Ten norisi patekti…

Jei tavo vidinis pasaulis iš tiesų šviesus ir gražus…

Tuomet jis vilios. Ir dauguma norės pažvelgti į jį iš arčiau.

Kad pamatytų, kaip atrodo tavo vidinis grožis. Kuo kvepia tavo laimė. Kaip skamba tavo tyrumas.

Ten norėsis patekti.

Todėl kad norisi sušilti nuo tavo sielos šilumos. Pasisemti tavo širdies jaukumo, Prisipildyti tavo lengvumu. Ir giliai pajusti tavo nuoširdumą.

Mes negalime priversti kitus priimti arba pamilti mūsų vidinį pasaulį. Mes tik galime sukurti sąlygas.

Tuomet kiti su džiaugsmu ateis į jį pasisvečiuoti. O kai kurie norės pasilikti jame ilgiau. Todėl kad tavo vidinė šviesa atveria kitų vidinę šviesą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kad išsaugotume tai, kas svarbiausia

Prie visų įmanomų gyvenimo dėsnių pridurčiau dar vieną: “Neskaudink“.

Tame tiek gilumos ir prasmės.

Juk kaip dažnai, kai su kažkuo susipykstame, kai praleidžiame ilgą laiką automobilių kamštyje arba tiesiog ne ta koja išlipame iš lovos, mes pradedame skaudinti savo artimus žmones. Piktu žodžiu, grubiu poelgiu, savo abejingumu. Sąmoningai ar ne – neturi reikšmės.

Žmogus jautrus ir trapus. Žmogus labai pažeidžiamas. O mus mylintys žmonės pažeidžiami dar labiau. Jie atviri mums, jie mumis pasitiki, todėl nelaukia iš mūsų klastos ar smūgio į nugarą.

Neįtikėtinai lengva prarasti žmogų. Ir labai baisu. Bet mums kažkodėl atrodo, kad jei myli, tai ir pakentės, ir viską atleis.

Ir iš tiesų, pakentės, atleis. Vieną, kitą, trečią kartą, kol skausmas nepavirs viena didele žaizda. Kai tiesiog jau nebeliks jėgų mylėti.

O rytoj-poryt gera nuotaika būtinai sugrįš. O žmogus – ne.

Mes atėjome į šį pasaulį, kad mylėtume vieni kitus. Kad kurtume savo mažą, gerą, šiltą pasaulį didelio pasaulio viduje. Kaip dažnai mes tai pamirštame.

O juk taip svarbu išlikti žmogumi bet kokioje situacijoje. Rūpintis ir saugoti tuos, kas šalia. Kad nesugriautume. Kad neprarastume. Kad išsaugotume tai, kas brangiausia gyvenime.

Neskaudink. Tai labai daug. Tai svarbu. Tai vertinga.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt.

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Tai ryšys su gyvenimu…

Aš nežinau geresnės praktikos, nei Meilė ir dėkingumas.

Tai liečia ir tai, kaip gerinti santykius, ir tai, kaip atgimti iš pelenų.

Artimi žmonės dėkoja vienas kitam – ir jų ryšys, tarpusavio pasitikėjimas stiprėja. Mylintys žmonės sako: “Ačiū tau, kad esi“, ir jų meilė auga, įkvepia ir suteikia sparnus.

Tu ir pats sau sakai: “Ačiū, kad tai įveikiau, nors ir buvo sunku…“ Ir tavo tikėjimas savimi, ir tavo Dvasia stiprėja. Tavo ryšys su savimi tvirtesnis.

Patikėk, jei kiekvieną dieną dėkojame Visatai, Kūrėjui, Gyvenimui – priklausomai nuo to, kuo tikime – o taip pat savo artimiesiems ir visiems, kas neša mums gėrį, pagalbą ir Šviesą mūsų Kelyje, ir, kas labai svarbu – padėkoti ir sau pačiam – tuomet mūsų gyvenimas prisipildo Meile, džiaugsmu ir palaima.

Padėka autorei! Pagal T.G. Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Toks esi tu – tikrasis

Tu esi Gėris ir Užuojauta, ir Geraširdiškumas, Ir Supratimas.

Tu esi Taika ir Džiaugsmas, ir Šviesa.

Tu esi Atleidimas ir Kantrybė, ir Stiprybė, ir Ryžtas, tu pagalbininkas sunkią akimirką, guodėjas skausmo valandą, gydytojas sužeidimo akimirką, mokytojas sumaišties valandą.

Tu esi Giliausia Išmintis ir Aukščiausia Tiesa, Visuotinė Taika ir Pati Nuostabiausia Meilė.

Tu – visa tai esi. Ir buvo tavo gyvenime momentai, kai tu Pažinojai Save tokį.

Pasirink dabar pažinti save tokį Visada.

Nuoširdi padėka! Ištrauka iš N. D. Uolšo kūrybos

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ji – pats gyvenimas

Iš visų stebuklų, kuriuos mums siūlo gyvenimas Žemėje, didžiausias – tai Meilė.

Meilė užpildo gyvenimą prasme…

Ji daro stebuklus. Ji atneša šviesą ten, kur viešpatauja tamsa, neša viltį ten, kur įsigalėjo beviltiškumas.

Ji mūsų didysis mokytojas ir dovana, kuri mums nuolat siunčiama.

Meilė – stipriausia jėga pasaulyje.

Ji nematoma, jos negalima išmatuoti, bet tuo pačiu ji tokia galinga, kad gali per akimirką viską pakeisti ir suteikti nepalyginamai didesnį džiaugsmą, nei bet kokie materialūs daiktai.

Kai jūs mylite, niekas negali jūsų meilės atimti. Tik jūs patys galite jos atsisakyti.

Meilė – tai Visatos magija. Ji gali sukurti viską iš nieko.

Ką tik jos nebuvo, ir staiga – ji pasirodo visu savo grožiu, ir jūs kaipmat pasijuntate pakylėtas, o jūsų širdyje tyliai skleidžiasi palaima.

Ir kiek daug nuostabių dalykų ji sukuria tiesiog iš oro: šypsenas, juoką, šiurpuliukus per odą, švelnius žodžius, mielus vardus, laimės ašaras, ir visų pirma – patį gyvenimą.

Mes gimėme iš meilės. Be jos čia nebūtų ir mūsų.

Didžiausias Meilės stebuklas – tai jos gebėjimas nušviesti viską, prie ko ji prisiliečia…

Nuoširdi padėka! Pagal B. de Andželis esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kas sielą sušildo

Nuo ko pasidaro šilta?

Kažkas pasakys, kad tik nuo nuojautų! Ir būtent pakilių, ir tik sulaukus kovo, tikro pavasario. Kai tavo žvilgsnis ten, priešakyje, tu jau esi kitokių įvykių realybėje: šildaisi dosnios saulutės spinduliuose, žiūri, netikėdama savo akimis, į pirmuosius gėlių žiedus, kurie kukliai sveikinasi su tavimi, svetingai linksi galva, džiaugiasi sodrių spalvų ir gaivių aromatų apdarais.

O kaip nuostabu pamatyti, ar iš pradžių išgirsti pirmąją bitę! Lėtokai, bet jau rūpestingai ieškančią nektaro. Štai tuomet tu supranti: tikrai pavasaris. O aplink jau žaliuoja lapai, ir jau greitai sužydės visas sodas. Ir obelys, ir kriaušės, ir slyvos…

Nuo ko pasidaro šilta?

Kažkas pasakys: nuo švelnaus žodžio. Nuo artimų rankų švelnumo, nuo gerų akių dėmesingumo, nuo to, kad tu svarbi šiam žmogui, svarbi be sąlygų, net jei elgiesi “ne taip“. “Ne taip“ užkliūna kitiems, o šiam žmogui svarbesnė tu, tavo džiaugsmas ir skausmas, tavo abejonės ir siekiai, tavo kritimai į bedugnę ir polėkiai iki pat žvaigždžių, tavo sveikata ir tavo saugumas.

Nuo ko pasidaro šilta?

Kažkas pasakys: nuo namų jaukumo, nuo paruoštų su meile valgių, nuo švaros ir grožio aplink. Kai tu žinai, kad namuose tavęs labai laukia, ir šviesa lange jau uždegta. Kad surastum savo namus net gūdžiausioje tamsoje.

Nuo ko pasidaro šilta?

Kažkas pasakys: ogi nuo visko. Nuo visko, ką tu myli ir brangini. Ir kas benutiktų, su tavimi išlieka nepamirštamos akimirkos. Apie tai, kaip dirbi rankomis žemę, su meile purendama lysves ir ruošdama jas sodinimo stebuklui.

Apie tai, kaip žvelgi pro langą išbandymų valandą, o sieloje taip skaudu, tamsu, ilgu. Bet staiga pamatai: žolelė susiūbavo, paprasta miela smilga. Už lango. Bet mes visi susieti. Tu nuliūdusi, o ji tau viltį siunčia. Juk ji nesulūžo nei per lietų, nei per stiprius vėjus. Stovi sau tyliai, mažytė, bet stipri. Ir tu taip pat: gyvenk, gyvenk toliau. Ir lietus, ir vėjas, ir audra praeis, praeis, praeis…

Taigi, nuo ko pasidaro šilta? O žvarbu nuo ko? Ir būtent tau, drauge mano?

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Gamtos atgaiva

Net viena diena gamtoje – atnaujina ir atgaivina…

Atgaivina net labai pavargusią sielą… stebuklingu medaus pleistru prisiliečia prie bet kokio skausmo…

Kai sielą išvargina šurmulys ir bėgimas kasdienybės ratu, ji nuklysta nuo savo prigimtinio kelio.

Ir tuomet jai taip trūksta tyrumo ir dangaus šventovės ramybės, šilto lietaus, vaivorykštės, pasivaikščiojimų po pievas ar kalnus, spalvotų saulėlydžių, vaikštinėjimo basomis, vandens gaivos, krentančių žvaigždžių, vėjo melodijų…

Siela sunegaluoja, kai jai trūksta paprastumo ir grožio…

Nuoširdi padėka! Pagal Ijos Latan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Lyg švyturiai tamsoje

Yra įvykiai mūsų gyvenime, kurie sukelia įtampą, skausmą, baimę, apatiją, ir gali atrodyti, kad tai niekada nesibaigs. Tačiau anksčiau ar vėliau jie baigiasi. O kokie mes po to išliekame, ir ar pasineriame į sekinančią negatyvumo būseną, didele dalimi priklauso nuo to, ar palaikome negatyvumą savo mintimis ir veiksmais.

Ir tai ne atsiribojimo ar abejingumo klausimas, tai mūsų fizinės ir psichinės sveikatos klausimas. Mūsų organizmas taip veikia: jis negali nuolatos patirti vien negatyvumą… todėl net giliausiame skausme ar neviltyje yra prošvaistės – akimirkos, kai skausmas aprimsta, ir žmogus staiga pastebi kažką gražaus, pozityvaus: saulės nušviestus medžius, paukščių čiulbėjimą, pajunta gėlių kvapus ar kadaise pamėgtų valgių skonius… Taip mūsų psichika ginasi nuo griaunančio negatyvumo poveikio.

Bet žmonės sunkiose aplinkybėse kartais neleidžia sau kreipti dėmesį į tokias smulkmenas, jaučiasi lyg neturėtų teisės patirti kažką šviesaus. Tačiau tai pats gyvenimas ima viršų, kad mes neprarastume sveiko susidomėjimo gyvenimu. Nežiūrint į nieką.

Todėl reikia saugoti vidinę pusiausvyrą – mūsų bazinę psichikos būseną. Ramybė ir sveika nuovoka padeda įveikti sunkumus – ne tik priimti adekvačius sprendimus, bet ir palaikyti bei įkvėpti žmones, kurie yra šalia.

Gyvenimas gyvuoja meilės, tiesos ir vienybės dėka – tai mūsų švyturiai gūdžiausioje tamsoje. Gyvenkime gyvenimą… Nežiūrint į nieką.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Dabar tai svarbu

Aš rekomenduoju jums dabar būti labai atsargiais, kuomet jūs jungiatės į kolektyvinę sąmonę per socialinius tinklus ir viešos informacijos šaltinius. Todėl kad didžioji šios informacijos dalis toksiška ir labai negatyvi.

Juk jūs savo noru neitumėte į kažkokią vietą, kur galite užsikrėsti pavojingu virusu? Nesakote “Ar neužsukus man ten, kur renkasi daugybė užsikrėtusių žmonių?“ – ir tikitės geriausio.

Lygiai taip pat turime būti budrūs, jungdamiesi į kai kuriuos informacijos šaltinius, nes didelė dauguma to, ką jie skleidžia, yra kolektyvinė mentalinė virusinė infekcija.

Aišku, žinoti nors minimumą apie tai, kas vyksta – tai normalu. Bet ne daugiau, nėra būtinybės klausyti 1, 2 ar 3 valandas, kaip 5 žmonės ekrane kalbasi apie tai, “kaip viskas baisu“, o jūs tuo tarpu visu tuo užsipildote.

Nepasiduokite beprasmiškai rizikai užsikrėsti kolektyviniais mentaliniais virusais.

Žinoma, kuo sąmoningesnis jūs žmogus (esate šiame momente), tuo stipresnis jūsų imunitetas prieš bet kokius mentalinius užkratus. Bet net su stipriu imunitetu, ar verta stumti save į pavojų?

Ir jei jūs dalyvaujate diskusijoje socialiniuose tinkluose, labai svarbu, kad jūsų straipsniai ir komentarai būtų sąmoningi, be emocingų reakcijų ir agresijos kitų žmonių atžvilgiu.

Nepainiokite mentalinių virusų, kuriuo žmonės užsikrėtė, ir to, kuo žmonės yra iš tikrųjų.

Prieš publikuodami kažką soc. tinkluose, įsitikinkite, kad ši informacija yra iš esmės konstruktyvi, kad ji nejaukia žmonių sąmonės, bet atvirkščiai – didina jų sąmoningumą.

Padėka autoriui! Pagal Ekhart Tolle tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Švieskime…

Jūs visi esate angelai.

Ir visų jūsų užduotis – žadinti vienas kitą, priminti vienas kitam, kas jūs esate iš tikrųjų, ir dalintis vienas su kitu savo patirtimi ir įgūdžiais – maksimaliai nuoširdžiai ir atvirai.

Nes neįmanoma numatyti, kas iš to, ką tu pasakei arba padarei, gali uždegti kito žmogaus vidinę Šviesą… Ir mes nežinome, kas padės jam pamatyti save tikrąjį, suvokti savo prigimtinę išmintį ir sugrįžti į save.

Mes visi esame susieti, suprantame tai ar ne. Mūsų jėga – vienybėje, ir mūsų tyra vidinė angeliška Šviesa primena apie tai. Ir ne tik – mūsų vidinė Šviesa atkuria balansą ir harmoniją pasaulyje.

Todėl švieskime vienas kitam… Nežiūrint į nieką.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir vienybės mums visiems 🙂 !