Savas žmogus

Su savu žmogumi ir perpildytame vagone jauku ir gerai. Net labai gerai: galima prisiglausti prie savo žmogaus ir jį apkabinti. O tilpti galima dviese ant vienos kėdės – ir nieko, vietos pilnai pakanka. Tai, kas vyksta aplink, ne taip jau ir svarbu…

O su nuostabiu, geru, respektabiliu, bet ne mūsų žmogumi, net prabangiame “ultra-incluzive“ viešbutyje sunku gyventi viename numeryje. Visi šio žmogaus įpročiai mus slegia ir erzina. Įprotis keltis vos prašvitus arba vėlai gultis. Knarkimas erzina, net jei jis tylutėliai knarkia, šitas žmogus.

Įprotis garsiai skalauti burną po dantų valymo erzina. Įprotis sėdėti ant sofos ne taip, kaip reikia. Ištiesia kojas ir trukdo mums. Ir dar kalba be perstojo. Arba tyli, kaip kelmas…

Niekur nuo jo nesidėsi, nuo šito žmogaus, net dideliame numeryje. Jis nuolat painiojasi po kojomis ir šmėžuoja prieš akis. Ir ilgam užima vonios kambarį.. Ankšta ir nejauku.

Net jei einame drauge vandenyno pakrante, ne mūsų žmogus įsigudrina mus užkliudyti arba eina ne mūsų tempu. Nepatogu su juo vaikštinėti. Laukti jo arba žingsniuoti pernelyg greitai, kad neatsiliktume…

Turbūt, ne mūsų žmogus jaučiasi lygiai taip pat: jam ankšta, nepatogu ir slogu. Bet jis taip pat elgiasi mandagiai ir neišsiduoda… Ir laukia, kada kankinimas ankštu bendrabūviu pasibaigs, net jei mes prabangiausiame kurorte kartu atostogaujame.

Arba kartu dirbame viename kabinete. Arba kartu važiuojame vagone. Nesvarbu; bet koks priverstinis buvimas kartu mus slegia, jei šalia – ne mūsų žmogus.

Ir bet kokio nepatogaus buvimo kartu mes net nepastebime, jei žmogus – savas. O mes – jam savi. Štai taip ir važiuotume visą gyvenimą drauge, prisiglaudę vienas prie kito.

Arba gyventume kartu; kol traukinys atvažiuos į galinę stotelę. Ilgai-ilgai… Tai pagrindinis savo žmogaus požymis: mums neankšta drauge. Ir niekas neerzina, neapsunkina.

O jei tai prasidėjo – susierzinimas, reiškia, kažkas ne taip. Mes tolstame vienas nuo kito, kai buvimas kartu apsunkina, o ne gelbėja nuo pasaulio sunkumų. Mes nustojame būti “savais“, ir pirmas požymis – susierzinimas ir suvaržymas.

Viešbutyje ar vagone – nesvarbu. Bet taip prasideda atitolimas ir susvetimėjimas. Tai pagrindinis požymis ir signalas.

Pagal A.V. Kirjanovos novelę, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Laikas su savimi

Kartais ateina laikas pakelti tiltus, jungiančius su išoriniu pasauliu…

Todėl kad kontaktuoti su juo skaudu…

Net su artimiausiais tau žmonėmis…

Ir tai ne nuoskaudų teritorija…

Tai vidinio lūžio signalas, kurio niekas, išskyrus tave patį, nepašalins…

Ir tu užsidarai savo laisvanoriškoje vienatvėje, kad suprastum – ką ir kur tu darai ne taip…

Kieno asmeninę erdvę pažeidei, o kam leidai pažeisti savąją…

Kur skauda iki kraštutinio nusivylimo laipsnio…

Ir ką su tuo viskuo daryti…

Pakelkime tiltus ne tam, kad pabėgtume…

Bet tam, kad suprastume… sustiprėtume… eitume savo keliu…

Ir viskas būtinai tęsis toliau…

Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio mums visiems 🙂 !

Ieškokite savo žmonių

Ieškokite žmonių gyvybingų, stiprių, laimingų.. Jie kaip žvaigždės, kol galvos nepakelsi – nepamatysi. O kai paskęsi akimis žvaigždžių spindesyje – suprasi, kokia nesuskaičiuojama daugybė jų yra.

Ieškokite savo žmonių. Jiems taip pat baisu ir skaudu. Jie taip pat išgyvena juodas dienas, klaidas ir nuopolius. Bet jie pasiryžę įveikti savo baimes, jie įtakoja įvykių eigą, jie suteikia gyvenimui tempą.

Jie kažkuo stipresni, kažkuo silpnesni. Jie nepavydi ir nesiskundžia. Jie su dėkingumu pasitinka likimo dovanas ir myli gyvenimą už tai, kad jis jiems šypsosi.

Ieškokite ištikimų ir sąžiningų. Kurie neslėps tiesos ir ašarų, prisidengę  veidmainystėmis ir pašaipomis. Jie kalba tai, ką galvoja. Tegul kartais ir nemaloniai, kartais tiesiai į širdį. Bet visada sąžiningai. Ne iš pykčio, o iš meilės.

Kurie džiaugiasi nuoširdžiai, o juokiasi skambiai ir garsiai, melodingai ir užkrečiamai. Kurie neslepia ir nesigėdija savo linksmo būdo.

Ieškokite tų, kuriuos galima mylėti amžinai. Ieškokite tų, kurie laukia jūsų meilės. Su kuriais susiliesite, lyg du ežerai į didžiulę jūrą.

Ieškokite tų, kurie trykšta gyvenimu. Ieškokite skambių ir sodrių, su mielomis juoko raukšlelėmis. Ieškokite parkuose ir teatruose, ieškokite rimtų ir linksmų, didelių ir mažų.

Jie truputį panašūs į vaikus, jie eina per gyvenimą su giliu tikėjimu į gėrį, bet mato, žinoma, ir tai, kad yra ir balta ir juoda, tačiau gyvena vardan to, kas geltona, raudona, mėlyna…

Ieškokite jų. Tereikia pakelti galvą.

Pagal E. Bonivur novelę, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Pasiruošimas gyvenimui

Ruoškis nesiruošęs. Tu niekada nebūsi pasiruošęs gyvenimui. Niekas niekada nepasiruošęs. Tu gali tik tuščiai tikėtis pasiruošimo gyvenimui.

Pasiruošimas gyvenimui – tai melas.

Tu nebuvai pasiruošęs gimimui. Netikėtai prasiveržęs į šviesos sūkurį, tu garsiai verkei, įkvėpęs gyvenimo. Tu jautei siaubą, tu jauteisi prislėgtas, tau buvo sunku kvėpuoti, taip, tai buvo šokas ir šviesos baimė, bet ne pasiruošimas.

Ir tikrai nebuvai pasiruošęs pirmai dienai mokykloje. Tai buvo baisu, tave slėgė naujai atsiveriantis pasaulis ir nykstantis praeityje senas pasaulis, bet tu nebuvai tam pasiruošęs.

Ir tavo tėvo netektis, galbūt, nebuvo nelaukta, galbūt, tu tai nujautei, bet tu nebuvai tam pasiruošęs. Kaip, po galais, galima pasiruošti skausmo, kaltės ir nevilties bangoms?

Nepagydomos ligos diagnozė, darbo praradimas, netikėta naujiena. Tu nebuvai pasiruošęs. Bet tu ėjai toliau. Tu suklupai, nugriuvai, susižeidei. Susitelkei.  Nusimušei nuo kelio.

Bet tu niekada nebuvai pasiruošęs. Kam? Skausmui? Kritimams? Atsakymams? Gidams tavo gyvenime ar autoritetų valdymui?

Tu visada žinojai, kad gyvenimas visai ne toks.

Priimk nuopolius, klaidas, savo abejones ir paklydimus. Priimk tą sumaištį savo gyvenime. Nepalūžk, jei subyra tavo svajonės.

Tiesiog pradėk gyventi šiandien, net jei nežinai, kaip tai padaryti. Nuspalvink ryškiomis spalvomis savo gyvenimą. Nušviesk jį gyvenimu. Pasijusk gerai dėl to, kad tiesiog gyveni.

Tu gali būti nepasiruošęs gyvenimui. Bet tu gali gyventi ir patirti tai, ką tau atneša gyvenimo sūkurys.

Pagal Dž. Foster novelę, vertė ruvi.lt

Ramaus ir šviesaus savaitgalio mums visiems!

Harmoningi santykiai

Pagrindinis sveikų tarpusavio santykių kriterijus – tai harmonija bendravime. Daugiau nieko. Visa kita – dėmesys, atsakomybė, rūpestis – tai tiesiog harmonijos išdava.

Jei galite su artimu žmogumi kalbėtis apie viską, apskritai apie viską – be smerkimo, be ginčų, be nuvertinimo ar išjuokimo, be ambicijų ir nuoskaudų, be kaltinimų – reiškia, jums labai pasisekė, nes jūs subrendote santykiams, kurie grindžiami meile ir harmonija.

Mylintys vienas kitą žmonės gali valandų valandas kalbėtis absoliučiai apie viską. Abejonės, idėjos, pergyvenimai, pomėgiai, svajonės.. Nėra temų, kurių jie neaptaria.

Artimi santykiai yra tuomet, kai tu gali būti atviras su kitu žmogumi, kaip su pačiu savimi. Ir tai nereiškia, kad turi nuolat atvirauti (mums visiems kartais reikalinga vienatvė ir asmeninė erdvė), tai reiškia, kad tuomet, kai vienas iš jūsų pasirengęs pasidalinti, kitas yra pasirengęs išklausyti. Ir nori suprasti. Užjausti. Palaikyti.

Jis gali turėti kitokią, gal net kardinaliai priešingą nuomonę, gali nesutikti su tavimi, bet jis nesiginčys ir nekurstys dėl to konflikto. Jis tiesiog palauks tinkamo momento arba parinks reikiamus žodžius, kad neįžeisdamas tavęs išreikštų savo mintis.

Žmonės brangina ir saugo vienas kitą – tai charakterizuoja sveikus santykius. “Aš neturiu būti skausmo priežastimi mylimam žmogui.“ Visada tik gerumas, nuoširdumas ir švelnumas. Net nepritarimas – tylus ir geranoriškas.

Mylintis žmogus nevaidina daugiau žinančio, nesusireikšmina, nežemina: “Na matai, tu pati (s) kalta (s), tau reikia kažką su savimi daryti.. Tu nežinai ko nori.. Gydykis..“ Ne, mylintis žmogus niekada taip nepasakys.

Jis to nepasakys, nes tausoja tavo jausmus. Jei tu pyksti, reiškia, tau negera, ir jis tai supranta. Nuramins: “Viskas gerai, aš tave myliu.“ Jis negilins tavo skausmo, nes jam skauda taip pat, kaip ir tau. Mylintys žmonės gerai jaučia vienas kitą.

“Mylimas žmogus turi būti laimingas“. Toks suvokimas poroje – tarsi sveikų santykių cementas. Mylintiems žmonėms taip natūralu padėti įgyvendinti abiejų siekius, vystyti talentus, suprasti ir palaikyti sudėtingose gyvenimo situacijose.

Ir jei kažkas skaudina tave, reiškia, jis nesigilina į tai, ką tu jauti. Jam tai nesvarbu. Jei jam nerūpi tavo siekiai ir talentai, reiškia, tavo laimė jam nerūpi. Jei jo nejaudina tavo pergyvenimai, reiškia, jis abejingas tau. Galbūt, jis dar nesubrendo harmoningiems santykiams?

Ir jei tu negali bendrauti su artimu žmogumi, kaip norėtum, kad bendrautų su tavimi – reiškia, tu dar neturi artimo žmogaus. Nes artimumas – tai harmonija bendravime. O visa kita – tai tiesiog harmonijos išdava..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gyvenimas

Svarbiausia – gyvenimas.

Ir kol tu gyvas, įmanoma absoliučiai viskas.

Ištaisyti ir pataisyti arba, atvirkščiai, išmesti tai, kas nereikalinga.

Nutraukti varginančius santykius ir drąsiai žengti į naujus.

Nudažyti ir nubalinti viską, kas juoda, nusišluostyti ašaras ir nusišypsoti – iš pradžių gal ir su liūdesiu, bet paskui šypsotis nuoširdžiai, nes gyvenimas iš tiesų pradeda džiuginti.

Parašyti arba paskambinti tiems, ką brangini ir ištrinti iš savo telefono tuos numerius, kuriais jau nesinori skambinti niekada.

Išeiti į gamtą, ir, įkvėpus pilnus plaučius šalto gaivaus oro, nusijuokti.

Būti pasiruošus didžiulei laimei, o kol kas džiaugtis kiekviena smulkmena:  tyliai krentančiomis snaigėmis ant tavo plaukų ir puodeliu karštos kavos.

Svarbiausia – gyvenimas ir didelė meilė jam. Juk kai jį myli – jis būtinai atsako tuo pačiu.

Pagal Alinos Jermolajevos esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio, saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Toks paprastas stebuklas..

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris padės kažkam vėl patikėti savimi.

Tu sugrąžinsi jo pasitikėjimą savimi, sugrąžinsi jo šypseną, padėsi jam išskleisti sparnus ir vėl pakilti.

Tu būsi tuo žmogumi, kuris parodys, kad jis gali daug daugiau, nei jis manė.

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris apšvies viską, ką jis slepia giliai savyje.

Tapsi jam fakelu tamsoje. Tapsi tuo, kas paims jį už rankos ir atsargiai išves iš painaus baimių labirinto, kuriame jis pasiklydo.

Vieną dieną tu tapsi jo šypsenos priežastimi.

Tu būsi jo laimės, juoko ir džiaugsmo ašarų priežastimi.

Tu tapsi tuo, kas padės jam pamatyti kažką gero kiekvienoje gyvenimo akimirkoje. Kas primins jam, kad grožis – žiūrinčiojo akyse.

Vieną dieną tu tapsi iš karto viskuo, ko jis taip ieškojo. Jo draugu. Jo meile. Jo bendraminčiu. Jo nuoširdžiu klausytoju ir pašnekovu. Žmogumi, kurio, kaip jam atrodė, jis niekada nesutiks.

Tu padėsi jam vėl tapti savimi. Padėsi jam atrasti savąjį “aš“. Įkvėpsi jį kurti, tobulėti ir atskleisti geriausias jo savybes.

Tavo dėka jis jau nesislėps savo nepasitikėjimo kiaute. Jis atgaus drąsą, vidinę laisvę ir stiprybę.

Vieną dieną tu padėsi jam patikėti, kad meilė yra. Meilė – tyra, šviesi ir besąlygiška. Kad meilė visada vienija ir harmonizuoja.

Ir jis pajus, kad tikroje meilėje nėra ir negali būti nieko, kas žeidžia ar griauna. Jis pajus, kad meilė išlaisvina geriausias žmonių savybes ir sujungia kurti gėrį.

Ir todėl vieną dieną įvyks stebuklas – tu pamatysi, kad padėdamas įžiebti kitam žmogui jo vidinę šviesą, tu sustiprini ir savo vidinę šviesą, o jūsų abiejų susiliejusi šviesa tampa kelrodžiu švyturiu kitiems žmonėms..

Kiekvieno žmogaus gyvenime įvyksta toks paprastas stebuklas – vieną dieną į jo gyvenimą ateina žmogus, kuris padeda jam tapti savimi tikruoju 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt