Kai gyvenimas tampa panašus į besisupantį ledo luitą, labai svarbu atrasti nors vieną stabilų metrą po kojomis…
Dažnam iš mūsų tenka tai patirti, o kažkam ir labai dažnai… Ir patirtis parodė, kad geriausias būdas tai įveikti – tiesiog gyventi paprastai, mielieji…
Nesimėgauti savo asmeninės dramos būsena, neįsitraukti, nekultivuoti pergyvenimų…
Neieškoti niūraus pasitenkinimo iš depresyvių gaidų, kas, deja, paradoksalu, bet neretai pasitaiko…
Nekaitinti emocinių išgyvenimų pernelyg stipriai…
Todėl, kad jėgų nedaug… Ir reikalingos jos visai kitkam…
O tai reiškia – tiesiog…
Tiesiog pabusti…
Tiesiog gerti arbatą…
Tiesiog pajusti karštos duonos kvapą…
Tiesiog atlikti savo kasdieninius darbus namuose…
Tiesiog skaityti knygas, klausytis muzikos, arba – tylos…
Tiesiog eiti gatve…
Tiesiog būti su tais, kas pasiliko su tavimi šiuo nelengvu metu…
Ir neverta galvoti, kad tai, kas dabar vyksta – kažkas išskirtinio ir unikalaus…
Žinoma, ne…
Nes gyvenimo akumuliatoriai kiekvienam periodiškai išsikrauna… Tik įvyksta tai visiems skirtingai…
Ir nėra tokių, kuriuos aplenktų išsekimo ir apatijos periodai, nenoras kažką daryti…
Bet, kaip rodo praktika, depresija ne iš karto tampa depresija…
Tai kaupiamasis procesas, kuris daug greičiau progresuoja į blogąją pusę, kai žmogus pasineria į emocinius nuopolius…
Pernelyg jaudinasi dėl ateities, pamiršdamas dabartį… Pernelyg egocentriškas, galvodamas tik apie save, ir nerasdamas laiko ir noro pasidomėti ne tik savo gyvenimu…
Kaip matote, ir čia viskas paremta gebėjimu mylėti…
Mylėti ne tik vieną konkretų žmogų, bet ir visą gyvenimą… Nuoširdžiai ir neskaičiuojant, kiek atiduota… Su džiaugsmu dalyvaujant šiame stebuklingame procese…
Savo gyvenime ir praktikoje aš mačiau daug neįtikėtinų pasveikimų nuo ligų, kurios skamba lyg nuosprendis… Ir visa tai nutikdavo su žmonėmis, kurie buvo meilės generatoriais…
Ji skliste sklido iš jų, ir to negalima buvo nepajusti… Tie žmonės nekeikė savo būsenų, jie priėmė jas kaip informaciją, kurią reikia teisingai suvokti, kad atsivertų naujos durys…
Ir durys atsiverdavo…
Visada tikėkite, kad atsivers naujos durys..
Tikėkite, kad jums nereikia ten, kur jūsų neįsileido…
Tikėkite, kad jėgos sugrįš…
Tikėkite, kad bet kuri, net pati sunkiausia būsena – pasibaigs..
Tikėkite, kad jūs turite šansą…
Ir būtinai darykite nors kažką, nes nepakanka vien tikėti…
Aušta nauja diena… Tegul ji bus gera visiems…
Siųskime meilės dalelę kiekvienam, ir – ypač tiems, kam dabar sunku…
Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt
Šviesios, gražios savaitės mums visiems 🙂 !
ruvi 