..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

GODUMO GODUMAS

Surado godumas lobį.

Ir užkasė jį kuo giliau.

Iš godumo…

*******

SUNKUS DARBAS

Prigulė tinginystė savo guolyje.

O keltis taip nesinori!

Žiūri – darbas pro šalį eina.

– Nagi, prisiviliosiu aš jį pas save, kad ne tik apie mane vieną blogai kalbėtų! – pagalvojo tinginystė ir šūktelėjo darbui:

– Ateik, prašau! Pasėdėk su manimi. Nes aš nesveikuoju…

– Gerai! – noriai sutiko darbas.

Prisėdo jis šalia tinginystės ir pradėjo ją guosti, atnešė vandens, apkamšė antklodę.

Ilgai šalia sėdėjo: valandą, kitą…

– Na, matai, dabar ir tu aptingai! Štai jau keletą valandų čia sėdi, vietoje to, kad dirbtum!

– O aš ką darau? – nustebo darbas. – Argi tai, kad tave sergančią slaugau – ne darbas? Ir, patikėk, ne pats lengviausias!

Supyko tinginystė.

Nusimetė antklodę.

Ir pakilo iš guolio, pasislėpė name, kad niekas jos nematytų.

Net apie tai, kad tingėjo keltis – pamiršo!

*******

VARGŠĖ SIELA

Pavogė žmogus milijoną.

Viską jis turi.

Jei ko ir nėra – tai tik trūkumo.

Gyvena sau švilpaudamas.

Ir tik vieno nesupranta: kodėl sieloje taip nejauku ir neramu pasidarė.

Nieko nuostabaus!

Juk siela žino, kam už visa tai galų gale teks atsakyti…

*******

ŠVIESOS JĖGA

Tamsoje visos katės pilkos.

O šviesoje ir juoda katė išlieka juoda!

*******

NEPAVYKĘS BIZNIS

Sužinojo godumas, kad dosnumas, kuo daugiau žmonėms duoda – tuo daugiau gauna, ir nusprendė iš to pasipelnyti.

Bet taip ir nepradėjo.

Nes net pradėti nesugebėjo…

*******

NUGALĖTA TAMSA

Pagavo tamsa šviesos spindulėlį, uždarė į dėžę ir sako:

– Dabar tu mano belaisvis!

O tas juokiasi:

– Aš? Juk tu pati save uždarei!

Pažiūrėjo tamsa į dėžutę, o ten ir iš tiesų – tamsu…

Ir suprato ji tada, kad net vieno šviesos spindulėlio negali įveikti.

Ką jau tada bekalbėti apie visą šviesą!..

*******

Autorius – vienuolis Varnava, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !