Kategorija: Mintys

Jie tokie ypatingi, tie geraširdiški žmonės… Jie tarsi švyturiai tamsoje.

Jie sugalvoja jums pateisinimus, jei jūs patys nieko nepaaiškinate. Jie nepyksta, net jei jums yra už ką atsiprašyti.

Jie mato jumyse tik geriausia net tuomet, kai elgiatės nelabai gerai…

Jei jums sunku, jie patrauks į šalį visus savo reikalus ir bus šalia – paguos, nuramins ir įkvėps jus.

Jų žodyne nėra žodžių “aš užimtas“ ar “neturiu laiko“. Jie visada atras jums laiko, net jei jūs neatsakysite tuo pačiu kai palaikymo reikės jiems.

Ir jums kartais nesuprantama, kodėl jie tokie… Jautrūs, dėmesingi, rūpestingi, nuoširdūs, atviri.., ir – visada pasiryžę padėti kuo tik gali.

Ir jums kartais taip keista, kad jie atiduoda taip daug savęs kitiems, nelaukdami už tai jokio atsako… Ir jų nesustabdo kitų nedėkingumas ar šaltumas.

Ir stebina, kaip neišsenka jų širdies šiluma ir gerumas… Ir visada taip džiugina jų tyrumas… Jie tarsi šviesos švyturiai pasaulyje, kur dar tiek daug tamsos.

Kažkam gali atrodyti, kad neįmanoma būti geraširdišku mūsų pasaulyje. Kad tas gerumas – netikras ar suvaidintas.

Tačiau jis yra! Geraširdiškumas – tai žmogaus širdies šiluma, kuri sušildo visus, kurią jaučia visi: žmonės, gyvūnai, augalai…

Ir žinote ką? Tik tokių žmonių širdies šilumos dėka mūsų visų širdys nevirsta ledu 🙂 …

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Aš mokausi suprasti gyvenimą.

Dabar aš žinau, kad visko visiems laikams nebūna. Žinau, kad žmonės ateina ir išeina. Taip, kartais pasilieka. Vieni ilgam, kiti ne. O ilgainiui visi gali išeiti.

Žinau, kad vienas ir tas pats žmogus gali šiandien tave mylėti, o rytoj nekęsti. Ir ne todėl, kad tu blogas, bet todėl, kad jis pasikeitė.

Supratau, kad tu gali būti ištikimas, gražus, nuoširdus, geras, pozityvus ir geranoriškas, bet – nemylimas.

Žinau, kad galima pradėti viską iš pradžių. Net jei tai darai tūkstantąjį kartą.

Žinau, kad besąlygiškai patikėjęs gyvenimu ir tuo, kad tau reikalinga patirtis, su kuria tu susiduri – tavo gyvenime jau nelieka vietos dramoms ir tragedijoms.

Aš žinau, kad tikėjimas savimi išlaisvina nuo skausmo. Jei tu priimi viską, kas su tavimi vyksta ir supranti, kad tai – ne už kažką, o kažkam. Tiksliau – tau.

Aš žinau, kad meilė yra. Buvo ir bus. Ir tik tu pats nusprendi, kas ji tau – gyvenimo deguonis, be kurio tu neištversi nė poros minučių, ar – skausmo ir nusivylimo šaltinis, kuris sudaužo į šipulius tavo pasaulį. Ir jei tu matei tik skausmą, reiškia, tu dar nesutikai Meilės.

Padėka autorei! Pagal Frida Nativ esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Sukurti savo mažytį pasaulį tarp skubos, triukšmo ir šurmulio vandenyno…

Pasaulį, kur saulės spinduliai skverbiasi į miegantį užtamsintą kambarį ir švelniai paliečia nosį… Kur rytais kvepia karštais traškiais kruasanais…

Kur šiltas gėlių aromatas taip jaukiai apgaubia savo gaivumu, kur norisi pamiršti visus reikalus ir keliauti pasivaikščioti be jokio tikslo, įsimetus į pintą krepšį sulčių, mėgiamą užrašų knygutę ir tuos pačius kruasanus…

Kur yra laiko patiems svarbiausiems dalykams: išgirsti, kaip šnara žolynai kvapniame lubinų lauke, paliesti pirštų galiukais perregimus vėsios rasos karoliukus, surinkti į delną žemuogių ir su pasimėgavimu suvalgyti iki paskutinės uogos, skanaujant sultingą minkštimą ir smulkučius grūdelius… 

Kur siela laisva nuo pančių: “Aš neturiu laiko“, “Man negalima“…

Kur taip šilta širdyje, o už nugaros plazda plonyčiai, kaip drugelio, sparnai…

Padėka autorei! Pagal A. Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Galbūt viskas, ko dabar tau reikia – tai tiesiog keliauti per saulėtą vasarą, kvėpuoti auksiniu oru, liesti delnu žolių viršūnėles, skanauti gaivias vasaros uogas, džiaugtis šiluma, braidžioti pakrante, rinkti vaistažoles. Anksti keltis. Klausytis lietaus. Stengtis neperkaisti saulėje.

Gyventi.

Vasarą gyvenimas paprastas, kvapnus ir jaukus, džiaugsmui reikia visai nedaug, o apie laimę galima apskritai negalvoti.

Ir kam apie ją galvoti.

Juk dabar – vasara.

Padėka autorei! Pagal Al Sneg esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Manau, jei jūsų gyvenime ilgai kažkas nepavyksta, nežiūrint į visas pastangas ir daugybę bandymų, reiškia, tai ir neturi įvykti. Na, bent jau ne dabar. Arba ne su tuo žmogumi. Ne šiose aplinkybėse.

Taip jums bus geriau. Net jei šiuo metu dėl to apmaudu, ir visa tai atrodo neteisinga, bet vėliau, laikui bėgant, jūs suprasite, kad gyvenimas apsaugojo jus nuo dar didesnių nusivylimų.

Visiems žinoma tiesa – nesilaužti į uždarytas duris. Bet kiekvienas pats turi tai pajusti. Žengėte kelis žingsnius link tikslo, nesigauna – reiškia, reikia sustoti. Nesureikšminti situacijos. Perjungti savo dėmesį į kažką kitką.

Gali būti, kad vėliau jūs pakeisite veiksmų algoritmą arba tikslo siekimo būdas praras aktualumą.

Ateis laikas – visos durys atsivers, jei jūs žinote, kur jums reikia eiti. Arba neatsivers – jei bus teisingiau ten neiti…

Padėka autorei! Pagal L. Achremčik tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Nedalinkime savo gyvenimo į dvasinį ir materialų.

Mokykimės pamatyti dvasingumą kiekvienoje savo gyvenimo akimirkoje, kiekvienoje gyvenimo situacijoje, viskame…

Mokykimės pajusti dvasingumą įprastoje buityje, žemiškuose reikaluose, bendravime, savo kasdienybėje…

Mokykimės suteikti dvasingumo kiekvienai savo dienai, kokia ji bebūtų, skleisdami visur savo Sielos Šviesą.

Ir jūs atversite naujus dvasinius horizontus, ir net nustebsite – koks nuostabus ir įdomus gali būti Gyvenimas! Ir tuomet būsite be galo dėkingi Gyvenimui (Kūrėjui, Sielai) už viską…

Su meile –

Magda Fjunija

Padėka autorei! Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Mes daug kalbame apie tai, kaip svarbu išeiti, išsiskirti ir kažką užbaigti, kai ateina laikas. Tai tikrai sarbu.

Bet šiandien, man atrodo, ne mažiau svarbu pasakyti: reikia išmokti sugrįžti. Į savo svajones, kurios šaukia, nežiūrint į menkus šansus. Pas žmones, kurie ir toliau gyvena mūsų širdyje, nepaisant išsiskyrimo. Prie žodžių, kuriuos būtina pasakyti. Į jausmus, kurie liko neišgyventi.

Reikia išmokti sugrįžti, kad atleistume, jei svarbu atleisti. Ir dar – paprašyti atleidimo. Sugrįžti, kad laiku suspėti, padaryti, susitaikyti, pripažinti ir prisipažinti. Apkabinti. Išgirsti.

Dabar man šis gebėjimas daug reikšmingesnis, nei gebėjimas atleisti ir užbaigti. Turbūt, tai apie balansą.

Šiandien ypatingai norisi išgirsti iš kažko seniai matyto, bet vis dar artimo, tą paprastą ir labai šiltą žodį: sugrįžk. Ir pasakyti tam, kas atkeliavo: sveikas sugrįžęs…

Padėka autorei! Pagal O. Majer esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tu gali ir nežinoti, bet, galbūt, tavo vidinė šviesa pažadina aušrą sielose, kurios išgyveno tamsią naktį…

Tavo žodžiai, ištarti iš širdies, galėjo tapti inkaru, kuris išgelbėjo kažką nuo nuopolio.

Tavo ramus žvilgsnis buvo tuo nebyliu “aš matau tave“, kurio kažkam taip trūko ilgus metus…

Tavo nuoširdi šypsena nepažįstamajam tapo vilties sėkla, kuri sudygo tamsoje, kaip gėlė per asfaltą.

Tu nematei, kaip: kažkas vėl ir vėl skaitė tavo pranešimą, kad pajustų šilumą; kažkas prisiminė tavo juoką, kaip talismaną nuo vienatvės; kažkas nusprendė nenuleisti rankų, prisiminęs, kad yra tokie žmonės, kaip tu…

Tu – kažkam kaip paslaptinga žvaigždės šviesa, kuri nemato savo šviesos. Tu – kaip vėjas, kuris nežino, kieno bures jis pripildo judėjimui į priekį…

Ir net tomis dienomis, kai tau atrodo, kad tu “tiesiog esi“, tu nepastebi, kad savo kvėpavimu, žvilgsniu, vidine tyla tu keiti šio pasaulio audinį.

Todėl kad ten, kur yra nors vienas šviesos spindulėlis, skilimas tamsos sienoje neišvengiamas.

Šviesk, net jei tu nematai – kam.

Juk patys nuostabiausi stebuklai įvyksta tuomet, kai mes tiesiog esame šviesos šaltiniais kelyje tų, kas pamiršo, kaip uždegti šviesą savyje.

Padėka autoriui ! Pagal O. Elmalah esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

“O su vasara visuomet taip, – galvojo Mažasis Angelas, – tu jos lauki, kuri planus, o vasara taip pat turi savo planus gyvenimui. Ir dar ne faktas, kad jūsų planai sutaps. Čia jau kaip pasiseks.

O todėl, kad vasara, ji jau tokia. Tai karščiu kepina, saule spigina ir karštais vėjais nudegina. Arba, atvirkščiai, nusprendžia, kad lengva vėsuma su rudens gaidelėmis – pats tas, kas šiandien labai reikalinga. Arba sugalvoja perkūnais griaudėti, griaustiniais dundėti ir žaibais svaidytis. Ir apie lietų, apie nesibaigiantį lietų nepamiršk!

O svarbiausia – vasara bėga taip greitai, kad nepavysi. Tik-tik ji prasideda, o jau, žiūrėk, saulutė užtemsta minutėlei, kad atsikvėptų, apsižiūrėtų, ir į žiemą jau bėga. Ir tu taip pat sustoji ir žvalgaisi: ar daug tos vasaros beliko?

O žinai, kuo mums reikėtų skubiai užsiimti? Paruošti sau truputį saulės ir vasaros atsargų, paimti pilnas rieškučias, lyg saldainių, į kišenes, iki valiai pakvėpuoti saldžiais aromatais, prisipildyti iki kraštų, pajusti kiekviena ląstele, įsiminti… O todėl kad vasara, ji tokia… Ypatinga…“    

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja – Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Artėjančios Tėvo dienos proga – tėveliams tyro džiaugsmo ir meilės 🙂 ! Tegul Jūsų gerumas sugrįžta pas Jus Jūsų vaikų meile ir širdžių šiluma 🙂 ! Meilės ir gerumo, šiltos ir jaukios vasaros mums visiems 🙂 !